- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2-19039-937/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13393-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Atsakovas
- Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“
- Advokatai
- Ieva Sebeckytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl asociacijos nutarimu patvirtintos tvarkos 6 punkto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lietuvos ir Čekijos įmonė UAB „Gepala“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo teismo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 – 75 patvirtintos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2001-01-01iki 2005-12-31 draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Lietuvos vežėjų įmonėms, asociacijos „LINAVA“ narėms tvarkos 6 punktą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 - 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) patvirtino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2001-01-01iki 2005-12-31 draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Lietuvos vežėjų įmonėms, asociacijos „Linava“ narėms tvarką (toliau– Tvarka), kuri nustato sąlygas ir pagrindus, kuriems esant vežėjai, asociacijos „Linava“ nariai, įgyja teisę susigrąžinti sumokėtas draudimo įmokų permokas.
Pasak ieškovės, Tvarkos 6 punktas, kuris numato sąlygas, kuomet draudimo įmokos permoka yra grąžinama vežėjų įmonei, yra neteisėtas, nes pažeidžia ieškovės, kaip asociacijos „Linava“ narės, teises ir teisėtus interesus. Pasak ieškovės, Nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto sąlyga, jog „draudimo įmokos permoka grąžinama vežėjų įmonei, jeigu vežėjų įmonė yra asociacijos „Linava“ narys“, yra netiksli ir apribojanti buvusių asociacijos „Linava“ narių teisę gauti jiems teisėtai priklausančias išmokas – permokėtas draudimo sumas, tuo labiau, kad asociacija „Linava“ pati nevykdo Nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto. Ieškovė nurodo, kad ji 2016-05-10 perėmė iš BUAB „Rastakas“ reikalavimą į asociaciją „Linava“ 4 326,66 CHF sumai (4 057,64 EUR) pagal 2016-05-10 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, 2016-09-02 perėmė iš BUAB „Stiprybė“ reikalavimą į „Linava“ 984,40 CHF sumai (923,19 EUR) pagal 2016-09-02 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, 2017-01-09 perėmė iš UAB „Daivera“ reikalavimą į „Linava“ 3 154,44 CHF sumai (2 953,60 EUR) pagal 2017-01-09 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį. Nurodo, kad 2001-2005 m. BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ (abi šiuo metu likviduotos) ir UAB „Daivera“ (perleido narystę kitam juridiniam asmeniui) buvo asociacijos „Linava“ narėmis, turėjo pilną teisę susigrąžinti permokėtas draudimo įmokas asociacijai „Linava“ ir pagrįstai tikėjosi atgauti permokėtas draudimo įmokas, tačiau Tvarkos 6 punktu nustatyta sąlyga, jog: „draudimo įmokos permoka grąžinama vežėjų įmonei, jeigu vežėjų įmonė yra asociacijos „Linava“ narys“ tam sutrukdė. Nurodo, kad asociacija „Linava“ selektyviai rinkosi, kam lėšas grąžinti, o kam negrąžinti, savaip interpretuoja Tvarkos turinį ir aiškina, jog permokėtos draudimo įmokos turi būti grąžinamos tik dabartiniams asociacijos „Linava“ nariams, neatsižvelgiant į tai, jog draudimo permokos atsirado būtent 2001-2005 m. Teigia, kad nėra atsižvelgiama į buvusių asociacijos „Linava“ narių teisę gauti jų permokėtą draudimo įmoką 2001-2005 m. laikotarpiu, kai jie buvo asociacijos „Linava“ nariais ir permokėjo draudimo įmokas. Šių permokų ieškovė negrąžina nei buvusioms asociacijos „Linava“ narėms, nei ieškovei, kuri sudarė reikalavimo perleidimo sutartis. Nurodo, kad atsakovė nereagavo į UAB „Renavita“ bankroto administratoriaus prašymus ir negrąžino piniginių lėšų, dėl ko ir buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Ieškovė pažymi, kad atsakovė pati nesilaiko Tvarkos 6 punkto. Nors UAB „Daivera“ aiškiai išreiškė savo valią pasirašydama 2017-01-09 reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, tačiau asociacija „Linava“ UAB „Daivera“ skolą atidavė UAB „Targeta“, kuri 2001-2005 m. net nevykdė veiklos ir neturėjo teisės gauti UAB „Daivera“ priklausančias permokėtas lėšas, nes nedalyvavo ir šiuo metu nedalyvauja TIR sistemoje ir TIR knygelių nepirko, ką patvirtina išrašas iš atsakovės internetinio puslapio, t.y. neatitiko Tvarkos 6 punkto sąlygos, jog: „vežėjų įmonė nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. pirko ir mokėjo draudimo įmokas už TIR knygeles“.
