- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-792-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13393-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl asociacijos nutarimu patvirtintos tvarkos 6 punkto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė teismo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 – 75 patvirtintos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Lietuvos vežėjų įmonėms, asociacijos „LINAVA“ narėms tvarkos 6 punktą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 - 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) patvirtino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Lietuvos vežėjų įmonėms, asociacijos „Linava“ narėms tvarką (toliau – Tvarka), kuri nustato sąlygas ir pagrindus, kuriems esant vežėjai, asociacijos „Linava“ nariai, įgyja teisę susigrąžinti sumokėtas draudimo įmokų permokas. Tvarkos 6 punktas, kuris numato sąlygas, kuomet draudimo įmokos permoka yra grąžinama vežėjų įmonei, yra neteisėtas, nes pažeidžia ieškovės, kaip asociacijos „Linava“ narės, teises ir teisėtus interesus. Pasak ieškovės, Nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto sąlyga, jog „draudimo įmokos permoka grąžinama vežėjų įmonei, jeigu vežėjų įmonė yra asociacijos „Linava“ narys“, yra netiksli ir apribojanti buvusių asociacijos „Linava“ narių teisę gauti jiems teisėtai priklausančias išmokas – permokėtas draudimo sumas, tuo labiau, kad asociacija „Linava“ pati nevykdo Nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto.
3. Ieškovė 2016-05-10 perėmė iš BUAB „Rastakas“ reikalavimą į asociaciją „Linava“ 4 326,66 CHF sumai (4 057,64 Eur) pagal 2016-05-10 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, 2016-09-02 perėmė iš BUAB „Stiprybė“ reikalavimą į „Linava“ 984,40 CHF sumai (923,19 Eur) pagal 2016-09-02 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, 2017-01-09 perėmė iš UAB „Daivera“ reikalavimą į „Linava“ 3 154,44 CHF sumai (2 953,60 Eur) pagal 2017-01-09 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį. 2001-2005 m. BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ (abi šiuo metu likviduotos) ir UAB „Daivera“ (perleido narystę kitam juridiniam asmeniui) buvo asociacijos „Linava“ narėmis, turėjo teisę susigrąžinti permokėtas draudimo įmokas asociacijai „Linava“ ir pagrįstai tikėjosi atgauti permokėtas draudimo įmokas, tačiau Tvarkos 6 punktu nustatyta sąlyga tam sutrukdė. Asociacija „Linava“ selektyviai rinkosi, kam lėšas grąžinti, o kam negrąžinti, savaip interpretuoja Tvarkos turinį ir aiškina, jog permokėtos draudimo įmokos turi būti grąžinamos tik dabartiniams asociacijos „Linava“ nariams, neatsižvelgiant į tai, jog draudimo permokos atsirado būtent 2001-2005 m. Nėra atsižvelgiama į buvusių asociacijos „Linava“ narių teisę gauti jų permokėtą draudimo įmoką 2001-2005 m. laikotarpiu, kai jie buvo asociacijos „Linava“ nariais ir permokėjo draudimo įmokas. Šių permokų ieškovė negrąžina nei buvusioms asociacijos „Linava“ narėms, nei ieškovei, kuri sudarė reikalavimo perleidimo sutartis. Nors UAB „Daivera“ aiškiai išreiškė savo valią pasirašydama 2017-01-09 reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, tačiau asociacija „Linava“ UAB „Daivera“ skolą atidavė UAB „Targeta“, kuri 2001-2005 m. net nevykdė veiklos ir neturėjo teisės gauti UAB „Daivera“ priklausančias permokėtas lėšas, nes nedalyvavo ir šiuo metu nedalyvauja TIR sistemoje ir TIR knygelių nepirko. Nutarimas savo esme yra juridinio asmens valdymo organo sprendimas, Nutarimas ir Tvarka patvirtinti asociacijos „Linava“ prezidento E. M., tokio sprendimo negaliojimo pagrindus įtvirtina CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Atsakovė pažeidė ne tik pradinių kreditorių - savo buvusių ilgamečių narių UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ teises ir teisėtus lūkesčius, ji veikia ir prieš savo ilgametį narį – ieškovę, kuriai nėra grąžinama reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartyse nurodyta 7 934,43 Eur suma, atsisakymą grįsdama Tvarkos 6 punkte nurodyta sąlyga dėl narystės asociacijoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu atsakovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašė patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, sustabdyti bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-1028-640/2019 ir bus priimtas teismo procesinis sprendimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškinys atmestinas savarankišku pagrindu, nes ieškovė nebėra asociacijos narė, tad negali ginčyti asociacijos kolegialaus valdymo organo – prezidiumo nutarimų. Asociacijos prezidiumas 2017-06-28 priėmė nutarimą Nr. 11-76, kuriuo ieškovė buvo pašalinta iš asociacijos narių, nutarimą apskundus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1443-728/2018 ieškovės ieškinį dėl pašalinimo iš asociacijos atmetė. Šiuo metu nėra išnagrinėtas ieškovės apeliacinis skundas minėtoje byloje, tad byla stabdytina. Ieškovė negali ginčyti Nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto, nes šis punktas niekaip nesusijęs su ieškovės materialinių teisių įgyvendinimu, ieškinio tenkinimas ieškovei jokių teisių ir pareigų nesukurtų. Nors ieškovė teigia, kad Tvarkos 6 punktas pažeidžia jos teisę iš atsakovės gauti 7 934,43 Eur draudimo permoką pagal reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018, sutartys buvo pripažintos niekinėmis. Šiuo teismo sprendimu nustatytas nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ neįgijo teisės reikalauti draudimo permokų grąžinimo ir šios neegzistuojančios reikalavimo teisės negalėjo perleisti ieškovei. Ieškovė neturi jokios egzistuojančios reikalavimo teisės, įgyvendinamos pagal Tvarkos 6 punkto nuostatos, tad šis punktas negali pažeisti ieškovės teisių, ji neturi teisės ginčyti šio punkto. Ieškovė praleido CK 2.82 str. 4 d. nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą o pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, o šio termino praleidimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinį. Ieškovė vėliausiai 2016-05-10 sužinojo apie skundžiamą Nutarimą ir juo patvirtintos Tvarkos 6 punktą. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas vėliausiai prasidėjo 2016-05-10 ir suėjo 2016-08-10, o ieškovė pradinį ieškinį pareiškė tik 2019-05-01, t. y. ieškinio senaties terminą praleido 23 mėnesius. Ieškovė neįrodinėja, kad ginčijamas Nutarimas pažeidė imperatyvias įstatymo normas ar juridinio asmens steigimo dokumentus ar protingumo bei sąžiningumo principus. Ieškovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia asociacijos prezidiumo (jo narių) lojalumo pareigos pažeidimas. Teiginiai dėl lojalumo pareigos pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovei priteisė 2 069,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 - 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Lietuvos vežėjų įmonėms, asociacijos „Linava“ narėms tvarką. Linavos asociacijos prezidiumas 2017-04-25 priėmė nutarimą Nr. 11-69 ,,Dėl UAB ,,Gepala“ finansinių įsipareigojimų prisiimtų prieš asociaciją, nevykdymo“ bei 2017-06-28 nutarimą Nr. 11-76 ,,Dėl UAB ,,Gepala“ pašalinimo iš asociacijos ,,Linava“ narių“, kurį UAB „Gepala“ apskundė teismui kaip neteisėtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-25 sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1028-640/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 sprendimą paliko nepakeistą. Kitoje civilinėje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė nėra asociacijos narė. Ieškovė ieškinį pareiškė kaip asociacijos narė, teigdama, kad Tvarka pažeidžia jos, kaip asociacijos „Linava“ narės, teises ir teisėtus interesus. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neturi teisės pagal CK 2.82 straipsnį ginčyti asociacijos nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto. Nors ieškovė teigia, kad Tvarkos 6 punktas apriboja buvusių asociacijos „Linava“ narių teisę gauti jiems teisėtai priklausančias išmokas, tačiau Nutarimas yra priimtas 2015-11-18, o iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018 matyti, kad BUAB „Rastaka“ nebėra asociacijos nare nuo 2013-09-10, BUAB „Stiprybė“ nuo 2011-08-18, UAB „Daivera“ nuo 2014-06-08. Taigi, skundžiamu nutarimu patvirtinta tvarka priimta po to, kai nurodyti asmenys jau nebuvo asociacijos nariai.
7. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė turi teisę buvusių narių vardu ginčyti nurodytą tvarką, priimtą po to, kai jie jau nebuvo nariais. Ieškovė nurodo, kad UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ yra likviduotos, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareikštu ieškiniu ieškovė gali ginti neegzistuojančių kreditorių (išregistruotų juridinių asmenų) interesus. Teismui nepateikti duomenys, kad ieškovė turi reikalavimo teisę pagal perimtą iš UAB „Daivera“ reikalavimo teisę (skola grąžinta kitai įmonei), teismas taip pat negalėjo spręsti, kad ieškovė ieškiniu turi teisę ginti kreditorės UAB „Daivera“ teises. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2015-11-18, ieškovė teismo posėdyje teigia, kad apie jį sužinojo 2017-03-20, kai jis buvo pateiktas į bylą. Teismas įvertinęs, kad ieškovė patvirtino, kad apie ginčijamą nutarimą sužinojo 2017-03-20, kad net po Vilniaus apygardos teismo 2019-01-14 sprendimo priėmimo ieškinį teismui padavė (pasirašė) 2019-04-30, kai jau buvo suėjęs 3 mėnesių terminas net ir nuo teismo 2019-01-14 sprendimo priėmimo, teismas sprendė, kad ieškovė ieškinį padavė praleidusi CK 2.82 straipsnyje nurodytą 3 mėnesių terminą apskųsti ginčijamą Nutarimą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė bendra Lietuvos ir Čekijos įmonė UAB „Gepala“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendime nurodė, jog ieškovė ieškinį pareiškė kaip asociacijos narė, paaiškėjus, jog ji nėra asociacijos narė, teismas darė išvadą, jog ji neturi teisės ginčyti asociacijos nutarimu patvirtintos tvarkos. „Linava“ prezidiumas 2017-04-25 priėmė nutarimą Nr. 11-69 ,,Dėl UAB ,,Gepala“ finansinių įsipareigojimų prisiimtų prieš asociaciją, nevykdymo“ bei 2017-06-28 nutarimą Nr. 11-76 ,,Dėl UAB ,,Gepala“ pašalinimo iš asociacijos ,,Linava“ narių“, kurį UAB „Gepala“ apskundė teismui kaip neteisėtą. Šis ginčas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1443-728/2018. 2018-09-25 teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1443-728/2018, kuriuo atmetė ieškovės ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1028-640/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 sprendimą paliko nepakeistą, todėl ieškovė iki 2019-09-24 buvo atsakovės nare. Yra ruošiamas kasacinis skundas dėl 2019-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1028-640/2019. Teismas darė klaidingą išvadą, jog ieškovė neturi teisės pagal CK 2.82 straipsnį ginčyti „Linava“ Nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto. Ieškovė taip pat yra ir atsakovės kreditorė, o atsakovės priimta Tvarka pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. 2016-05-10 ieškovė perėmė iš BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“, UAB „Daivera“ reikalavimus į asociaciją „Linava“. Asociacijos „Linava“ narės UAB „Daivera“, BUAB „Stiprybė“, BUAB „Rastakas“ teisėtai ir pagrįstai tikėjosi atgauti permokėtas draudimo įmokas iš asociacijos „Linava“. 2001 - 2005 m. BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ buvo asociacijos „Linava“ narėmis. Asociacija savaip interpretuoja Tvarkos turinį ir aiškina, jog permokėtos draudimo įmokos turi būti grąžinamos tik dabartiniams asociacijos „Linava“ nariams, neatsižvelgiant į tai, jog draudimo permokos atsirado būtent 2001 - 2005 metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra atsakovės kreditorė, o Nutarimu patvirtinta Tvarka pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus ir tai gali būti vertinama tik kaip atsakovės neteisėtas praturtėjimas savo narių sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendime nurodė, jog kadangi UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ yra likviduotos, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareikštu ieškiniu ieškovė gali ginti neegzistuojančių kreditorių (išregistruotų juridinių asmenų) interesus. UAB „Renavita“, kuri vykdė BUAB „Rastakas“ bankroto procedūras teisminių ginčų metu patvirtino, jog BUAB „Rastakas“ teisėtai ir pagrįstai įgijo teisę į draudimo įmokų permokų grąžinimą, tačiau asociacija „Linava“ nereagavo į bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ prašymus ir negrąžino piniginių lėšų, kurios teisėtai ir pagrįstai priklausė BUAB „Rastakas“. Būtent dėl šios priežasties BUAB „Rastakas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, o ieškovė įgijo teisėtą ir pagrįstą reikalavimą į asociaciją „Linava“. Atitinkamai ieškovė sudarė ir perleidimo sutartis su UAB „Daivera“ ir BUAB „Stiprybė“. UAB „Daivera“ aiškiai išreiškė savo valią pasirašydama 2017 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, tačiau asociacija „Linava“ UAB „Daivera“ skolą atidavė UAB „Targeta“, kuri 2001 - 2005 metų laikotarpiu net nevykdė veiklos ir neturėjo teisės gauti UAB „Daivera“ priklausančias permokėtas lėšas.
10. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovė praleido 3 mėnesio ieškinio senaties terminą. Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-608-235/2018 pagal ieškovės „Linava“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Gepala“ dėl skolos priteisimo ir UAB „Gepala“ patikslintą priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo. 2018 m. sausio 9 d. teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018, kuriuo patenkino „Linava“ ieškinį, o UAB „Gepala“ priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-191-794/2019 sprendimu atmetė UAB „Gepala“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. UAB „Gepala“ priešieškiniu prašė iš „LINAVA“ priteisti 7 953,60 Eur draudimo permokų sumą, kurią pagal perleidimo sutartis įgijo iš pradinių kreditorių BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“. 2017 m. kovo 20 d. „Linava“ kartu su dubliku pateikė į bylą Nutarimą. UAB „Gepala“ iki to laiko nebuvo susipažinusi su šiuo Nutarimu ir juo patvirtinta Tvarka. Nagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė manydama, jog Nutarimas pažeidžia jos teises, turėtų jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog UAB „Gepala“ turėtų šį Nutarimą skųsti. Atsižvelgiant į tai, apeliantė mano, jog yra pagrindas atnaujinti UAB „Gepala“ terminą ieškiniui dėl Nutarimu patvirtintos Tvarkos pripažinimo neteisėta paduoti. UAB „Gepala“ nematė pagrindo skųsti Nutarimu patvirtintos Tvarkos, kadangi tikėjosi, jog teismai priims UAB „Gepala“ palankų sprendimą. Ieškovė prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, o teismas priėmė tiek ieškinį, tiek ieškovės pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir jį patenkino. Teismas priėmė rezoliuciją ir priėmė ieškovės pateiktą ieškinį. Ši aplinkybė patvirtina, jog teismas atnaujino procesinį terminą ieškiniui paduoti. Pagal CPK 78 straipsnio 5 dalį, atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Šiuo atveju motyvuota nutartis nebuvo priimta. Ieškovė dar 2019-03-01 pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo ieškiniui paduoti civilinėje byloje Nr. e2YT-11741-631/2019, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškimą. Po Vilniaus apygardos teismo 2019-01-14 sprendimo priėmimo ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų dar 2019 m. kovo 8 d. ir paruošė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, todėl 3 mėnesių terminas nebuvo praleistas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė ieškinį reiškė, kaip asociacijos narė. Vėliau ieškovė pakeitė poziciją ir ėmė teigti, kad ieškinį reiškia kaip tariama asociacijos kreditorė, kurios teises tariamai pažeidžia ginčijamas Nutarimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nėra nei asociacijos narė, nei asociacijos kreditorė. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė pagrįstai buvo pašalinta iš asociacijos narių. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad yra ruošiamas kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-09-24 nutarties, tačiau tai yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes teismo sprendimas dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią. Ieškovė, siekdama įrodyti savo tariamą reikalavimo teisę, nepagrįstai remiasi reikalavimo perleidimo sutartimis. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018 UAB „Gepala“ buvo pareiškusi priešieškinį dėl skolos pagal reikalavimo perleidimo sutartis priteisimo iš asociacijos. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimu buvo nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartys yra negaliojančios, UAB „Gepala“ neįgijo reikalavimo teisės pagal šias sutartis ir UAB „Gepala“ priešieškinis buvo atmestas. Be to, šios sutartys buvo pripažintos niekinėmis. Kadangi ieškovė neturi jokios egzistuojančios reikalavimo teisės, kuri galėtų būti įgyvendinama pagal priimtą Tvarką, Tvarkos 6 punkto nuostatos niekaip negali pažeisti ieškovės teisių ir todėl ieškovė neturi teisės ginčyti šio punkto. Skundžiamu Nutarimu patvirtinta Tvarka priimta po to, kai BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“, UAB „Daivera“ jau nebuvo asociacijos nariai. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo eilę argumentų, kad tariamai buvusioms asociacijos narėms BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ vis dėl to turi būti grąžintos draudimo permokos, o ginčijamo Nutarimo 6 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstai užkerta kelią susigrąžinti draudimo permokas. Šie ieškovės argumentai jau buvo įvertinti civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018 ir atmesti kaip nepagrįsti, nes nustatyta, kad minėti pradiniai kreditoriai neįgijo teisės reikalauti grąžinti draudimo permokas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kitoje byloje ieškovė nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų.
