- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-574-864/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“ (buvusi UAB „Antakalnio būstas“) dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Mano būstas Neris“ (toliau ir atsakovė) dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš pastarosios 5693,42 Eur turtinės žalos ir 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso - 17693,42 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2019 m. gegužės 21 d. parengiamajame teismo posėdyje patikslino ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę pajungti vandenį jai nuosavybės teise priklausančiame bute.
2. Nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Pažymėjo, jog nurodytame daugiabutyje praeitą rudenį prasidėjo butų užpylimai, kurie kartojosi dėl bendrojo naudojimo vamzdynų kritiškos būklės. Nurodė, jog atsakovė nevykdė Daugiabučių namų administravimo nuostatų 7.7 punkto reikalavimo - veiksmų, kad būtų išvengta žalos ir tuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai kaip numato Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Priešingai, ieškovė buvo apkaltinta butų užliejimu, nors jos bute esanti santechnika buvo tvarkinga. Pasak jos, atsakovė rėmėsi vien aplinkybe, jog jos butas yra viršutiniame aukšte. Pažymėjo, jog administratorius išrašydavo pažymas, dėl ko ji buvo apkaltinta kaimynų užliejimu, be to, kaimynai buvo priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu. Teigė, jog atsakovės pažyma apie užliejimui įtakos neturėjusius bendrojo naudojimo vamzdynus neatitiko faktinės padėties.
3. Nurodė, kad dėl šių aplinkybių ieškovė jautėsi nesaugi, todėl apsigyveno viešbutyje, dėl ko patyrė išlaidas. Nors rašė atsakovei pretenzijas, pastaroji į jas nereagavo. Pažymėjo, jog jos butui buvo užsuktas vanduo, tačiau užliejimai nesiliovė. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė 2018 m. lapkričio 24 d. buvo išvykusi į užsienį, tačiau administratorius paskleidė neteisingą informaciją (žinutę), jog iš jai priklausančio buto, t. y. (duomenys neskelbtini), įvyko užliejimas; tokiais veiksmais atsakovė paskleidė duomenis apie ją, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 12000 Eur. Atkreipė dėmesį, jog nurodytos žinutės paskleidimas padarė ieškovei ypač didelę žalą, kadangi apie paskleistus duomenis apie ją ieškovė sužinojo iš NT brokerio, dėl kurios buvo atšaukti nuomos sandoriai su ieškove; dėl to ieškovė prarado nuomos pajamas už penkis mėnesius bei turėjo nuomininkams atlyginti žalą už patirtus nepatogumus, iš viso turtinės žalos – 5693,42 Eur.
4. Pabrėžė, jog dėl atsakovės nuolatinių skambučių, ieškovė turėdavo grįžti iš užsienio, tikslu užtikrinti priėjimą prie bendrojo naudojimo vamzdynų, dėl ko ji patyrė išlaidas. Pažymėjo, jog atsakovė neteisėtai atjungė vandenį jos bute; jos santechninė įranga yra nepriekaištingos būklės. Patirtą neturtinę žalą ieškovė grindė aplinkybe, jog vanduo jos bute yra atjungtas jau ilgą laiką; be to, dėl priešiškai nusiteikusių kaimynų, ji buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ (toliau ir atsakovė) su pareikštu ieškiniu nesutiko. Neginčijo aplinkybės, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3918/18(2.1.1E-TD2) pagrindu.
6. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė gavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko pranešimą apie tai, jog bute per lubas bėga vanduo. Nuvykę atsakovės darbuotojai į vietą, surašė atliktų darbų aktą ir padarė buto apliejimo vietos fiksaciją. Atsižvelgiant į tai, jog apliejimo vietoje nepraėjo bendrojo naudojimo vamzdynai, buvo nuspręsta patekti į viršutinį, ieškovei priklausantį, butą. Patekus į ieškovės butą, nustatyta, jog jis remontuojamas, dalis vamzdžių buvo uždengta, todėl užliejimo priežastis nenustatyta. Apliejimui likviduoti, ieškovės bute buvo užsuktas vanduo.
