Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui O. Š. (O. Š.) dėl tėvystės teisių apribojimo ir / arba bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Apeliantės (ieškovės) pateiktas įrodymas neatliepia jo paskirties, t. y. ji pateikė ne vaizdo įrašą, o tik vaizdo įrašo paveiksliuką. Todėl įrodymui neturint vertinamosios galios, jį atsisakoma priimti. Atsakovo pateikta nutartis yra Liteko sistemoje, šie duomenys teismui prieinami (CPK 179 straipsnis), todėl atsisakoma juos priimti. Pateiktas pagalbos planas gali turėti įtakos vertinant nutarties pagrįstumą, todėl jis priimamas.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. panaudodamas savo turimą tėvo valdžią panaudojo ją priešingai vaiko interesams, t. y. savo tyčiniais veiksmais dėjo pastangas apriboti vaiką nuo motinos <...>. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi skundo byloje Nr. II-17-1123/2022 nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-497/2022 atsakovo skundą atmetė, tačiau iš ANK 72 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 72 straipsnio 1 dalį.

13. Atsakovas 2025 m. birželio 23 d. apeliantei (ieškovei) e. žinute iš esmės rašė, kad nebegalės gyventi Lietuvoje, per anksti numirs, sūnaus čia taip pat nepaliks, normalūs žmonės randa kompromisus bent jau savo vaiko labui.

14. Atsakovui 2025 m. liepos 17 d. paskirtas apsaugos nuo smurto orderis, kuris vėliau panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi byloje Nr. SO-131-978/2025.

15. Išrašu iš medicininių dokumentų siuntimo 2025 m. liepos 21 d. nustatyta, kad rekomenduojama pagalba šeimai, siekiant užtikrinti, jog tėvas negalėtų spontaniškai pasiimti vaiko; kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – tarnyba) ir reikalauti, kad vaikui būtų užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos; padarė prielaidą, kad pagrindinis vaiko šaltinis yra tėvo keistas elgesys; būtina riboti pasimatymus su tėvu ir kt.

16. Apeliantė (ieškovė) 2025 m. liepos 23 d. kreipėsi į tarnybą, prašydama įvertinti situaciją dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir imtis skubių priemonių vaiko apsaugai nuo tėvo, įskaitant laikiną tėvo kontaktų su vaiku apribojimą, kol bus užtikrintas vaiko saugumas.

17. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų imuniteto skyriaus 2025 m. liepos 30 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas 2025 m. birželio 3 d. pateikė pranešimą apie sūnaus paso Nr. (duomenys neskelbtini) praradimą. Tą pačią dieną priimti atsakovo prašymai dėl naujų asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) išdavimo vaikui. Rašte nurodoma, kad migracijos departamento darbuotojai, priimdami pranešimą iš atsakovo apie vaiko paso praradimą bei prašymus išduoti naujus dokumentus, taip pat ir juos įteikiant, tinkamai vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir turima informacija. Be to, rašte nurodyta, kad prašymą užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui iš Lietuvos Respublikos persiuntė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakyti pagal kompetenciją. Dėl galimai atsakovo melagingai pateiktų duomenų apie prarastą pasą – informaciją perdavė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl procesinio sprendimo priėmimo.

18. Tarnyba 2025 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti vaiko teisių pažeidimai – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis – vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti, (vaiko teisės neužtikrino vaiko motina); Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis – vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (vaiko teisių neužtikrino abu vaiko tėvai). Tokie patys pažeidimai nustatyti ir tarnybos 2025 m. rugsėjo 30 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Vilniaus miesto PSP šeimos skyriaus 2025 m. rugsėjo 4 d. pagalbos planu nuspręsta taikyti atvejo vadybos procesą ir teikti socialinės priežiūros paslaugas.

20. Tarnybos 2025 m. spalio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti vaiko teisių pažeidimai pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį. Taip pat pažymėta, kad remiantis vaiko motinos pateikta papildoma informacija, sutiktina, kad šiuo metu vaiko bendravimas su tėvu gali prieštarauti vaiko interesams, tačiau svarbu kuo skubiau kreiptis į teismą inicijuojant teismo sprendimo pakeitimą, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus. Be to, teismo sprendimas aktualus ir tuo klausimu, jei asmenys turi pagrįstų įtarimų, kad vaikas gali būti išvežtas iš šalies.

21. Vilniaus miesto PSP šeimos skyriaus 2025 m. lapkričio 3 d. pagalbos planu nuspręsta tęsti atvejo vadybos procesą ir teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas. Pateiktame 2025 m. lapkričio 3 d. pagalbos plane fiksuota atsakovo nuomonė. Atsakovas nurodė, kad apeliantė (ieškovė) neleidžia atsakovui susitikti su vaiku, jam reikia pagalbos padedant susitikti su vaiku, o ne atstatant ryšį su juo. Atvejo vadybininkė rekomendavo apsvarstyti galimybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašant teismo įpareigoti naudotis tarpininkavimo paslaugomis ar vaiko ir vieno iš jų atstatymo paslauga. Vadybininkas nurodė, kad susisiekus su vaiko motina, ji buvo kategoriška dėl vaiko ir tėvo bendravimo saugioje erdvėje.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. apeliantei (ieškovei) paskirta 100 Eur bauda už teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimo nevykdymą. Teismas nustatė, kad apeliantė (ieškovė) 2025 m. spalio 18 d.; 2025 m. rugsėjo 13 d.; 2025 m. rugsėjo 16 d.; 2025 m. rugpjūčio 23 d. nevykdė 2024 m. vasario 1 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesant pakankamo pagrindo. Nutartis neįsiteisėjusi, apeliantė (ieškovė) padavė atskirąjį skundą.

