Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2017 m. liepos 25 d. nutartimi teismas priėmė pareiškėjo M. A. skundą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukė E. M..

2017 m. rugpjūčio 7 d. teisme buvo gautas pareiškėjo M. A. papildomas prašymas, kuriame pareiškėjas prašė taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti atsakovo konkurso komisijos 2017 m. liepos 11 d. protokole Nr. KP-9-(10.14) įtvirtinto sprendimo galiojimą bei atsakovo direktorės J. M. 2017 m. liepos 31d. įsakymo Nr. PA-104-(10.1) galiojimą, kol bus išnagrinėtas šis skundas; taip pat prašė papildomai kreiptis į Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą dėl trečiojo suinteresuoto asmens E. M. dalyvavimo konkursuose į Radviliškio rajono švietimo įstaigų vadovų pareigas, kadangi ši informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis, nebus teikiama.

II.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto nuostatomis, taip pat atsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendaciją Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus motyvus dėl skundžiamo akto neteisėtumo, teismas sprendė, kad pareiškėjas argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo sprendimo neteisėtumo nepateikė. Tai, ar skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali būti nustatyta tik įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, darė išvadą, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų jį esant neteisėtu, nėra.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas savo prašymu nepagrindė, kad laikinai nesustabdžius ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo kils didelė žala, kurios atitaisyti (kompensuoti) nebūtų galima arba kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad skundžiamas sprendimas kelia tiesioginę grėsmę ar gali apsunkinti priimto teismo sprendimo vykdymą. Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės yra nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (kilsiantys padariniai konkurso laimėtoją priėmus dirbti į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas), galima iš esmės daryti išvadą, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, itin pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Vykdant pareiškėjui palankų teismo sprendimą, turės ne tik būti iš naujo paskelbtas ir suorganizuotas konkursas į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas, tačiau ir turės būti atleistas iš pareigų galimai pažeidžiant įstatymo reikalavimus priimtas valstybės tarnautojas (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o tai, turint omenyje pakankamai ilgą teismo proceso trukmę, ypač pažeistų tiek šio asmens, tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, interesus. Tačiau teismas iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. PA-104-(10.1) „Dėl E. M. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ nustatė, jog šiuo įsakymu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas E. M. jau paskirtas. Tai patvirtina, kad šiuo atveju nėra galimybės svarstyti pareiškėjo pageidaujamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nes neįmanoma uždrausti atlikti veiksmų, kurie jau yra realizuoti.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pateikė prima facie įrodymų dėl ginčijamo akto neteisėtumo, nei pagrindė, kad ginčijamo akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintino.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą teismas pažymėjo, kad minėtas pareiškėjo prašymas yra be jokių svarių argumentų, kuo jis susijęs su nagrinėjama byla, be to, jį patenkinus, teismo vertinimu, būtų tik apsunkintas ir užvilkintas bylos nagrinėjimas, todėl šio pareiškėjo prašymo teismas netenkino.

Dėl atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos prašymo trečiuoju suinteresuotu asmeniu nuomonei pagal kompetenciją pareikšti įtraukti Valstybės tarnybos departamentą, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti šį atsakovo prašymą, nes priimtas sprendimas negali ir nesukurs jokių teisių ir pareigų Valstybės tarnybos departamentui.

III.

Be to, pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 4 straipsnio 6 dalis numato, kad priimant į seniūno pareigas šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenumato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ). Tuo tarpu VSĮ 31 straipsnio 9 dalyje aiškiai nurodoma, kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, ir šis sąrašas baigtinis. Todėl atsakovo teiginys, kad nepilnos sudėties komisija galėjo teisėtai išrinkti iš konkurse dalyvavusių pretendentų, pasak pareiškėjo, yra atmestinas bei akivaizdus įstatymo normos pažeidimas, dėl kurio būtina imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas skuba priimti į šį postą trečiąjį suinteresuotą asmenį šioje ginčytinoje situacijoje (tuo tarpu dieną prieš tai vykusio konkurso į Skėmių seniūnijos seniūno postą, laimėtojas dar šiai dienai nėra priimtas į darbą, nors ta seniūnija neturi seniūno pavaduotojo etato), rodo, kad atsakovas tokiu veiksmu siekia paveikti teismą jam priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo.

Atsakovo nuomone, apeliantas atskirajame skunde nepateikė naujų reikalavimų ir nenurodė naujų aplinkybių, pagrindžiančių byloje esamus apelianto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., lieka aktualios taikant nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašė sustabdyti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos konkurso komisijos 2017 m. liepos 11 d. protokole Nr. KP-9-(10.14) įtvirtinto sprendimo galiojimą bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės J. M. 2017 m. liepos 31d. įsakymo „Dėl E. M. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ Nr. PA-104-(10.1) galiojimą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas.

Pareiškėjas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių grindė tuo, jog tai būtina jo, kaip konkurso pretendento teisėms užtikrinti, nes tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų pareiškėjui palankus, o atsakovas jau būtų priėmęs į pareigas kitą asmenį, teismui būtų sunku ar net neįmanoma grąžinti ante status qou padėties, nepažeidžiant kitų asmenų subjektinių teisių. Be to, pareiškėjas nurodė, kad priėmus į pareigas kitą asmenį, jam bus mokamas atlyginimas, kurį pareiškėjo skundo patenkinimo atveju, teks išieškoti, apkraunant teismų sistemą. Atskirajame skunde pareiškėjas dėsto aplinkybes, susijusias seniūnų rinkimų tvarkos pažeidimais, kurių, anot jo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįvertino.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (kilsiantys padariniai konkurso laimėtoją priėmus dirbti į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas), galima iš esmės daryti išvadą, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, itin pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Vykdant pareiškėjui palankų teismo sprendimą, turės ne tik būti iš naujo paskelbtas ir suorganizuotas konkursas į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas, bet ir turės būti atleistas iš pareigų galimai pažeidžiant įstatymo reikalavimus priimtas valstybės tarnautojas, kas turint omenyje pakankamai ilgą teismo proceso trukmę, ypač pažeistų tiek šio asmens, tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, interesus. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. PA-104-(10.1) „Dėl E. M. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas E. M. jau paskirtas. Todėl šiuo atveju nėra galimybės svarstyti pareiškėjo pageidaujamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nes neįmanoma uždrausti atlikti veiksmų, kurie jau yra realizuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-305/2013).

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su ginčijamo Sprendimo galiojimo laikinu nesustabdymu, ir kad būtent laikinas Sprendimo galiojimo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra pakankamai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.