7. 2018 m. lapkričio 24 d. atsakovė vėl gavo pranešimus apie užpiltus butus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) apipylimas įvyko toje pačioje vietoje, kaip ir 2018 m. rugpjūčio 28 d., buvo susisiekta su ieškove. Kadangi ji žadėjo grįžti tik 2018 m. lapkričio 26 d., buvo užsuktas vanduo visiems butams.
8. 2019 m. vasario 11 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui leidus atidengti bendrojo naudojimo stovus, nustatyta, jog bendro naudojimo stovai sandarūs. Atsakovės darbuotojai nustatė, jog perdanga tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sausa, todėl vandens pratekėjimas vyko bute Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesandaraus vamzdžio. Pažymėjo, jog atsakovės darbuotojams sumontavus vandens uždaromąją armatūrą ant vandens stovų bei atjungus vandenį bute Nr. (duomenys neskelbtini), vandens pratekėjimas buvo lokalizuotas ir daugiau nesikartojo.
9. 2019 m. vasario 28 d. atsakovės darbuotojams patekus į ieškovės butą, buvo paleistas vanduo, siekiant patikrinti ar vyksta užliejimas į buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas per bendro naudojimo stovą, einantį per Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus. Valandos bėgyje pratekėjimo nenustatyta, todėl vanduo buvo paleistas.
10. 2019 m. kovo 1 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas informavo atsakovę, jog vėl bėga vanduo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo uždaryti ventiliai ir atjungtas vanduo. Nurodė, jog atsakovė 2019 m. kovo 3 d. siuntė raštą ieškovei apie informaciją, jog 2019 m. vasario 28 d. buvo atlikta apžiūra, surašytas defektinis aktas, nurodant, jog jos bute esančią vamzdyno sistemą būtina remontuoti. 2019 m. kovo 3 d. surašytas statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas, nurodant, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos vonios ir virtuvės lubos dėl atliktų galimai nekokybiškų darbų, tvarkant buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios patalpas, prijungiant naujus vamzdynus prie esamų vandens ir buitinių nuotekų stovo.
11. Taigi, atsakovės teigimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ji tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisės aktais nustatytas pareigas, taip jų ir bendrųjų inžinierinių sistemų apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog priešingai nei nurodo ieškovė, 2018 m. lapkričio 24 d. žinutė buvo išplatinta tik namo (duomenys neskelbtini) gyventojams. Atsakovė paaiškina, kad šios žinutės tikslas buvo kuo greičiau susisiekti su ieškove, kartu siekiant išvengti didesnės žalos, o neįvardijant ieškovės kaip kaltos už įvykį.
13. Pasak atsakovės, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų - jos neteisėtų veiksmų fakto, nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio, neįrodė priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos atsiradimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo ir tenkino ieškinio dalį dėl neturtinio reikalavimo, t. y. įpareigojo atsakovę atnaujinti vandens tiekimą butui (duomenys neskelbtini).
15. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad:
1) 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikrinus, pratekėjimo nenustatyta; buvo užsuktas vanduo bute Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamas (b. l. 52). Atsakovė 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte buto, (duomenys neskelbtini), savininkui R. N. nurodė, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimui bendro naudojimo inžinieriniai tinklai įtakos neturėjo (b. l. 31);
2) 2018 m. lapkričio 24 d., (duomenys neskelbtini), užpylimas pasikartojo, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog užpila butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojo nėra, vanduo užsuktas (b. l. 53-54);
3) 2018 m lapkričio 26 d. atsakovė surašė statinio (duomenys neskelbtini) defektavimo aktą, kuriame nurodė, jog įvyko vandens pratekėjimai į butus Nr. (duomenys neskelbtini); akte nurodyta, jog vandens pratekėjimo priežasties nėra galimybės nustatyti, nes (duomenys neskelbtini) bute visi vamzdynai yra paslėpti; rekomendavo atidengti bendro naudojimo stovus, atlikti apžiūrą dėl vandens pratekėjimo nustatymo (b. l. 55);
4) 2019 m. vasario 11 d. atsakovė surašė kitą statinio (duomenys neskelbtini) defektavimo aktą, kuriame nurodė, jog dėl nuolatos užliejamų butų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidengti bendro naudojimo vamzdynai (stovai) (duomenys neskelbtini) bute. Atlikus bendro naudojimo vamzdynų apžiūrą nustatyta, jog stovai sandarūs, vandens pratekėjimo nenustatyta. Perdanga tarp (duomenys neskelbtini) butų sausa, vandens pratekėjimo požymių nesimato. Laikinai sumontavus vandens uždaromąją armatūrą ir atjungus vandenį (duomenys neskelbtini) bute, vandens pratekėjimas buvo lokalizuotas ir daugiau nesikartojo. Atsakovė aktu įpareigojo (duomenys neskelbtini) buto savininkę sutvarkyti butui priklausančius vamzdynus (b. l. 59);
5) 2019 m. vasario 28 d. buvo atlikta pakartotinė namo bendro naudojimo vamzdyno apžiūra dėl nuolat užliejamų apatinių butų ir 2019 m. kovo 3 d. surašytas defektavimo aktas, kadangi buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini); pažeistos lubos vonios ir virtuvės patalpose, galimai dėl nekokybiškų darbų tvarkant (duomenys neskelbtini)-ame bute vonios patalpas; prijunginėjant naujus vamzdynus prie esamų vandens ir buitinių nuotekų stovo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė rekomendavo ieškovei atlikti patikrą su vaizdo kamera naujai įrengto buitinių nuotekų vamzdyno (b. l. 60, 61-63);
6) 2019 m. kovo 4 d. atsakovė rašte ieškovei nurodė, jog 2019 m. vasario 28 d. atlikus pakartotinę namo bendro naudojimo vamzdyno apžiūrą, nustatyta, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimui bendros inžinierinės sistemos įtakos neturėjo, todėl sprendė, kad užpylimą įtakojo (duomenys neskelbtini) bute esanti privati vamzdyno sistema; nurodė, jog siekiant išvengti trečiųjų asmenų turto sugadinimo, vandens tiekimas ieškovės butui bus atstatytas tik sutvarkius jai priklausančius vamzdynus (b. l. 60).
16. Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos faktinius duomenis pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, pareigas vykdė tinkamai, t. y. buvo pakankamai aktyvi, siekdama išsiaiškinti priežastis, sąlygojusias butų užliejimą. Pažymėjo, jog atsakovės specialistai nustatė, jog butų užliejimą sąlygojo ne bendro naudojimo inžinieriniai tinklai, o galimas užpylimo židinys buvo viršuje esantis ieškovės butas; juolab, jog ten buvo vykdomas remontas (šios aplinkybės ieškovė teismo posėdyje neginčijo). Kadangi teismas nenustatė, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei CK 6.246 straipsnyje, 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės reikalaujama priteisti žala buvo sąlygota atsakovės veiksmų. Taigi nenustačius atsakovės neteisėto veikimo ar neveikimo fakto, nėra ir kitų įstatyme nurodytų sąlygų pastarojo civilinei atsakomybei kilti.
17. Teismas taip pat nusprendė, jog ieškovė kaip civilinių teisinių santykių dalyvė nebuvo pakankamai rūpestinga, jog būtų išvengta tokių neigiamų pasekmių, kaip vandens tiekimo apribojimas jai priklausančiam butui. Šios bylos kontekste, spręsdamas dėl ieškovei galimai padarytos neturtinės žalos priteisimo nutraukus vandens tiekimą, teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovė tiesiogiai nepatogumų nepatyrė; ji pati patvirtino teismo posėdyje, jog ginčo butą yra išnuomojusi.
18. Nors ieškovė teigė, jog sms žinute jai buvo padaryta žala paskleidus duomenis apie pastarąją, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs sms žinutės turinį, o būtent, jog atsakovė ja pranešė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta užpylimas, reikalingas (duomenys neskelbtini) butas, uždarytas šalto/karsto vandens stovas (b. l. 28), - nenustatė, jog ja buvo paskleisti duomenys apie ieškovę; žinutės turinys yra abstraktaus pobūdžio, ja pateikta bendro pobūdžio informacija. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl sms žinutės ieškovė patyrė nuostolius, ir vertino, kad vien nurodytos sms turinys nėra pakankamas faktui konstatuoti, jog galimai buvo atsisakyta sutarčių su ieškove ir pastaroji dėl to patyrė žalą.
19. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad butui, (duomenys neskelbtini) vandens tiekimas yra nutrauktas. Ieškovė pateikė teismui 2019 m. kovo 1 d. apžiūros protokolą, patvirtinantį, jog mažoji bendrija „Nuotėkis“ atliko nuotekų vamzdynų TV-diagnostiką, (duomenys neskelbtini) (b. l. 25) ir nustatė, kad patikrinus nuotekų vamzdynus (nuo virtuvės – WC) ir atvirkščiai (WC – virtuvė), t. y. 2 m 900 ilgio atkarpą, visų individualios apskaitos vamzdynų (nuotekų) vandens požymių ir jokių pažeidimų bei pratekėjimo nepastebėta, vamzdynai esantys bute yra geros būklės; vamzdynų sujungimo vietose plyšių nepastebėta, kitokių vamzdyno pažeidimų nustatyta nebuvo. Byloje esantys atsakovės 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. kovo 4 d. raštai patvirtina, jog pastaroji įsipareigojo atnaujinti vandens tiekimą ieškovei, kai ši susitvarkys jos bute esančią vamzdynų sistemą (b. l. 60, 80). Teismas padarė išvadą, jog 2019 m. kovo 1 d. apžiūros protokolas yra pakankamas įrodymas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai) spręsti, jog sprendimo priėmimo dieną vamzdynų sistema, esanti ieškovei priklausančio buto atsakomybės ribose yra techniškai tvarkinga, defektų joje nenustatyta, todėl gali būti naudojama. Tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių 2019 m. kovo 1 d. apžiūros protokole nustatytas aplinkybes. Teismas nusprendė, jog atsakovei kyla pareiga atnaujinti vandens tiekimą butui (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė A. S. (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyje dėl žalos ir palūkanų priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti.
21. Anot apeliantės, priimtas sprendimas suponuoja išvadą, kad pirmos instancijos teismas nesprendė klausimo dėl atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės kaltės, sukėlusios drastiškus padarinius ieškovės sveikatai, asmeninei reputacijai, fiziniam saugumui, nuomos santykiams teisei į orų gyvenimą ir kt. Nors ieškovė įrodė visas aplinkybes, pagrindžiančias jos ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, jos teigimu, teismas suformulavo precedentą, kai dėl aiškios namo administratoriaus savivalės prieš gyventoją, nebuvo taikyta civilinė atsakomybė ir ieškinys netenkintas.
22. Savo apeliacinį skundą grindžia motyvais:
22.1. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje žalos padarymas yra susijęs su neteisėtais bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmais, todėl buvo būtina vertinti administratoriaus elgesį santykyje su jo veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliantės teigimu, teismas nesivadovavo atsakovės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tinkamai nekvalifikavo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, nagrinėjo užliejimo daugiabutyje santykį, o ne konkretų santykį tarp namo administratoriaus ir ieškovės.
Šalies argumentai
22.2. Apeliantės teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių (liko nenustatytas faktas iš kur gi faktiškai vyko butų užliejimai), netinkamai ar iš viso nevertino pateiktus įrodymus (ieškovė į bylą pateiktais įrodymas pagrindė aplinkybę, kad jos bute esanti santechnika ir vamzdynas yra tvarkingi), reikalavimą atlyginti žalą atmetė iš esmės teisiškai nemotyvavęs, todėl byla išspręsta neteisingai. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi ieškovė šioje byloje turėjo būti atleista nuo įrodinėjimo, nes atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.
22.3. Apeliantės vertinimu, teismas peržengė ieškinio ribas, t. y. vertino argumentus, įrodymus ir teikė išvadas dėl klausimų, kurių ieškovė ieškinyje nebuvo pateikusi.