Nurodo, kad Nutarimas savo esme yra juridinio asmens valdymo organo sprendimas, Nutarimas ir Tvarka patvirtinti asociacijos „Linava“ prezidento E. M., tokio sprendimo negaliojimo pagrindus įtvirtina CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Asociacija „Linava“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios teisinė forma - asociacija, savanoriškumo principu jungianti Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį ar savo lėšomis, teikiančius su kelių transportu susijusias paslaugas (atsakovės įstatų 1.1 p.). Nurodo, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos, kad pažeisdamas juridinio asmens interesą jo valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų juridinio asmens (šiuo atveju asociacijos) narių interesą, kuriam atstovauja juridinis asmuo (asociacija). Įmonės vadovo lojalumo pareiga jo vadovaujamai įmonei reiškia ir pareigą imtis priemonių, kad dėl sandorio su įmonės vadovu jo vadovaujama įmonė nepatirtų žalos (CK 2.87 str. 2 d., teismų praktika). Nurodo, kad atsakovė pažeidė ne tik pradinių kreditorių - savo buvusių ilgamečių narių UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ teises ir teisėtus lūkesčius, kad ji veikia ir prieš savo ilgametį narį – ieškovę, kuriai nėra grąžinama reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartyse nurodyta 7 934,43 Eur suma, atsisakymą grįsdama Tvarkos 6 punkte nurodyta sąlyga dėl narystės asociacijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašo patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, sustabdyti bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-1028-640/2019 ir bus priimtas teismo procesinis sprendimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškinys atmestinas savarankišku pagrindu, nes ieškovė nebėra asociacijos narė, tad negali ginčyti asociacijos kolegialaus valdymo organo – prezidiumo nutarimų (CK 2.82 str. 4 d.). Nurodo, kad asociacijos prezidiumas 2017-06-28 priėmė nutarimą Nr. 11-76, kuriuo ieškovė buvo pašalinta iš asociacijos narių, nutarimą apskundus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1443-728/2018 ieškovės ieškinį dėl pašalinimo iš asociacijos atmetė. Šiuo metu nėra išnagrinėtas ieškovės apeliacinis skundas minėtoje byloje, tad byla stabdytina (CPK 163 str. 3 p.).
Pasak atsakovės, ieškovė negali ginčyti Nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto, nes šis punktas niekaip nesusijęs su ieškovės materialinių teisių įgyvendinimu, ieškinio tenkinimas ieškovei jokių teisių ir pareigų nesukurtų. Nors ieškovė teigia, kad Tvarkos 6 punktas pažeidžia jos teisę iš atsakovės gauti 7 934,43 Eur draudimo permoką pagal reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018 (tarp tų pačių šalių), sutartys buvo pripažintos niekinėmis. Nurodo, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ neįgijo teisės reikalauti draudimo permokų grąžinimo ir šios neegzistuojančios reikalavimo teisės negalėjo perleisti ieškovei, tad atmestas ieškovės priešieškinis dėl draudimo permokų priteisimo. Ieškovė neturi jokios egzistuojančios reikalavimo teisės, įgyvendinamos pagal Tvarkos 6 punkto nuostatos, tad šis punktas negali pažeisti ieškovės teisių, tad ji neturi teisės ginčyti šio punkto.
Atsakovė nurodo, kad ieškovė praleido CK 2.82 str. 4 d. nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 3 d. ir CK 2.82 str. 4 d.), o pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, o šio termino praleidimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1.). Nurodo, kad nutarimas, kuriuo patvirtintas Tvarka, priimtas dar 2015-11-18, kad 2016-05-10, 2016-09-02 ir 2017-01-09 sudarytose reikalavimo perleidimo sutarčių 6 p. buvo nurodytas šis Nutarimas, tad ieškovė vėliausiai 2016-05-10 sužinojo apie skundžiamą Nutarimą ir juo patvirtintos Tvarkos 6 punktą. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas vėliausiai prasidėjo 2016-05-10 ir suėjo 2016-08-10, o ieškovė pradinį ieškinį pareiškė tik 2019-05-01, t. y. ieškinio senaties terminą praleido 23 mėnesius. Ginčo dėl to, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą nėra, nes ieškovas tai pripažįsta ir pateikė 2019-04-30 prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senatį. Pasak atsakovės, ieškovė šiame prašyme nenurodė jokių ieškinio senaties termino eigoje (2016-05-10 - 2016-08-10) egzistavusių aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės valios, kurios būtų trukdžiusios ieškovei laiku pareikšti ieškinį. Ieškovė taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, pateisinančių jos delsimą net 23 mėnesius kreiptis į teismą po to, kai suėjo ieškinio senaties terminas.