Dėl ginčo esmės

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

25. Nors tiesiogiai CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

26. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.

27. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, įskaitant ir laikinos bendravimo tvarkos pakeitimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1775-855/2020; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1735-565/2020).

28. Apeliantė (ieškovė) iš esmės ginčija, kad teismas atliko paviršutinišką įrodymų analizę.

29. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

30. Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 10 d. ir 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimuose (žr. nutarties 18 punktą) nustatyti pažeidimai siejami su tėvų pareigų vaikui neužtikrinimu. Tarnybos 2025 m. spalio 10 d. sprendime konstatuoti vaiko teisių pažeidimai ir pateiktos rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų (žr. nutarties 20 punktą). Tačiau pažymėtina, kad minėtas vertinimas grindžiamas papildoma informacija, pateikta apeliantės (ieškovės), ir jame nėra pateikta savarankiškų, objektyvių duomenų, patvirtinančių grėsmę vaiko saugumui. Pats sprendimas akcentuoja poreikį spręsti situaciją pakeičiant teismo sprendimą. Tiek iš 2025 m. rugsėjo 4 d., tiek lapkričio 3 d. pagalbos planų matyti, kad kompetentingos institucijos šalių situaciją vertina kaip konfliktišką ir reikalaujančią nuoseklaus stebėjimo bei pagalbos priemonių taikymo, siekiant suvaldyti galimas rizikas vaiko interesams. Tačiau minėtuose dokumentuose nėra pateiktą išvadų, leidžiančių konstatuoti aktualią, tiesioginę ir neišvengiamą grėsmę vaikui, kuri pateisintų skubų ir reikšmingą atsakovo ir vaiko bendravimo ribojimą. Priešingai, institucijų rekomendacijos orientuotos į rizikų prevenciją, pagalbos šeimai organizavimą, ryšio palaikymą ir atkūrimą bei galimų neigiamų pasekmių valdymą, o ne į vaiko atskyrimą nuo vieno iš jų.

31. Apeliantė (ieškovė) pateikdama ieškinį pateikė psichologo siuntimą (žr. nutarties 15 punktą). Nors vaiko interesai yra prioritetiniai, sprendimai, ribojantys tėvų teises, turi būti priimami remiantis patikimais ir visapusiškais įrodymais. Prielaida, paremta psichologo nuomone ir tik vienos šalies (apeliantės (ieškovės) informacija, nėra pakankamas pagrindas priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko ir tėvo santykiams. Tėvo teisė bendrauti su vaiku yra esminė tėvystės teisė, todėl bet kokie jos ribojimai turi būti pagrįsti visapusišku ir abiejų šalių (tėvo ir motinos) išklausymu.

32. Apeliantė (ieškovė) taip pat pateikė migracijos departamento pateiktą atsakymą (žr. nutarties 17 punktą). Migracijos departamento pateiktas atsakymas patvirtina, kad administracinės procedūros dėl vaiko dokumentų išdavimo buvo vykdomos laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo. Informacija dėl galimai paduotos melagingos informacijos apie dokumento praradimą, ar neteisėto vaiko išvežimo, buvo perduota kitoms institucijoms pagal kompetenciją, tačiau tai savaime nereiškia, jog apeliantės (ieškovės) nurodytos aplinkybės dėl vaiko paso pagaminimo buvo patikrintos, patvirtintos ar pripažintos pagrįstomis.

33. Apeliantė (ieškovė) prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuria būtų nustatyta itin ribota atsakovo su vaiku forma – vieną kartą per savaitę, trumpu fiksuotu laiku, tik vaizdo ir garso ryšio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia priemonė, vertinant jos turinį ir apimtį, faktiškai reikštų reikšmingą bendravimo su vaiku apribojimą ir galiojančios teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimą, o ne neutralų laikiną reguliavimą. Ribotas bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis savo apimtimi ir turiniu neatitiktų vaiko teisės palaikyti realų ir tęstini ryšį su tėvu, o faktiškai sudarytų prielaidas vaiko ir tėvo santykiams nutrūkti ar tapti formaliais. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks bendravimas būtų neproporcingas.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (ieškovė) pati sistemingai nevykdo galiojančio teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos, dėl ko jai vykdymo procese paskirta bauda (žr. nutarties 22 punktą). Iš 2025 m. lapkričio 3 d. pagalbos plano taip pat nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) neleidžia atsakovui susitikti su vaiku, ir atsakovui reikia pagalbos susitikti, o ne atstatyti ryšį. Tai rodo atsakovo požiūrį, kad ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, o bendravimui trukdo apeliantė (ieškovė). Apeliantė (ieškovė), be kita ko, yra kategoriška ir atsakovo bendravimui su vaiku įtraukiant trečiuosius asmenis (saugioje erdvėje). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nukreiptas ne į vaiko interesų apsaugą, bet į apeliantės (ieškovės) siekį legalizuoti faktinį bendravimo ribojimą.

35. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamas ne galimų rizikų egzistavimo prielaidomis, bet aktualios, tiesioginės ir neišvengiamos grėsmės vaiko interesams nustatymu. Apeliantės (ieškovės) nurodomos aplinkybės savaime neleidžia konstatuoti tokio grėsmės lygio, kuris pateisintų skubų ir reikšmingą vaiko bendravimo su tėvu apribojimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie aktualią ir neišvengiamą grėsmę vaiko interesams, todėl nėra pagrindo taikyti apeliantės (ieškovės) prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. spalio 30 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.