- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-974-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01609-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- viešoji įstaiga „Velžio komunalinis ūkis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Velžio komunalinis ūkis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas ar skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio E. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0181/18/01233, kuriame nurodė, kad antstolis neteisėtai nuskaitė pinigines lėšas – darbo užmokestį – nuo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), prašė grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas į jo banko sąskaitą ir panaikinti nepagrįstą banko sąskaitos areštą darbo užmokesčio likučiui.
Antstolis E. S. 2025 m. balandžio 1 d. patvarkymu Nr. S-5 skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas.
Teismas nustatė, kad antstolis E. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0181/18/01233 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-1754 dėl 986,84 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojos VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ naudai. Skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau per raginime nustatytą terminą skolininkas raginimo neįvykdė, todėl pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. 2018 m. rugpjūčio 17 d. PLAIS ir skolininkui buvo išsiųstas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-181-21015, kuriuo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios visose bankų sąskaitose. Nurodyme skolininkui išaiškinta, kad jeigu nurodymu areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu dėl 2025 m. minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo (Nr. A1-823), 2025 metams patvirtintas minimalių vartojimo poreikių dydis sudaro 450,00 Eur. Su šiuo dydžiu siejama antstolio pareiga per PLAIS pateikiant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nurodyti disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo dydį, taip pat su Vyriausybės nutarimu „Dėl sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2022 m. liepos 1 d., numatyta pareiga vykdant išieškojimą nurodyti laisvai disponuojamą sumą, reikalingą užtikrinti minimalius skolininko interesus. Taigi, pagal antstolių nurodymus PLAIS nustatoma „neliečiama“ skolininko lėšų dalis ir išieškojimas vykdomas tik iš tų lėšų, kurios viršija laisvai disponuojamą sumą. Skolininkui nepanaudojus einamąjį mėnesį lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas, laisvai disponuojama suma kitą mėnesį nepadidėja, tad automatiniu būdu vykdant skolų išieškojimą sistema nurašo visas atsiskaitomoje sąskaitoje skolininko turimas lėšas, kurios, nepaisant jų paskirties, viršija nustatytą laisvai disponuojamą sumą.
Teismas nustatė, kad skolininkas dirba, darbo užmokestis yra išmokamas į jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš darbo užmokesčio pagal antstolio priimtus patvarkymus dėl skolos išieškojimo darbdavys atlieka išskaitas. Teismas pažymėjo, kad skolininko banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra areštuotos ne tik antstolio E. S., bet ir kitų antstolių bei institucijų. Nurodytoje banko sąskaitoje nuo 2025 kovo 31 d. nustatyta 4 818,47 Eur neišieškoma suma, kuria skolininkas gali pasinaudoti per vieną kalendorinį mėnesį. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 1 d. iš banko sąskaitos areštuotos piniginės lėšos nebuvo nurašomos. Banko sąskaitai iki 2025 m. kovo 31 d. buvo nustatyta mažesnė neišieškoma suma, todėl viršijus nustatytą neišieškomą sumą, į antstolio E. S. depozitinę sąskaitą 2025 m. kovo 21 d. buvo nurašyti 78,59 Eur. 2025 m. kovo 25 d. skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu grąžinti iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaičiuotas lėšas.
Teismas nurodė, kad susiklostė tokia situacija, kai iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos 2025 m. kovo 21 d. buvo nurašyta 78,59 Eur suma, kuri antstolio pateiktais duomenimis viršijo iki 2025 m. kovo 31 d. skolininkui nustatytą laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą. Piniginių lėšų likutis nurodytoje sąskaitoje 2023 m. kovo 1 d. buvo 305,04 Eur, o 2025 m. kovo 1 d. – 4 705,48 Eur. Skolininkas gauto darbo užmokesčio neišnaudodavo, todėl piniginės lėšos kaupėsi, be to, skolininkas gavo piniginių lėšų ir iš trečiųjų asmenų – jam grąžinta 230,08 Eur permoką ir 50,00 Eur už balkono durų taisymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad antstolis nustato laisvai disponuojamą sumą – ji yra tokio dydžio, kiek išmokų, kompensacijų ar pašalpų asmuo gauna. Šia suma sąskaitos savininkas gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį – jei lėšos nepanaudojamos, kitą mėnesį bendra tvarka jos nuskaičiuojamos skoloms grąžinti. Teismas konstatavo, kad antstolis, vykdydama skolos išieškojimą, pagal turimus ir jam pateiktus duomenis, teisėtai nurašė pinigines lėšas, o skolininkas per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos nepateikė antstoliui dokumentų, įrodančių, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos, taigi antstolis turėjo teisę 2025 m. kovo 21 d. nurašytų lėšų negrąžinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. S. (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
Nurodo, kad nuo 20218 m. gauna darbo užmokestį į vienintelę turimą, tačiau areštuotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl negali ja disponuoti, o darbdavys iš darbo užmokesčio atlieka privalomas išskaitas pagal vykdomuosius raštus. 2025 m. kovo 21 d. antstolis E. S. nurašė 78,59 Eur nuo jo banko sąskaitos, nors visos sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra jo darbo užmokesčio likutis, o ne santaupos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Argumentuoja, kad CPK 733 straipsnio 2 dalis draudžia išskaičiuoti lėšas, kurias jau buvo išskaitęs darbdavys. Pažymi, kad lėšos sąskaitoje kaupėsi, nes neturėjo galimybės ja disponuoti, o vienintelė visų lėšų kilmė yra darbo užmokestis.