Teismai, atmesdami UAB „Gepala“ priešieškinį, nurodė, kad, ieškovė manydama, kad Nutarimas pažeidžia jos teises, turėtų ginčyti šį Nutarimą. Ieškovė turėjo teisę ginčyti Nutarimą iki tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl draudimo permokų pagal Nutarimą grąžinimo. Pasak atsakovės, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3350-235/2017 (e2-608-235/2018) teismo pateikti išaiškinimai, kokias teises turi ieškovė ir kokius reikalavimus gali reikšti, nesuteikia ieškovei teisės reikalauti atnaujinti ieškinio senatį, ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų ir turėjo visas procesines galimybes tinkamai ir laiku pareikšti priešieškinio reikalavimus. Teismui išsprendus tarp šalių kilusi ginčą dėl draudimo permokų grąžinimo pagal Nutarimą, ieškovė nebegali kelti ginčo dėl paties Nutarimo teisėtumo, nes ginčas kyla iš tų pačių teisinių santykių. Atnaujinus ieškinio senaties terminą, būtų pažeistas teisinių santykių stabilumo principas, o ieškinio tenkinimo atveju, galėtų kilti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018, teisėtumo klausimas.
Nurodo, kad ieškovė nenurodė ir neįrodinėja CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis ieškovė galėtų ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimus. Ieškovė neįrodinėja, kad ginčijamas nutarimas pažeidė imperatyvias įstatymo normas ar juridinio asmens steigimo dokumentus ar protingumo bei sąžiningumo principus. Nurodo, kad Nutarimas yra teisėtas ir jokių imperatyvių teisės normų nepažeidžia, neprieštarauja asociacijos įstatams bei atitinka protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl ieškovės nurodomo juridinio asmens valdymo organo nario pareigos būti lojaliam juridiniam asmeniui pažeidimo nurodo, kad ieškovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia asociacijos prezidiumo (jo narių) lojalumo pareigos pažeidimas, t. y. kokias konkrečias savo pareigas pažeidė asociacijos prezidiumo nariai, priimdami skundžiamą Nutarimą, koks buvo interesų konfliktas, kokia finansinę naudą gavo prezidiumo nariai, kaip konkrečiai pasireiškė asociacijos teisių pažeidimas, kokie konkretūs asociacijos tikslai ir uždaviniai buvo pažeisti, kokia žala padaryta. Teigia, kad teiginiai dėl lojalumo pareigos pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, tam, kad būtų pagrindas pripažinti asociacijos prezidiumo nutarimą neteisėtu, turi būti nustatytas asociacijos tikslų ir uždavinių pažeidimas, žalos asociacijai faktas.
Pasak atsakovės, panaikinus Tvarkos 6 punktą, Tvarka nebegalėtų būti taikoma ir draudimo permokos nebebūtų grąžinamas, nes šis punktas reglamentuoja draudimo permokų grąžinimo pagrindus ir sąlygas. Nurodo, kad būtent ieškinio tenkinimas pažeistų asociacijos ir jos narių teises, nes jie nebegalėtų susigrąžinti draudimo permokų.
