Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. A. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 11 d. konkurso protokolo Nr. KP-9-(10.14) sprendimą (toliau – ir sprendimas, ginčijamas sprendimas). Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 11 d. dalyvavo konkurse į Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas, kuriam organizuoti 2017 m. birželio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-698-(8.2) sudaryta komisija. Teigė, kad konkurso metu pretendentus vertino penki komisijos nariai iš septynių, du iš jų buvo gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Pareiškėjo teigimu, konkurso komisijos nariai visus pretendentus turėjo vertinti, vadovaudamiesi nešališkumo, objektyvumo ir kitais kriterijais, jog nebūtų pažeistos nei vieno iš pretendentų teisės. Pažymėjo, kad du komisijos nariai, t. y. Aukštelkų seniūnijos seniūnė A. K. ir Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitė V. Č., priklausančios tai pačiai politinei partijai kaip ir konkursą laimėjęs pretendentas, skyrė jam itin žemus įvertinimus atsakymams į užduotus klausimus. Pareiškėjo vertinimu, pačius žemiausiu balu galima skirti tik tada, kai pretendentas visiškai nepateikia jokio atsakymo, tuo tarpu jis į pateiktus klausimus atsakė pagal savo turimas žinias ir kompetenciją. Pabrėžė, kad yra įgijęs politikos mokslų bakalauro laipsnį, kai kito pretendento išsilavinimas – sporto pedagogas, ir kuris du kartus dalyvavo, tačiau nelaimėjo, konkurso į mokyklos vadovo pareigas.Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-698-(8.2) sudarė pretendentų į savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisiją, kurią trys iš septynių komisijos narių sudarė tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, kas, atsakovo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 31 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, jog komisijos nariai jį vertino šališkai ir neobjektyviai, uždavinėjo netinkamus klausimus, atmestini kaip nepagristi. Pažymėjo, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertino individualiai. Akcentavo, kad asmenys, pretenduojantys dalyvauti konkurse, pateikia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos departamento valdymo sistemoje nurodytos formos gyvenimo aprašymą, pagal kurį negalima nustatyti priklausymo politinei partijai ar pretendentų artimųjų dalyvavimo politinių partijų veikloje. Teigė, kad komisijos nariai, susipažinę su pretendentų pateiktais gyvenimo aprašymo duomenimis, informacijos apie jų arba jiems artimų asmenų priklausymą kuriai nors partijai neišreiškė.Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog konkurso komisiją privalėjo sudaryti septyni nariai, iš kurių trys ar keturi seniūnaičiai. Pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas konkurso komisiją, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 46 punktu, todėl nepažeidė teisės normos, numatančios, jog konkurso komisiją turi sudaryti nuo penkių iki septynių narių. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas į pateiktus klausimus atsakė tik dalinai teisingai, todėl gavo atitinkamus balus. Pažymėjo, kad skirti žemi balai už pateiktus nepilnus ar dalinai teisingus atsakymus, taip pat komisijos narių priklausymas tai pačiai partijai, negali būti vertinami kaip objektyvumo ir šališkumo kriterijų pažeidimai.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nustatė, kad ginčijamas konkursas organizuotas karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti. Vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią išaiškinta, jog priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, o konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką nustato Aprašas, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl netinkamos sudėties konkurso komisijos sudarymo. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Pabrėžė, kad teismas neturi teisės vykdyti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo.Teismas akcentavo, kad nors ir pareiškėjas teigė, jog Aukštelkų seniūnijos seniūnė A. K. ir Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitė V. Č. skyrė jam itin žemus įvertinimus, net ir tuo atveju, jeigu minėtos komisijos narės pareiškėją konkurso metu būtų įvertinusios aukščiausiais balais, jo konkurso vertinimo suvestinės bendra balų suma būtų mažesnė už kito pretendento, kuris laimėjo konkursą į Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas.Teismas, nenustatęs aplinkybių, leidžiančių abejoti komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, padarė išvadą, kad pareiškėjo nesutikimas su komisijos narių skirtais balais pagrįstas vien subjektyviu vertinimu, neleidžiančiu pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise.Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų apie konkurso komisijos narių Aukštelkų seniūnijos seniūnės A. K. ir Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitės V. Č. priklausymą tai pačiai politinei partijai kaip ir konkursą laimėjęs pretendentas, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kad kuri nors iš komisijos narių tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuota konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejonių kurios nors narės šališkumu.