Argumentuoja, kad neturėjo galimybės per 14 dienų pateikti visus dokumentus. Pateikti išrašai pagrindžia lėšų kilmę, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų. Taip pat nesutinka, kad gavo pajamų iš trečiųjų asmenų, o 50 Eur sudaro tik nereikšmingą dalį ir 78,59 Eur nurašymas šios sumos neatitinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad antstolis E. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0181/18/01233 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-1754 dėl 986,84 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojos VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ naudai. 2018 m. rugpjūčio 17 d. PLAIS ir skolininkui buvo išsiųstas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-181-21015, kuriuo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios visose bankų sąskaitose. Iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos 2025 m. kovo 21 d. buvo nurašyta 78,59 Eur suma, kuri antstolio pateiktais duomenimis viršijo iki 2025 m. kovo 31 d. skolininkui nustatytą laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą. Dėl šių lėšų nurašymo pagrįstumo pareiškėjas pateikė skundą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 739 straipsnis nustato sumas, priklausančias skolininkui, iš kurių negalima išieškoti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 100 punkto nuostatas, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas tokių dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka.
CPK 689 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (nurodyto straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.5.1 punktu, jeigu nurodymo teikėjas, teikdamas apribojimo ar nurašymo nurodymą, turi duomenų, kad į skolininko sąskaitą, su kuria susijęs nurodymas, pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, jis kartu su apribojimo ar nurašymo nurodymu PLAIS pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą, kuriame nurodo neišieškomą sumą, užtikrinančią, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį skolininkas galėtų disponuoti lėšomis, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, bet ne mažesnėmis nei nurodymo pateikimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Pagal Aprašo 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami. Jeigu tai pačiai skolininko sąskaitai pateikti keli neišieškomos sumos nustatymo nurodymai, taikoma vėliausiai pateiktu neišieškomos sumos nustatymo nurodymu nustatyta neišieškoma suma.
Nustatyta, kad skolininko banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra areštuotos ne tik antstolio E. S., bet ir kitų antstolių. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad sąskaitai, iš kurios 2025 m. kovo 21 d. nurašytos lėšos, neišieškomos sumos dydis nustatytas tik nuo 2025 m. kovo 31 d. ir šis dydis sudarė 4 818,47 Eur. Taigi, lėšų nurašymo metu neišieškomas dydis būtent sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas nebuvo. Šis dydis nuo 2025 m. sausio 2 d. buvo nustatytas kitai skolininko sąskaitai ir atitiko minimalių vartojimo poreikių lygį – 450 Eur (vykd. b. l. 90), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-823. Nors apeliantas teigia neturintis kitų banko sąskaitų, tik tą, nuo kurios, jo teigimu, nepagrįstai nurašytos lėšos, tačiau bylos duomenys patvirtina kitokias aplinkybes, o būtent, kad skolininko vardu yra atidarytos trys banko sąskaitos (vykd. b. l. 96). Pažymėtina, kad pagal Aprašo 9 punktą skolininko prašymu sąskaita, kuriai nustatyta neišieškoma suma, gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Taigi, skolininkas turi teisę kreiptis į antstolį prašydamas pakeisti sąskaitą, kuriai nustatomas neišieškomas dydis.
Kaip minėta, pagal Aprašo 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šia suma sąskaitos savininkas gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį – jei lėšos nepanaudojamos, kitą mėnesį bendra tvarka jos nuskaičiuojamos skoloms grąžinti (tokios pozicijos laikomasi apygardų teismų praktikoje, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1471-275/2021; 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1553-432/2024; 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-866/2025). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, teisėtai ir tikslingai nurašė pinigines lėšas.
Taip pat nustatyta, kad skolininkas 2023 m. rugpjūčio 3 d. gavo 50 Eur iš fizinio asmens, lėšų pervedimo paskirtyje nurodyta – už balkono durų taisymą, o 2024 m. rugsėjo 20 d. gavo 230,08 Eur iš UAB „Bitė Lietuva“ permokos grąžinimą (vykd. b. l. 100). Taigi, priešingai skolininko teiginiams, bako sąskaitoje esančios lėšos nėra išimtinai vien tik skolininko darbo užmokestis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dėl šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad antstolis ginčo lėšas nurašė nepagrįstai.
Nors apeliantas argumentuoja, kad 14 dienų terminas, per kurį galėjo pateikti antstoliui įrodymus apie lėšų kilmę, yra per trumpas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas vykdymo procese privalo būti aktyvus, domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmų (CPK 644 straipsnis). Nenustatyta, kad skolininkas būtų kreipęsis į antstolį su prašymu pratęsti terminą įrodymams pateikti ir nurodęs objektyvią priežastį, kliudančią jam laiku pateikti reikalingus duomenis.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją ir įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui nurašytą 78,59 Eur sumą remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. palikti nepakeistą.