Atsakovė nurodo, kad dėl BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ teisių į draudimo permokų grąžinimą nepasisako, nes šie klausimai jau išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018, o nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai, nes buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių iš tų pačių teisinių santykių (CPK 182 str. 2 p.). Ieškovė neturi teisės ginčyti civilinėje byloje Nr. e2-608-235/2018 nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Dubliku ieškovė prašo ieškinį tenkinti, atmesti prašymą stabdyti bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė teigia, kad ieškovė nėra asociacijos narė ir negali ginčyti nutarimo, tačiau ieškovė pažymi, kad atsakovė neteisėtai pašalino ją iš narių dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų. Nurodo, kad jei teismas priims ieškovei palankų sprendimą, bus panaikintas Tvarkos 6 punktas, kuriame nurodytos sąlygos dėl permokėtų draudimo lėšų grąžinimo, tad atsakovė privalės grąžinti ieškovei pasisavintas draudimo lėšas ir taip bus galutinai patvirtinta, jog ieškovė nėra ir nebuvo skolinga „Linava“, t. y. tinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus, todėl buvo/yra neteisėtai pašalintas iš „Linava“ narių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje yra pateikta duomenų, kad pradinė kreditorė BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusi draudimo įmokas, kad permokėtos draudimo lėšos nebuvo grąžintos tik vienu pagrindu – Nutarimo 6 punktu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, jog UAB „Gepala“ turėtų šį Nutarimą skųsti, vartojo frazę, kuri yra nukreipta į ateitį – „turėtų“. Ieškovė laiko, kad teismai nustatė juridinį faktą, kad, siekiant apginti UAB „Gepala“ pažeistas teises, UAB „Gepala“ turėtų ginčyti Nutarimą. Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad yra pagrindas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Ieškovė pabrėžia, kad UAB „Gepala“ apie Nutarimu patvirtintą Tvarką sužinojo tik teisminių ginčų metu, kurių metu nematė pagrindo skųsti Nutarimu patvirtintos Tvarkos, kadangi tikėjosi, jog teismai priims UAB „Gepala“ palankų sprendimą, atsižvelgdami į visų bylos faktinių aplinkybių visumą. UAB „Gepala“ buvo pateikusi įrodymų, jog „Linava“ draudimo permokas grąžino ir kitiems juridiniams asmenims, kurie nebuvo nei „Linava“, nei TIR sistemos nariai.
Tripliku atsakovė prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, sustabdyti bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-1028-640/2019 ir bus priimtas teismo procesinis sprendimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nėra asociacijos narė, tad negali ginčyti nutarimų. Ieškovės argumentai dėl jos pašalinimo iš narių nesusiję su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi būti vertinami, šį klausimą sprendžia Vilniaus apygardos teismas civ. b. Nr. 2A-1028-640/2019. Kadangi ieškovė neturi jokios egzistuojančios reikalavimo teisės (teismo sprendimu reikalavimo perleidimo sutartys pripažintos niekinėmis), kuri galėtų būti įgyvendinama pagal Nutarimu patvirtintą Tvarką, šios Tvarkos 6 punkto nuostatos niekaip negali pažeisti ieškovės teisių ir todėl ji neturi teisės ginčyti šio punkto. Nepriklausomai nuo motyvų, kuriais remiantis toks sprendimas dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis priimtas, laikoma, kad šios sutartys negalioja nuo jų sudarymo ir tokių sutarčių sudarymas jokių teisių ieškovei nesukūrė, tad ir nesukūrė ieškovei teisės reikalauti iš atsakovės draudimo permokų grąžinimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimu jau nustatyta, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, tai yra prejudicinę reikšmę turintis faktas, kurio šioje civilinėje byloje ieškovė ginčyti negali (CPK 279 str. 4 d.). Nurodo, kad teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, turėjo teisę Nutarimą ginčyti civilinėje byloje Nr. e2-3350-235/2017 (e2-608-235/2018) ir iki tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl draudimo permokų pagal Nutarimą grąžinimo. Teigia, kad teismo pateikti išaiškinimai, kokias teises turi ieškovė ir kokius reikalavimus gali reikšti, nesuteikia ieškovei teisės reikalauti atnaujinti ieškinio senatį. Nurodo, kad netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovė nenurodė jokios konkrečios objektyvios aplinkybės, priežasties, kuri jai trukdė ieškinio senaties termino eigoje (2016-05-10 – 2016-08-10) pareikšti ieškinį. Ieškovė remiasi aplinkybėmis, egzistavusiomis ne ieškinio senaties termino eigoje, o atsiradusiomis daug vėliau, be to, šios aplinkybės priklauso išimtinai nuo ieškovės valios ir jos negali būti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindu.
Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė laiko, kad ji yra narė, nes kitaip nesiųstų pranešimo apmokėti nario mokestį už 2018, 2019 metus. Nurodo, kad Tvarkos 6 punktas prieštarauja LR Konstitucijos 23 str., kad negrąžina 2001-2005 m. padarytų permokų, kad permoka turi būti grąžinta, nors ir išstojo, kad tai ne atsakovės, kaip tarpininkės, pinigai, kuriuos jis prisiteisė iš draudimo, kuris ėmė per dideles sumas. Atsakovė negali nusavinti kitų įmonių pinigus. Teigia, kad kitoms įmonėms, kurios neatitiko Nutarimo 6 p., lėšos yra grąžintos. Nurodė, kad apie Nutarimą sužinojo 2017-03-20, kai jis buvo pateiktas į bylą. Nurodo, kad permokos buvo grąžintos tiems, kas 2015 m. buvo nariai, o grąžino ir tiems, kas net neatitiko Tvarkos 6 p.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad nebepalaiko prašymo dėl bylos stabdymo, kad Vilniaus apygardos teismas civ. b. Nr. 2A-1028-640/2019 priėmė nutartį, kuria atmestas ieškinys ieškovės pašalinimą pripažinti neteisėtu, kad ieškovė nuo 2019-09-24 nėra asociacijos narė, kad nario mokesčio mokėjimas nepadarė ieškovės nare. Nurodo, kad neaišku, kodėl ginčija visą Tvarkos 6 punktą, nors iš paaiškinimų galima manyti, kad netinka 6.1 punktas, kad nėra motyvų, kam prieštarauja jis, kaip pažeidžia narių teises. Ieškovė nėra kreditorė, tad negali reikšti reikalavimo Byloje Nr. e2A-191-794/2019 nurodyti tie patys argumentai ir dėl kitų įmonių. Jei nutarimas netinkamai taikomas, yra pagrindas ginčyti kitais pagrindas, bet ne pripažinti negaliojančius 6 p. Nurodo, kad ieškovė keičia poziciją ir pažeidimą grindžia per kreditorinių teisių pažeidimą. Nurodo, kad svarbu, kada pradiniai kreditoriai sužinojo, kad cesija neturi įtakos terminų skaičiavimui. Reikia įvertinti, kad ieškovė žinojo apie nutarimą, bet jo neginčijo. Nurodo, kad pateiktos tik reikalavimo perleidimo sutartys, o jokie jas pagrindžiantys dokumentais nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 - 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) patvirtino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Lietuvos vežėjų įmonėms, asociacijos „Linava“ narėms tvarką (toliau– Tvarka), kuri nustato sąlygas ir pagrindus, kuriems esant, vežėjai – asociacijos „Linava“ nariai, įgyja teisę susigrąžinti sumokėtas draudimo įmokų permokas (el. b. 7-11).
Dėl ieškovės teisės ginčyti 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 – 75 patvirtintos Tvarkos 6 punktą.
Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 – 75 patvirtintos Tvarkos 6 punktą, atsakovė teigia, kad ieškovė neturi teisės ginčyti Nutarimu patvirtintos Tvarkos.
Linavos asociacijos prezidiumas 2017-04-25 priėmė nutarimą Nr. 11-69 ,,Dėl UAB ,,Gepala“ finansinių įsipareigojimų prisiimtų prieš asociaciją, nevykdymo“ bei 2017-06-28 nutarimą Nr. 11-76 ,,Dėl UAB ,,Gepala“ pašalinimo iš asociacijos ,,Linava“ narių“, kurį UAB „Gepala“ apskundė teismui kaip neteisėtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-25 sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi civ. b. Nr. 2A-1028-640/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 sprendimą paliko nepakeistą.
Nors ieškinio padavimo metu sprendimas dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių (2017-06-28 nutarimas) ir buvo apskųstas, tad neįsiteisėjęs, nagrinėjant bylą iš esmės buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2019-09-24 nutartims civilinėje byloje Nr. 2A-1028-640/2019, kurioje ir buvo ginčijamas minėtas nutarimas. Taigi, nagrinėjant teisme bylą pagal dėl 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 – 75 patvirtintos Tvarkos 6 punkto pripažinimo neteisėtu, kitoje civilinėje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė nėra asociacijos narė (CPK 182 str. 2 p.) ir ši kitoje byloje nustatyta aplinkybė yra svarbi nagrinėjamoje byloje.
CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė kaip asociacijos narė, teigdama, kad Tvarka pažeidžia jos, kaip asociacijos „Linava“ narės, teises ir teisėtus interesus. Įvertinus, kad ieškovė ieškinį pareiškė kaip asociacijos narė, kad nagrinėjant bylą paaiškėjo aplinkybė, kad ieškovė nėra asociacijos „Linava“ narė, teismas daro išvadą, kad ieškovė neturi teisės pagal CK 2.82 straipsnį ginčyti asociacijos nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 punkto.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė pažeidė ir pradinių kreditorių - savo buvusių ilgamečių narių UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“, kurie reikalavimo perleidimo sutartimis perleido teisę į 7 934,43 Eur sumą, teises ir teisėtus lūkesčius.
