Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Finpro LT 1“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ ir M. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Raitransa“ ir M. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Finpro LT 1“ ir notarei J. Š. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas, įvertinęs tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra betarpiškai susijusios su ieškovų pareikštais reikalavimais, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolės toliau atliks priverstinius vykdymo veiksmus, nusprendė, jog ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, t. y. įrodyta antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo sustabdyti skolos išieškojimą pagal 2024 m. liepos 5 d. notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 3 d. antstolės D. P. patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-2566-15382.

8. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, be to, sustabdžius vykdymo veiksmus ir išsaugant ginčo šalių status quo (esamą padėtį), pašalinama būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymo pasunkėjimo ar jo neįvykdymo grėsmė.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsakovė UAB „Finpro LT 1“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose, kurios nesusijusios su byloje kilusiu ginču, kadangi ieškovai neginčija vykdomųjų įrašų, kurių pagrindu vyksta išieškojimas iš įkeisto turto, t. y. šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį ir vekselio pripažinimo negaliojančiais.

9.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

9.3. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, jog vekselis sudarytas apgaulės būdu.

9.4. Vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/01304 išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto pagal vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami.

9.5. Ieškovai neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovė gali vengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Jei galutinis teismo sprendimas bus palankus ieškovams, jie turi teisę ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą atsakovei dėl išieškotų lėšų grąžinimo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi iš dalies sutiko su apeliantės atskiruoju skundu ir panaikino skundžiamos nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai (skolos išieškojimas) ne pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0163/24/01278 ir vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/01304, taip pat pagal 2025 m. kovo 3 d. antstolės patvarkymą Nr. S-2566-15382 vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/01304, bet pagal vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose, kurios nesusijusios su byloje kilusiu ginču, kadangi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikęs su atskiruoju skundu, nutarties dalį, kuria sustabdytas išieškojimas ne pagal su ginčo objektu susijusius vykdomuosius įrašus, panaikino, tačiau vertina atskirojo skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Atsakovė UAB „Finpro LT 1“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2025 m. balandžio 2 d. antstolės patvarkymą Nr. S-25-66-22933, 2025 m. kovo 4 d. ieškovo prašymą atsakovei, 2024 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės prašymą antstolei, 2024 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo prašymą antstolei, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1762-457/2025, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1410-1239/2025 ir 2024 m. lapkričio 5 d. antstolės patvarkymą Nr. S-24-66-64126.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

16. Akcentuotina, kad atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos atsakovės teikiamus įrodymus, pažymi, kad pateikti duomenys nėra susiję su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui. Atsakovė nepaaiškino, kokias nagrinėjamoje byloje nustatinėjamas aplinkybes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šie įrodymai gali patvirtinti arba paneigti (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

18. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina sąlyga – ieškinio prima facie (preliminarus, tikėtinas) pagrįstumas nagrinėjamu atveju egzistuoja. Ieškovai pareikštu ieškiniu yra pasirinkę galimą jų galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – prašo pripažinti negaliojančiu 2023 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, panaikinti 2024 m. liepos 5 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti pasibaigusiu laidavimą pagal 2023 m. gruodžio 15 d. laidavimo sutartį Nr. FP-23-00087, pateikė jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Tai, ar ieškovų ginčijami sandoriai ir vykdomasis įrašas yra teisėti bei ar egzistuoja pagrindas juos pripažinti negaliojančiais, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.

20. Apeliantės teigimu, ieškovai neįrodė, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be to, vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/01304 išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto pagal vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami.

21. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Viena tokių priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-861-790/2020).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nors ir yra pripažįstama, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymas pagal savo pobūdį yra riboto taikymo priemonė, tačiau nurodoma, jog jeigu byloje pareikšti reikalavimai yra dėl pripažinimo, tačiau tokių reikalavimų pagrindu galėtų būti panaikintas (išnykti) išieškojimo pagrindas priverstinio vykdymo procese, nustačius visas būtinas sąlygas, laikinoji apsaugos priemonė, įtvirtinta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, gali būti taikoma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1078-943/2020 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu ginčija 2023 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2024 m. liepos 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu pradėti vykdymo (skolos išieškojimo) veiksmai iš skolininkų (ieškovų) vykdomosiose bylose Nr. 0163/24/01278 ir Nr. 0066/24/01304. Taigi, ginčo objektas yra susijęs su pradėto išieškojimo vykdymo procese pagrindu, t. y. patenkinus ieškovų ieškinį nebeliktų pagrindo priverstiniam skolos išieškojimui iš ieškovų. Tokiu atveju išieškojimas iš ieškovų turto būtų negalimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai reikšminga yra ir tai, kad ieškovai ieškiniu ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0163/24/01278 ir Nr. 0066/24/01304 ir atliekamas išieškojimas iš turto, t. y. netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese atsiranda grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovams priklausantis turtas gali būti realizuotas pagal šioje byloje ginčijamą vykdomąjį įrašą pradėtose vykdomosiose byloje. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikymas padės užtikrinti nepasikeitusią bylos šalių padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, t. y. išsilaikys status quo (esamą padėtį) iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, kai būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis atitinka pareikštų ieškinio reikalavimo esmę ir turi aiškų ryšį su būsimu teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/01304 išieškojimas vykdomas ne tik iš įkeisto turto pagal vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami, bet ir pagal 2024 m. liepos 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pagal 2023 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra susijusios su ieškinio reikalavimais pripažinti 2024 m. liepos 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiais. Pažymėtina, kad neginčijant priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė tik su ginčo objektu susijusius vykdymo veiksmus, t. y. pagal 2024 m. liepos 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2023 m. gruodžio 15 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu.

27. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė nepranešęs atsakovei, akcentuotina, jog CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano esant būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovei yra pranešama. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, teismui suteikta teisė, be ne nustatyta pareiga pranešti atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovei, nepažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atsakovė UAB „Finpro LT 1“ 2025 m. liepos 8 d. teismui pateikė prašymą atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, išaiškindamas, kad kol teismas dėl ginčo byloje esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (priteisimui) nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.