Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijaus Stankevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 11 d. konkurso protokole Nr. KP-9-(10.14) įtvirtinto sprendimo galiojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos11 d. konkurso protokole Nr.KP-9-(10.14)įtvirtintą sprendimą (b. l. 2-3).

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2017 m. liepos 11 d. pareiškėjas dalyvavo konkurse Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigoms užimti. Šiam konkursui organizuoti buvo sudaryta 2017 m. birželio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-698-(8.2) komisija. Konkursą organizavo Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Konkurso posėdyje pretendentus vertino penki komisijos nariai iš septynių, tai yra nepilnos sudėties. Iš septynių komisijos narių du buvo gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai - seniūnaičiai. Be to konkurso komisijos nariai visus pretendentus turėjo vertinti remiantis nešališkumo, objektyvumo ir kitais kriterijais, kad nebūtų pažeistos nei vieno iš pretendentų teisės ir teisėti lūkesčiai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad du komisijos nariai - Aukštelkų seniūnijos seniūnė A. K., kuri priklauso tai pačiai politinei partijai kaip ir konkursą laimėjęs pretendentas, ir Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitė V. Č. - skyrė itin žemus įvertinimus pareiškėjo atsakymams į užduotus klausimus, tai yra atitinkamai du ir vieną iš galimų maksimalių dešimties balų. Taip pat nurodė, kad vertinti pačiu žemiausiu balu galima tik tada, kai pretendentas visiškai nepateikia jokio atsakymo, tuo tarpu pareiškėjasį pateiktus klausimus atsakė pagal savo turimas žinias ir kompetencijas. Be to, skunde pažymėjo, kad yra įgijęs politikos mokslų bakalauro laipsnį, kai kito pretendento išsilavinimas yra sporto pedagogas, ir kuris du kartus dalyvavo ir nepraėjo vertinimų etapų Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūros suorganizuotuose konkursuose pretendentams į mokyklos vadovo pareigas.

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 14–18),bei teismo posėdžio metu nurodė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A—698-(8.2) sudarė pretendentų į savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisiją. Atsiliepime nurodė, kad įsakymu sudarytos komisijos sudėtis, trys iš septynių komisijos narių yra tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai - seniūnaičiai ir tai visiškai atitinka Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje įvirtintam reglamentavimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas šių teisimų santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, <...>“kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors “apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Atitinkamai tame pačiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad <...>“Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressisverbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. “<...> Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų | valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti Šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Pareiškėjo prašymo tenkinimo motyvas, kad Komisijos nariai pareiškėją vertino šališkai ir neobjektyviai, uždavinėjo netinkamus klausimus, nesant procedūrinių pažeidimų, atmestinas kaip nepagristas, nes nenagrinėtinas teismo. Tačiau papildomai pažymėtina, jog kiekvienas Komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertino individualiai. Apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai - tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo, todėl atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Šiam patikrinimui būdingas subjektyvaus pretendento žinių vertinimo faktorius, kurio reikšmė siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento), atitinkamos nuomonės susiformavimu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, buvo nustatytas Komisijos narių įvertinimų vidurkis ir Konkurso rezultatai įforminti skundžiamu protokoliniu sprendimu. Pasisakant dėl Komisijos narių ir vieno iš pretendentų priklausomybės politinei partijai, pabrėžtina, jog Konstitucijos 35 straipsnis piliečiams laiduoja teisę laisvai vienytis j bendrijas, politines partijas ar asociacijas, todėl dalyvavimas politinės partijos veikloje nėra ir negali būti Pagrindas, neleidžiantis stoti į valstybės tarnybą. Asmenys, pretenduojantys dalyvauti konkurse, pateikia Valstybės tarnybos departamento valdymo sistemoje nurodytos formos gyvenimo aprašymą. Pagal šios formos duomenis negalima nustatyti priklausymo politinei partijai ar pretendentų artimų dalyvavimo politinių partijų veikloje. Todėl komisijos nariai, susipažindami su pretendentų pateiktais gyvenimo aprašymo duomenimis, informacijos apie jų arba jiems artimų asmenų priklausymą kuriai nors partijai neturi, todėl teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsiliepime į skundą E. M. nurodė, kad pareiškėjo argumentas, kad konkurso komisija buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str., nes ją sudarė 5, o ne, kaip įstatyme numatyta, 7 nariai, kad joje dalyvavo 2 seniūnaičiai, o ne, kaip įstatyme numatyta, 3 arba 4 seniūnaičiai, kaip nepagrįstą. Atsakovė konkurso komisiją sudarydama iš 5 narių teisėtai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 46 punktu ir nepažeidė teisės normos, numatančios, jog konkurso komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 narių. Taip pat pareiškėjas skunde teigia, kad du komisijos nariai jam skyrė žemiausius balus, nors į klausimus pareiškėjas pateikė atsakymus pagal savo turimas žinias ir kompetenciją, tačiau neužtenka pateikti atsakymo, tam, kad būtų gautas aukščiausias balas, tam yra reikalinga pateikti teisingą atsakymą, todėl, pagrįstai manytina, kad pareiškėjas į pateiktus klausimus atsakė tik dalinai teisingai, todėl buvo gauti atitinkami balai. Pareiškėjo manymu, komisijos nariai pažeidė nešališkumo ir objektyvumo kriterijus, tačiau skirti žemi balai už pateiktus nepilnus ar dalinai neteisingus atsakymus, negali būti vertinami, kaip objektyvumo ir šališkumo kriterijų pažeidimai. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Taigi, įrodymo šaltinis negali būti tik teismui adresuotas asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, prielaidomis pagrįstos subjektyvios nuomonės. O tai, kad jis ir viena komisijos narė priklausome tai pačiai partijai, savaime negali būti vertinami, kaip objektyvumo ir nešališkumo principo pažeidimai, todėl teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. (b. l. 11-13).

M. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas ginčija 2017 m. liepos 11 d. vykusio konkurso Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigoms užimti rezultatus, juos siekdamas su, jo manymu, padarytais konkurso organizavimo ir vykdymo procedūros pažeidimais – tai, kad konkurso komisija buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Valstybės žinios, 1994, Nr. 55-1049; Valstybės žinios, 2000, Nr. 91-2832; Valstybės žinios, 2008, Nr. 113-4290) 31 straipsnio 4 dalį, nes ją sudarė 5, o ne, kaip įstatyme numatyta, 7 nariai, kad joje dalyvavo 2 seniūnaičiai, o ne, kaip įstatyme numatyta, 3 arba 4 seniūnaičiai. Taip pat, jog buvo pažeistas Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 27 punktas, nes du komisijos nariai, kurie priklauso tai pačiai politinei partijai, kaip ir konkursą laimėjęs pretendentas Aukštelkų seniūnijos seniūnė A. K. ir Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitė V. Č. itin žemus įvertinimus į pareiškėjui pateiktus klausimus.

Dėl komisijos sudarymo ir komisijos narių dalyvavimo konkurse

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš septynių narių, iš kurių ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai –seniūnaičiai. Konkurso į Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas pretendentus vertino penki komisijos nariai iš septynių, t.y. du seniūnaičiai vietoje numatytų trijų, dėl to buvo pažeistaimperatyvi Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnio 9 dalies norma.

Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (aktuali nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) numatyta, kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.

Kaip ne kartą yra pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, o konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė organizuodama konkursą dėl priėmimo į valstybės tarnybą turėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Valstybės žinios, 1994, Nr. 55-1049; Valstybės žinios, 2000, Nr. 91-2832; Valstybės žinios, 2008, Nr. 113-4290) 31 straipsnio nuostatomis.

Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato – jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą, Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.