III.

Pareiškėjas M. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.Pareiškėjo teigimu, konkurso į seniūno pareigas organizavimo atveju Vietos savivaldos įstatymo normos vertintinos kaip specialiosios, o VTĮ ir Aprašo – kaip bendrosios, todėl konkuruojant šioms normos, turi būti taikomos specialiosios normos, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnio 9 dalies reikalavimai dėl komisijos sudėties. Pažymi, kad konkurso metu viena iš komisijoje įtrauktų seniūnaičių buvo išvykusi, dėl ko komisijos sudėtis nebuvo pilna. Akcentavo, kad komisijoje nedalyvavo tiesioginio vadovo įgaliotas asmuo, todėl teismas nepakankamai atsižvelgė į komisijos narių nedalyvavimo konkurse priežastis. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino komisijos narių diskrecijos teisę ir neapgrįstai atmetė jo prašymus apklausti liudytojomis A. K. ir V. Č. dėl skirtų itin žemų balų, taip pat neišreikalavo iš atsakovo su konkursu susijusios medžiagos bei garso įrašo, jog būtų sudaryta galimybė palyginti pretendentų kompetencijas. Pareiškėjas prašo apginti jo teisę lygiomis sąlygomis pretenduoti į valstybės tarnybą ir panaikinti skundžiamą sprendimą, kaip priimtą pažeidžiant konkurso vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sudarytos komisijos sudėties teisėtumo, vykstant konkursui į Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas, pareiškėjo pateiktų atsakymų į komisijos narių klausimus tinkamo įvertinimo bei galimo dviejų komisijos narių šališkumo konkursą laimėjusiam asmeniui. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio, 31 straipsnio 9 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, VTĮ 10 straipsnio 4 dalies, Aprašo 46, 53 ir 63 punktų nuostatos.

Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2494 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, dalyvauja pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje (1 dalies 3 punktas) (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2494 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Minėtu teisniu reguliavimu įgyvendinamas vienas iš Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsniu nustatytų savivaldos pagrindinių principų – atstovaujamosios demokratijos principas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies reikalavimus, kadangi konkurso metu pretendentus vertino tik penki komisijos nariai, du iš jų gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Teigia, kad konkurso į seniūno pareigas organizavimo atveju Vietos savivaldos įstatymo normos vertintinos kaip specialiosios, o VTĮ ir Aprašo – kaip bendrosios, todėl konkuruojant šioms normos, turėjo būti taikomos specialiosios normos, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnio 9 dalies reikalavimai dėl komisijos sudėties. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl konkurso į Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas komisijos narių sudarymo, turi būti vadovaujamasi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, tačiau vertinant konkurso posėdžio komisijos sudėtį ir konkurso organizavimo bei vedimo galimus pažeidimus, taikomos Valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo nuostatos. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo nagrinėjamu atveju Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnio 9 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Aprašo nuostatos tarpusavyje konkuruoju, kadangi minėti teisės aktai reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnio 9 dalis – konkurso komisijos sudarymą, o Valstybės tarnybos įstatymas ir Aprašas – konkurso organizavimo ir komisijos posėdžio vedimo tvarką bei sudėtį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A-698 (8.2) „Dėl pretendentų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė pretendentų į Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisiją: komisijos pirmininkė Ž. B. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja), sekretorė E. A. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus sekretorė), komisijos nariai: A. K. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Aukštelkų seniūnijos seniūnė), G. P. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas), A. M. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas), S. V. (Radviliškio miesto seniūnijos Eibariškių seniūnaitijos seniūnaitė), I. R. (Radviliškio miesto seniūnijos Lituanikos seniūnaitijos seniūnaitė), V. Č. (Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitė). Taigi pretendentų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija sudaryta iš septynių komisijos narių, iš kurių trys – seniūnaičiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu sudaryta konkurso komisija atitinka Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies reikalavimus, todėl pagrindo išvadai dėl netinkamos sudėties komisijos sudarymo nėra. