Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovei advokatei Tatjanai Benetei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. V. ieškinį atsakovui E. K. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Su atsakovu susipažino atostogų metu (duomenys neskelbtini). Pradėjo bendrauti, patiko vienas kitam. Vėliau nusprendė sukurti šeimą ir užregistravo santuoką.

Dabar yra akivaizdu, kad toks sprendimas buvo skubotas ir neapgalvotas. Nors yra pakankamai suaugę žmonės, tačiau nesugebėjo tinkamai įvertinti savo emocijų ir jausmų, todėl priėmė netinkamą sprendimą. Be to prasidėjo konfliktai, kurie kildavo dėl skirtingo požiūrio į susiklosčiusią situaciją.

Ieškovė pranešė atsakovui apie savo ketinimą nutraukti santuoką. Jis neduoda aiškaus atsakymo.

Mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė kalta, kad skubotai priėmė sprendimą tuoktis ir su iškilusiomis problemomis nesugebėjo susitvarkyti. Dėl to paties kaltas ir atsakovas. Yra tikra, kad santuoka nutrauktina. Nemato jokių galimybių ir nenori gyventi kartu ir kurti ateitį.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendrų sutikimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys nepilnamečių vaikų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, bendrų kreditorių neturi.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad apie vienerius metus šalys bendro ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko, susitaikymas neįmanomas. Atsakovas nekomunikuoja su ieškove. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo gyvena su atsakovu Lietuvoje, Vilniuje, tačiau dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, konfliktų, (duomenys neskelbtini) d. ji išvyko iš Lietuvos ir gyvena kitoje valstybėje-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo teisme ieškovės bei jos atstovės paaiškinimus, spręstina, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo, šiuo metu jie gyvena skirtingose valstybėse, santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai nebendrauja apie vienerius metus. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, pažymėtina, jog nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, nėra svarbu, kurio iš sutuoktinių kaltės yra didesnė. Tokiu atveju santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su tuo sutiko tiek ieškovas, tiek atsakovė (prieštaravimų nepareiškė).

Pagal CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Šiuo atveju galimybės susitaikyti su atsakovu nebėra ir santuokiniu ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas, nes nebeliko bendrų interesų, todėl terminas šalims susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl kaltės, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių santuoką (duomenys neskelbtini)d. sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jai ikisutuoktinę pavardę „F.“, atsakovui – „V.“. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodytą prašymą palaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo nebuvo gautas atsiliepimas į ieškinį, tarp šalių nesant ginčo, nutraukus santuoką, šalims paliekamos pavardės: ieškovei – „F.“, o atsakovui – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl turto bei kreditorinio įsiskolinimo padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas nei bendrų kreditorinių įsiskolinimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintinas visiškai, t.y. 100 procentų.

Ieškovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini)) ieškovei suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų.

Vertintina, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos, priteistinos į valstybės pajamas, nuo kurių ieškovė atleista, sudaro 50 proc. kiekvienai iš šalių.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (dok-7921), šios išlaidos sudaro 234, 91 Eur ir 50 proc. šių išlaidų sudarys 117, 46 Eur, kas iš atsakovo ir priteistina į valstybės pajamas, šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis už ieškovės reikalavimą už santuokos nutraukimą, nuo kurių ieškovė atleista, t.y. nuo mokėtino 110 Eur žyminio mokesčio -50 proc. sudaro 55 Eur žyminio mokesčio ) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis).

Patenkinus ieškovo reikalavimus, iš šalių lygiomis dalimis valstybės naudai turėtų būtų priteista 16,01 Eur (po 8,00 Eur iš kiekvieno) suma išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Byloje ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos (duomenys neskelbtini) d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi suma -8,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistina iš atsakovo į valstybės pajamas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp A. V., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, ir E. K. V. a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. K. V. a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę V., o A. V. gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, F. pavardę.

Priteisti iš atsakovo E. K. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660). Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti atsakovo E. K. V. a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,00 Eur (aštuonis Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti atsakovo E. K. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 117,46 Eur (vieną šimtą septyniolika Eur 46 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.