Atsižvelgdama į šias įstatymų taikymo nuostatas, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą, jog ginčijamo konkurso komisija buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalį, nes ją sudarė penki, o ne, kaip įstatyme numatyta, septyni nariai, kad joje dalyvavo du seniūnaičiai, o ne, kaip įstatyme numatyta, trys arba keturi seniūnaičiai, kaip nepagrįstą. Teismas pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai. Tai, kad ginčijamas konkursas buvo organizuotas karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti, patvirtina ir byloje esantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. A-398-98.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintu Konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką buvo sudaryta konkurso komisija, kuri sudaryta iš septynių komisijos narių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo aprašo 53 straipsniu, kuriame numatyta, kad komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, todėl teismas daro išvadą, kad komisijos sudėtis, vykdant atranką, buvo tinkama, komisijos darbe dalyvavo daugiau kaip pusė jos narių. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato, jog dalyvaujant komisijos darbe mažesniam nei paskirta asmenų skaičiui, turi būti išlaikoma proporcija tarp privalomai paskiriamų pagal pareigas (kaip šiuo atveju seniūnaičiai) ir kitų komisijos narių.

Dėl pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teisės

Pareiškėjas skunde pažymi, kad konkurso komisijos nariai visus pretendentus turėjo vertinti remiantis nešališkumo, objektyvumo ir kitais kriterijais, kad nebūtų pažeistos nei vieno iš pretendentų teisės ir teisėti lūkesčiai. Pareiškėjas teigia, jog du komisijos nariai, kurie priklauso tai pačiai politinei partijai, kaip ir konkursą laimėjęs pretendentas Aukštelkų seniūnijos seniūnė A. K. ir Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitė V. Č. skyrė itin žemus įvertinimus į pareiškėjui pateiktus klausimus, tai yra du ir vieną iš galimų maksimalių dešimties balų.

Pabrėžtina, kad administracinis teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (K. T. 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).Administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja “valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Ginčijant priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą, svarbu tinkamai pasirinkti gynybos būdą. Kreipimasis į teismą neturi būti betikslis (šiuo aspektu žr. 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

Aprašo 63 punkte numatyta, kad konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Aukštelkų seniūnijos seniūnė A. K. ir Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitė V. Č. skyrė itin žemus įvertinimus pareiškėjo pateiktiems atsakymams į užduotus klausimus, tai yra atitinkamai du ir vieną iš galimų maksimalių dešimties balų, komisijos A. K. ir V. Č. neobjektyviai.Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju jeigu komisijos narės A. K. ir V. Č. pareiškėją konkurso metu būtų vertinusios aukščiausiais balais, jo konkurso vertinimo suvestinės bendra balų suma būtų mažesnė už kito pretendento, kuris laimėjo konkursą į Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas.

Tvarkos apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (tarp jų ir užsienio kalbų) turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, šiuo aspektu taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, vertindama egzamino žodžiu rezultatus, taip pat yra pažymėjusi, jog komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

Pareiškėjo skundo argumentą dėl konkurso komisijos narių Aukštelkų seniūnijos seniūnės A. K. Radviliškio miesto seniūnijos Lizdeikos seniūnaitijos seniūnaitės V. Č., kurios priklauso tai pačiai politinei partijai kaip ir konkursą laimėjęs pretendentas E. M., pareiškėjas objektyvių duomenų ar įrodymų, kad kuris nors šios komisijos narys tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejonių kurio nors nario šališkumu, pareiškėjas nepateikė, teismas savo iniciatyva pats nenustatė. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad vien komisijos nario priklausomybė kuriai nors partijai ar kelių komisijos narių priklausymas tai pačiai partijai, tarnybinio pavaldumo santykiai nėra teisės akte nurodytos aplinkybės, dėl kurių savaime asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurių būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė sudarydama konkurso komisiją tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis, konkurso komisijos sudėtį sudarė teisėtai, aplinkybių, jog bent vienas komisijos narys buvo šališkas ir turėjo nusišalinti nuo konkurso komisijos, teismas nenustatė, taip pat pareiškėjas nepareiškė nušalinimo nė vienam komisijos nariui. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nebuvo pažeista Pretendentų į Radviliškio miesto seniūnijos seniūno pareigas konkurso vykdymo komisijos sudarymo tvarka, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 11 d. konkurso protokolas Nr. KP-9-(10.14) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį skundžiamą aktą yra atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismas praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.