12. Ieškovė savo apeliaciniame skunde neginčija to, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Tačiau ieškovė teigia, kad ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendime pasisakyta, kad UAB „Gepala“, manydama, kad nurodytas nutarimas pažeidžia jos teises, turėtų jį ginčyti nustatyta tvarka. Ieškovė tokį teismo nurodymą supranta, kaip nurodymą ieškovei ginčyti Nutarimą ir kartu kaip pagrindą praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimo 17 punkte pateiktas teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, turėjo teisę Nutarimą ginčyti civilinėje byloje Nr. e2-3350-235/2017 (e2-608-235/2018). Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų ir turėjo visas procesines galimybes tinkamai ir laiku pareikšti priešieškinio reikalavimus. Netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovė turėjo nurodyti konkrečias objektyvias aplinkybes (priežastis), kurios jai trukdė ieškinio senaties termino eigoje pareikšti ieškinį. Tačiau nė vienos tokios aplinkybės ieškovė nenurodė. Ieškovė savo teises įgyvendina aplaidžiai ir nerūpestingai. Toks ieškovės procesinis elgesys, kai ieškovė tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-608-235/2018, iš tų pačių teisinių santykių pareiškia naują ieškinį, taip pat ginčija aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018, nėra tinkamas.
13. Ieškovė teisių pažeidimą kildina ne iš savo teisių, o iš pradinių kreditorių BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ teisių pažeidimo. Nurodyti pradiniai kreditoriai apie savo tariamai pažeistas teises turėjo sužinoti dar anksčiau nei ieškovė. Ieškovės teiginiai, kad teisėjo rezoliucija, kuria į bylą buvo priimtas ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senatį, reiškia šio prašymo patenkinimą, yra nepagrįsti ir nelogiški. Ieškovė nesupranta ir painioja procesinius terminus su ieškinio senaties terminu. Teisėjo rezoliucija, kuria priimtas minėtas prašymas, reiškia tik jo prijungimą prie bylos, tuo tarpu ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas išsprendžiamas teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės. Nustačius, kad ginčijamas Nutarimo 6 punktas nepažeidžia ieškovės teisių ir niekaip nemodifikuos ieškovės teisių ir pareigų, buvo savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinį. Ieškovė savo ieškinyje neįrodinėja nė vieno iš CK 2.82 str. 4 d. nurodytų pagrindų, t. y. ieškovė neįrodinėja, kad ginčijamas nutarimas pažeidė imperatyvias įstatymo normas ar juridinio asmens steigimo dokumentus ar protingumo bei sąžiningumo principus. Ieškovė savo ieškinyje nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia asociacijos prezidiumo (jo narių) lojalumo pareigos pažeidimas, t. y. kokias konkrečias savo pareigas pažeidė asociacijos prezidiumo nariai, priimdami skundžiamą nutarimą, koks buvo interesų konfliktas, kokia finansinę naudą gavo prezidiumo nariai, kaip konkrečiai pasireiškė asociacijos teisių pažeidimas, kokie konkretūs asociacijos tikslai ir uždaviniai buvo pažeisti, kokia žala padaryta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 - 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Lietuvos vežėjų įmonėms, asociacijos „Linava“ narėms tvarką, kuri nustato sąlygas ir pagrindus, kuriems esant vežėjai – asociacijos „Linava“ nariai įgyja teisę susigrąžinti sumokėtas draudimo įmokų permokas.
16. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Šios normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus ir viešąjį interesą, išlaikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, kadangi aptartoje įstatymo normoje įtvirtinti konkretūs subjektai, galintys pareikšti atitinkamą ieškinį, konkretūs juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo pagrindai ir specialus ieškinio senaties terminas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). CK 2.82 straipsnio 4 dalis nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus – prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ji nėra asociacijos narė ir neturi teisės ginčyti asociacijos nutarimu patvirtintos tvarkos. Apeliantės teigimu, ji iki 2019-39-24 buvo asociacijos narė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. 2017-04-25 Linavos asociacijos prezidiumas priėmė nutarimą Nr. 11-69 ,,Dėl UAB ,,Gepala‘‘ finansinių įsipareigojimų prisiimtų prieš asociaciją, nevykdymo‘‘ bei 2017-06-28 Linavos prezidiumo nutarimu Nr. 11-76 ,,Dėl UAB ,,Gepala‘‘ pašalinimo iš asociacijos ,,Linava‘‘ narių‘‘ pašalino ieškovę iš asociacijos narių. Šį nutarimą UAB „Gepala“ apskundė teismui kaip neteisėtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-25 sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1028-640/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą. Taigi, atmetus UAB „Gepala“ ieškinį, ji iš asociacijos pašalinta 2017-06-28 nutarimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio pareiškimo metu ieškovė nebuvo asociacijos narė. Apeliantė taip pat teigia, jog ji reiškė ieškinį kaip atsakovės kreditorė, kadangi yra perėmusi reikalavimo teises į atsakovę. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė nėra atsakovės kreditorė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-10 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018 nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyviai CK 6.102 str. 1 d. normai ir dėl to yra niekinės, nes jomis perleistos neegzistuojančios reikalavimo teisės. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-191-794/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-10 sprendimą paliko nepakeistą ir papildomai pažymėjo, kad BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ neįgijo teisės iš asociacijos reikalauti draudimo permokų grąžinimo ir neegzistuojančios reikalavimo teisės negalėjo perleisti atsakovei. Taigi, esant nustatytam faktui, jog BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ negalėjo perleisti reikalavimo teisės UAB „Gepala“, ieškovės argumentai, jog ji yra atsakovės kreditorė, atmetami kaip nepagrįsti.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas. Apeliantė apeliaciniame skundė teigia, jog yra pagrindas atnaujinti terminą ieškiniui dėl nutarimu patvirtintos tvarkos pripažinimo neteisėta paduoti, kadangi teismai, nagrinėdami kitą civilinę bylą nurodė, jog apeliantė, manydama, kad nurodytas nutarimas pažeidžia jos teises, turėtų jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams pareikšti šio straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai. CPK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
19. Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymas nenumato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovės nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovės elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė apie ginčijamą nutarimą sužinojo 2017-03-20. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastis, pagrįstai nurodė, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2019-04-30, tai yra daugiau nei po trijų mėnesių net ir po Vilniaus apygardos teismo 2019-01-14 sprendimo priėmimo. Aplinkybių, kodėl net ir sužinojusi, jog jos reikalavimas nėra tenkintas, ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu po daugiau nei 3 mėnesių, apeliantė nenurodo. Aplinkybė, jog kitoje byloje teismas nurodė, jog ieškovė, manydama, jog Nutarimas pažeidžia jos teises, turėtų jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, savaime nereiškia, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės nurodomus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucija priimdamas ieškinį, išsprendė ir ieškinio senaties atnaujinimo klausimą. CK 1.126 straipsnio 1 dalis draudžia atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Termino kreiptis į teismą praleidimo fakto ir termino atnaujinimo klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, todėl aplinkybė, jog ieškovės procesinis dokumentas buvo priimtas, nereiškia, jog jis buvo išspręstas iš esmės.
20. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
22. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovei iš ieškovės priteisiant 1 306,80 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ naudai 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.