Nors ieškovė teigia, kad Tvarkos 6 punktas apriboja buvusių asociacijos „Linava“ narių teisę gauti jiems teisėtai priklausančias išmokas, tačiau pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas 2015-11-18, o iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimo civ. b. Nr. e2-608-235/2018 matyti, kad BUAB „Rastaka“ nebėra asociacijos nare nuo 2013-09-10, BUAB „Stiprybė“ nuo 2011-08-18, UAB „Daivera“ – nuo 2014-06-08. Taigi, skundžiamu nutarimu patvirtinta tvarka priimta po to, kai nurodyti asmenys jau nebuvo asociacijos nariai. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė turi teisę buvusių narių vardu ginčyti nurodytą Tvarką, priimtą po to, kai jie jau nebuvo nariais.
Nors ieškovas teigia, kad atsakovė pažeidė pradinių kreditorių UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau įvertinus, kad pati ieškovė nurodo, kad UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ yra likviduotos, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareikštu ieškiniu ieškovė gali ginti neegzistuojančių kreditorių (išregistruotų juridinių asmenų) interesus.
Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019-01-14 nutartyje civ. b. Nr. e2A-191-794/2019 nustatė, kad UAB „Daivera“ narystė Asociacijoje 2014-05-08 buvo perleista UAB „Targeta“, kad 2016-09-06 asociacija grąžino UAB „Targeta“ 3 154,44 CHF (2 953,60 EUR) draudimo permokos sumą. Įvertinus, kad teismui nepateikti duomenys, kad ieškovė turi reikalavimo teisę pagal perimtą iš UAB „Daivera“ reikalavimo teisę (skola grąžinta kitai įmonei), teismas taip pat negali spręsti, kad ieškovė ieškiniu turi teisę ginti kreditorės UAB „Daivera“ teises.
Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė turi teisę ginčyti Nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 p., todėl ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio senaties termino skųsti 2015-11-18 nutarimu Nr. 10 – 75 patvirtintos Tvarkos 6 punktą.
Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Pagal CK 2.82 straipsnio 4 punktą nuostatą, „<...> Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos“.
Ginčijamas Nutarimas buvo priimtas 2015-11-18, ieškovė teismo posėdyje teigia, kad apie jį sužinojo 2017-03-20, kai jis buvo pateiktas į bylą. Ieškovė 2019-04-30 prašyme atnaujinti terminą ieškiniui paduoti nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-09 sprendime civ. b. Nr. e2-608-235/2018, Vilniaus apygardos teismas 2019-01-14 sprendime civ. b. Nr. e2A-191-794/2019 nurodo, kad UAB „Gepala“ turėtų ginčyti Nutarimą, kad ginčų metu ji nematė pagrindo skųsti Nutarimu patvirtintos Tvarkos, kadangi tikėjosi, kad teismai priims jai palankų sprendimą, kad buvo pateikti įrodymai, kad asociacija grąžino permokas ir kitiems asmenims, kurie nebuvo asociacijos ir TIP sistemos nariai.
Įvertinus, kad ieškovė patvirtino, kad apie ginčijamą Nutarimą sužinojo 2017-03-20, kad net po Vilniaus apygardos teismo 2019-01-14 sprendimo priėmimo ieškinį teismui padavė (pasirašė) 2019-04-30, kai jau buvo suėjęs 3 mėnesių terminas net ir nuo teismo 2019-01-14 sprendimo priėmimo, teismas, remdamasis CK 1.1131 straipsnio pirmąja dalimi, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, sprendžia, kad ieškovė ieškinį padavė praleidusi CK 2.82 straipsnyje nurodytą 3 mėnesių terminą apskųsti ginčijamą Nutarimą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovė jokių argumentų, kodėl buvo praleistas terminas net po teismo sprendimo priėmimo, nenurodė. Teismo nuomone, nurodomi argumentai dėl Nutarimo neginčijimo teisminių ginčų metu nesudaro pagrindo atnaujinti termino ieškiniui paduoti. Teismas laiko, kad tikėjimasis vienokios ar kitokios ginčo baigties, nėra svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti.
Atmetus ieškinį dviem pagrindais, teismas dėl kitų ieškovės argumentų, sudarančių pagrindą naikinti Nutarimu patvirtintą Tvarkos 6 p., nepasisako.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jos patirtos 2 069,10 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 157-163) (CPK 93 str. 1d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, įm. k. 121053434, iš ieškovės UAB „Gepala“, įm. k. 110424030, 2 069,10 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.