22.4. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas: dirbtinai konstravo ir vertino atsakovės pateiktus įrodymus ieškovės nenaudai; nesiekė pašalinti įrodymų prieštaravimų; nesivadovavo didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais; nevertino, kad atsakovė neatliko namo inžinerinės įrangos būklės vertinimo pagal STR Privalomuosius reikalavimus, o savo neveikimą pateisino nepagrįstais ieškovės kaltinimais ir nuolatiniu persekiojimu; netaikė generalinio delikto taisyklės.
22.5. Apeliantė teigia, kad daugiabučių namų bendro naudojimo objektų administravimas yra viešas interesas. Administratorius yra viešų paslaugų tiekėjas, o tokia paslaugų teikimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Ir nors ieškovė ieškinį teikė gindama privataus asmens interesus, tačiau tai yra visos visuomenės problema, o teismas nevertino ieškovės kaip vartotojos ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
22.6. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju kilo deliktinė atsakomybė, kur atsakovės atsakomybės ribojimas iš esmės imperatyviai draudžiamas, todėl ieškovei, jos žalos dydį pagrindus pateiktais įrodymais, turėjo būti priteistas pilnas nuostolių atlyginimas. Apeliantė teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų nuomos sutarčių, priverstinio gyvenimo viešbutyje fakto ir kitų nuostolių, ir žalos nepriteisė nepagrįstai.
22.7. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė sumokėti žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Jos nuomone, pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių ir nėra savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepimas
23. Atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, todėl mano, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.
24. Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde itin daug subjektyvaus pobūdžio vertinimų, kurie net nėra susiję su nagrinėjama civiline byla. Todėl atsiliepime yra pasisakoma tik dėl esminių aplinkybių nurodytų ieškovės apeliaciniame skunde.
25. Atsakovė teigia, jog civilinėje byloje surinkti įrodymai, rodo, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo dydžio bei tariamos žalos kilimo fakto, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės veiksmuose nėra neteisėtumo požymių. Tuo tarpu, apeliantė skunde kvestionuoja teismo sprendimo pagrįstumą, nenurodydama jokių objektyvių argumentų, kurie rodytų, priešingas aplinkybes nei buvo nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo metu.
26. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad į bylą yra pateikusi rašytinius įrodymus, kurie rodo, kad atsakovė buvo aktyvi ir įvykdė jai kaip administratoriui keliamas pareigas. Atsakovė nuolatos bandė išsiaiškinti priežastis, kurios įtakojo butų užliejimus. Netgi atliko aktyvius veiksmus - tikrino namo inžinierius tinklus bei nustatė, kad užliejimo šaltinis yra galimai ne namo inžinerinių tinklų gedimas, tačiau būtent ieškovės bute esančių įrenginių - asmenine nuosavybės teise priklausančio vamzdyno gedimas, kurių netinkamas funkcionavimas ir galėjo nulemti namo butų užliejimus, tai patvirtina šios, civilinėje byloje nustatytos aplinkybės: 1) butų užliejimo metu, ieškovės bute buvo atliekami remonto darbai; 2) atidengus namo konstrukcijas, buvo nustatyta, kad inžineriniai tinklai yra visiškai sandarūs; 3) ieškovei atjungus vandens tiekimą, namo butų užliejimų neįvyko; 4)tuo labiau, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie rodytų, kad užliejimo priežastis įvyko ne dėl ieškovės bute esančių vamzdynų gedimo, tačiau būtent dėl namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų.
27. Kadangi, netgi civilinės bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pateikti jokie įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės veiksmų neteisėtumą, tuo labiau, šių aplinkybių bei įrodymų nepagrindė ir ieškovė apeliaciniame skunde, spręstina, kad atsakovei civilinė atsakomybė kilti negalėjo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų, deliktinė atsakomybė nėra galima. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei atmestinas.
Atsiliepimas
28. Atsakovė nurodo, kad ieškovės argumentai grįsti tik subjektyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia apeliaciniame skunde ieškovė, teismas už atsakovę įrodymų nerinko, o įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus. Taigi, nors ieškovė kvestionuoja teismo sprendimo pagrįstumą dėl tariamai netinkamai įvertintų šalių pateiktų įrodymų, tačiau argumentų, kurie pagrįstų jos teiginius, pateikti nesugebėjo, išskyrus itin deklaratyvius - emocinius teiginius, kurie tariamai, turėtų rodyti teismo sprendimo nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo.
31. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, peržengė ieškinio ribas, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymo vertinimo taisykles, netinkamai ar iš viso nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, nepagrįstai iš ieškovės priteisė žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Dėl sprendimo motyvacijos
32. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tinkamai nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir naikintinas.
33. Įstatymas numato, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus, todėl sutikti su apeliantės skundo teiginiu nėra pagrindo.
Dėl ginčo santykio kvalifikavimo
34. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmos instancijos teismas spręsdamas ginčą nevertino ar atsakovė kaip namo administratorė tinkamai vykdė savo funkcijas, numatytas CK 4.84 straipsnio 8 dalyje, 4.242 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose „Bendro naudojimo objektų administravimo nuostatuose“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintame STR 1.07.03:2017 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (ieškovės paminėtas norminis aktas neteko galios, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 971 „Dėl statybos reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinimo“) ir ar atsakovės veiksmai yra teisėti pagal nurodytus teisės aktus. Dėl to, anot apeliantės, nors ieškinio dalykas buvo daugiabučio namo administratoriaus veiksmais sukeltos žalos atlyginimas, o objektas – neteisėti administratoriaus veiksmai, teismas vertino ieškovės buto sąlygų tinkamumą.
35. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba, kaip ir namo Antakalnio g. 65, Vilniuje, butų savininkai CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
36. Atsakovė yra gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kuris pagal CK 4.84 straipsnio 4-5 dalis yra paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu ir namo bendrojo naudojimo objektus administruoja CK 4.420 straipsnio pagrindu. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį ir 4.240 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, tai yra administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 punktą, įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Atsakovė savo veikloje taip pat vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“ bei kitais su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros taisykles reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi, sutiktina su apeliantės pozicija, kad atsakovė jai pavestas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas turi teikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktas.
37. Taigi, šioje civilinėje byloje kilęs ginčas dėl atsakovės kaip namo administratorės civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant namą (duomenys neskelbtini), t. y. turi būti nustatyta ar yra sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.
38. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019 33 punktas).
39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmos instancijos sprendimo motyvacine dalimi, daro išvadą, kad apeliantės argumentas dėl netinkamo ginčo santykio kvalifikavimo nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nustatinėjo atsakovės kaip namo administratoriaus veiksmus (neveikimą) ir vertino juos, būtent, kaip atsakovės civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygą.
40. Kaip teisingai bylos duomenimis pirmos instancijos teismas nustatė, atsakovė vykdė jai teisės aktais pavestas funkcijas : 1) 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikrinus, pratekėjimo nenustatyta; buvo užsuktas vanduo bute Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamas (b. l. 52). Šio užliejimo metu vykdyto remonto ieškovės bute fakto neginčijo ir pati ieškovė; 2) atsakovė 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte buto, (duomenys neskelbtini), savininkui R. N. nurodė, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimui bendro naudojimo inžinieriniai tinklai įtakos neturėjo (b. l. 31); 3) 2018 m. lapkričio 24 d., (duomenys neskelbtini), užpylimas pasikartojo, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog užpila butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojo nėra, vanduo užsuktas (b. l. 53-54); 4) 2018 m lapkričio 26 d. atsakovė surašė statinio (duomenys neskelbtini) defektavimo aktą, kuriame nurodė, jog įvyko vandens pratekėjimai į butus Nr. (duomenys neskelbtini); akte nurodyta, jog vandens pratekėjimo priežasties nėra galimybės nustatyti, nes (duomenys neskelbtini) bute visi vamzdynai yra paslėpti; rekomendavo atidengti bendro naudojimo stovus, atlikti apžiūrą dėl vandens pratekėjimo nustatymo (b. l. 55); 5) 2019 m. vasario 11 d. atsakovė surašė kitą statinio (duomenys neskelbtini) defektavimo aktą, kuriame nurodė, jog dėl nuolatos užliejamų butų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidengti bendro naudojimo vamzdynai (stovai) (duomenys neskelbtini) bute. Atlikus bendro naudojimo vamzdynų apžiūrą nustatyta, jog stovai sandarūs, vandens pratekėjimo nenustatyta. Perdanga tarp (duomenys neskelbtini) butų sausa, vandens pratekėjimo požymių nesimato. Laikinai sumontavus vandens uždaromąją armatūrą ir atjungus vandenį (duomenys neskelbtini) bute, vandens pratekėjimas buvo lokalizuotas ir daugiau nesikartojo. Atsakovė aktu įpareigojo (duomenys neskelbtini) buto savininkę sutvarkyti butui priklausančius vamzdynus (b. l. 59); 6) 2019 m. vasario 28 d. buvo atlikta pakartotinė namo bendro naudojimo vamzdyno apžiūra dėl nuolat užliejamų apatinių butų ir 2019 m. kovo 3 d. surašytas defektavimo aktas, kadangi buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini); pažeistos lubos vonios ir virtuvės patalpose, galimai dėl nekokybiškų darbų tvarkant (duomenys neskelbtini)-ame bute vonios patalpas; prijunginėjant naujus vamzdynus prie esamų vandens ir buitinių nuotekų stovo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė rekomendavo ieškovei atlikti patikrą su vaizdo kamera naujai įrengto buitinių nuotekų vamzdyno (b. l. 60, 61-63); 7) 2019 m. kovo 4 d. atsakovė rašte ieškovei nurodė, jog 2019 m. vasario 28 d. atlikus pakartotinę namo bendro naudojimo vamzdyno apžiūrą, nustatyta, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimui bendros inžinierinės sistemos įtakos neturėjo, todėl sprendė, kad užpylimą įtakojo (duomenys neskelbtini) bute esanti privati vamzdyno sistema; nurodė, jog siekiant išvengti trečiųjų asmenų turto sugadinimo, vandens tiekimas ieškovės butui bus atstatytas tik sutvarkius jai priklausančius vamzdynus (b. l. 60).
41. Apeliantė vienu iš skundo motyvų nurodė, kad atsakovei kaip bendro naudojimo patalpų administratorei (valdytojai) teismas turėjo taikyti griežtosios civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).Teisėjų kolegija pažymi, kad administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo forma. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja tiek administratorius, tiek ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.
42. Svarbu pažymėti, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Be to, pažymėtinos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, kad: atsakovė 2018 m. lapkričio 26 d., 2019 m. vasario 11 d. bei 2019 m. kovo 3 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktuose (b. l. 55, 59, 61-62) rekomendavo nedelsiant organizuoti sprendimo, dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo, priėmimą, tačiau daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkai šiuo klausimu sprendimo nepriėmė.
43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nenustačius fakto, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei CK 6.246 straipsnyje, 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės reikalaujama priteisti žala buvo sąlygota atsakovės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų. Byloje nenustačius, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ar neveikimo buvo padaryta žala, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų, konstatuotina, jog deliktinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina.
Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo
44. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Todėl pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (patalpų apliejimo) ir pasekmių (nuomos santykių nutrūkimo, apgyvendinimo viešbutyje, lėktuvo bilietų ir kt.), kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, tenka ieškovei.
46. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: nepašalino įrodymų prieštaravimo (atsakovės 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte nurodyta, kad bendro naudojimo inžineriniai tinklai užpylimui įtakos neturėjo (b. l. 31), kai tuo tarpu ekspertas dr. D. K. pateikia išvadą, kad bendro naudojimo vandens nuotekynės ir kanalizacijos vamzdžių nusidėvėjimas viršytas daugiau nei du kartus ir būtinas jų atnaujinimas (b. l. 6-11)); teismas neįvertino ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo aktų, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad ieškovės bute esantys vamzdynai geros būklės, sausi ir pratekėjimas nenustatytas (b. l. 12-15, 22, 109-117) nei MB „Nuotėkis“ 2019 m. kovo 1 d. apžiūros protokolo, kur nurodyta, jog patikrinus ieškovės bute esančių vamzdynų (2,9 m) atkarpą nustatyta, kad jie visi geros būklės, nuotekų, pažeidimų ar pratekėjimų nepastebėta (b. l. 25). Dėl to padarė netinkamas išvadas, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
47. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
48. Bylos įrodymais nustatyta, kad pirmojo užliejimo metu (2018 m. rugpjūčio 28d.) ieškovės bute vyko remontas (šios aplinkybės ji pati neginčijo) ir atsakovės darbuotojai vėliau vamzdynų ieškovės bute apžiūrėti negalėjo, nes visi „yra paslėpti“ (b. l. 55); 2019 m. vasario 11 d. aktu užfiksuota, kad „...buvo atidengti bendro naudojimo vamzdynai (stovai) (duomenys neskelbtini) bute. Atlikus bendro naudojimo vamzdynų apžiūrą buvo nustatyta, kad stovai yra sandarūs, vandens pratekėjimo nenustatyta. Perdanga tarp (duomenys neskelbtini) buto sausa, vandens pratekėjimo požymių nesimato.“ (b. l. 59). Ieškovės pateikti įrodymai nustatytų aplinkybių, kad pratekėjimai įvyko iš bendro naudojimo inžinerinių tinklų, nepaneigė. Priešingai, ieškovės pateiktame 2018 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo akte antstolis nurodė, kad ieškovės butas apžiūrėtas 2018 m. gruodžio 7 d., 15 val. ir „..Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo apžiūrėti visi bute esantys ir matomi radiatoriai ir vamzdynai. Konstatuotina, kad bute nėra jokių vandens požymių, nematyti ir avarijos požymių, vamzdžiai sausi.“, kas leidžia tik konstatuoti, kad apžiūros metu apžiūrėti tik matomi vamzdžiai, ir tuo metu apliejimo (avarijos) nebuvo (b. l. 11-15). Ieškovės užsakymu ekspertas dr. D. K. 2018 m. gruodžio 11 d. vertinimo akte nurodo, kad atliko ieškovės buto apžiūrą ir nustatė, kad „vamzdynai yra smarkiai pakenkti korozijos“, kad „nusidėvėjimas viršytas daugiau nei du kartus, todėl būtinas jų atnaujinimas“, tačiau iš pateiktų foto fiksacijų matyti, kad ekspertas apžiūrėjo bendro naudojimo vamzdžius, esančius ieškovės bute, tačiau pratekėjimo iš jų nenustatė. Be to pažymėtina, kad už ieškovės bute esančių vamzdynų būklę, informavimą apie ją, suteiktą galimybę juos apžiūrėti ar keisti, atsakinga ir pati ieškovė (pav.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 483/204). Be to, ir minėtas ekspertas nefiksavo fakto, kad užliejimas įvyko, būtent, iš bendro naudojimo vamzdyno (stovo), esančio ieškovės bute.
49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į apeliantės apeliaciniame skunde pažymėtas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl žyminio mokesčio
52. Apeliantė teigia, kad yra pareiškusi tik vieną savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, o antrasis reikalavimas – įpareigoto atsakovę atlikti veiksmus - yra išvestinis ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Jos nuomone, pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių ir nėra savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš jos valstybės naudai sumokėti žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą.
53. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad ieškovės pareikšti reikalavimai galėtų būti nagrinėjami atskirai. Prašymas priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą, nėra susijęs su reikalavimu įpareigoti atsakovę atnaujinti vandens tiekimą butui (duomenys neskelbtini). Antrasis reikalavimas nėra išvestinis, o savarankiškas reikalavimas, kurio nereiškiant, atsakovė negalėtų būti įpareigota atlikti veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė ieškinyje ir 2019 m. gegužės 21 d. parengiamajame teismo posėdyje suformulavo du savarankiškus reikalavimus, t. y. 1) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5693,42 Eur turtinės žalos ir 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso - 17693,42 Eur ir 2) įpareigoti atsakovę atnaujinti vandens tiekimą butui (duomenys neskelbtini). Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės antrąjį ieškinio reikalavimą, pagrįstai žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą priteisė valstybės naudai iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
ieškovės A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.