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl netinkamos komisijos sudėties, vykdant atranką, pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatos reikšmingos tik nustatant ir sudarant konkurso komisijos narių sudėtį, o konkurso komisijos posėdžio tvarką bei sudėtį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Aprašas. Pagal VTĮ 10 straipsnio 9 dalį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Aprašo 46 punkte nurodyta, kad konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių. Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas).Iš byloje pateikto 2017 m. liepos 11 d. konkurso protokolas matyti, kad konkurso komisijos posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkė Ž. B. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja), sekretorė E. A., komisijos nariai: A. K. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Aukštelkų seniūnijos seniūnė), G. P.(Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas), I. R. (Radviliškio miesto seniūnijos Lituanikos seniūnaitijos seniūnaitė) ir V. Č. (Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitė) (b. l. 13–15). Komisijos nariai A. M. ir S. V. nedalyvavo komisijos posėdyje dėl suplanuotų kasmetinių atostogų (b. l. 86, 88). Taigi konkurso protokolas patvirtina, jog konkurso komisijos posėdžio metu dalyvavo 5 komisijos nariai, iš kurių Ž. B., kaip konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos bei tiesioginio būsimo valstybės tarnautojo vadovo atstovė, kuriai įgaliojimai suteikti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. PA-1-(10.1) (b. l. 87). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad komisijos sudėtis, vykdant atranką, buvo neteisėta. Pagal Aprašo 53 straipsnį komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad komisijos sudėtis, vykdant atranką, buvo tinkama, komisijos darbe dalyvavo daugiau kaip pusė jos narių, t. y. 5 iš 7 narių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktai nenumato, jog dalyvaujant komisijos darbe mažesniam nei paskirta asmenų skaičiui, turi būti išlaikoma proporcija tarp privalomai paskiriamų pagal pareigas (šiuo atveju seniūnaičių) ir kitų komisijos narių. Be to, komisijos posėdžio metu dalyvavo dvi seniūnaitės iš trijų, paskirtų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas atstovaujamosios demokratijos principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino komisijos narių diskrecijos teisę, vertinant komisijos narių A. K. ir V. Č. paskirtus itin žemus balus bei galimą šališkumo konkursą laimėjusiam asmeniui dėl priklausymo tai pačiai politinei partijai. Pažymėtina, kad teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant įstatymų nustatytus reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad konkurso dalyviams užduoti klausimai, neatitiko valstybės tarnybos srities, į kurią organizuotas konkursas, ar komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas, t. y. netinkamai naudojosi jiems suteikta konkurso komisijos nario diskrecija. Byloje nėra nustatyta, kad konkurso metu su pretendentais buvo elgiamasi nevienodai, sudarant laimėjusiam asmeniui išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors pareiškėjo teises, t. y. kad konkurso metu galėjo būti pažeistas vienodo požiūrio į dalyvius reikalavimas. Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjui, nurodančiam, jog komisijos narės A. K. ir V. Č. turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš jį, išankstinę nuostatą dėl vyksiančio konkurso ir laimėtojo išrinkimo, buvo šališkos ir skyrė pareiškėjui nepagrįstai žemus balus, nepakanka vien subjektyvaus pareiškėjo įsitikinimo, tam būtini atitinkami objektyvūs duomenys. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų apie minėtų komisijos narių galimą subjektyvaus pobūdžio šališkumą, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu (ar priešingai, akivaizdaus nepalankumo demonstravimu) vienam ar kitam konkurso dalyviui, pareiškėjas tokių įrodymų teismui taip pat nepateikė, komisijos nariams nušalinimo nereiškė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nesutikimas su komisijos narių įvertinimu grindžiamas vien subjektyviu vertinimu, o vien komisijos narių priklausymas kuriai nors partijai savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu.Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant tai, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.