Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos I. B. atsakomybėn. Baudžiamoji byla S. B. nutraukta. Nustatytas laidavimo terminas – 1 metai 6 mėnesiai, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

1) 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) uždraudimą S. B. naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) d.;

3) taikyti automobilio M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina S. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendė, jog yra visos sąlygos S. B. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.2. Skunde pažymima, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Pirmosios instancijos teismas pagrindą atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės argumentavo tuo, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi. Praeityje buvo baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudos sumokėtos, nuo jų sumokėjimo praėjo daugiau nei metai laiko, S. B. pensijinio amžiaus, neįgalus (nustatytas darbingumas 35 procentai), savo kaltę pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, charakterizuojamas teigiamai. Tai leido teismui daryti išvadą, kad S. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas anksčiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo konfiskavimas atitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, nevaržytų asmens labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

5.2 Rašytiniuose paaiškinimuose S. B. pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-306 patvirtintose Rekomendacijose nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, akivaizdu, jog paminėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog nuo dokumento paėmimo momento laikytina, kad asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones. Nuo padaryto pažeidimo iki šios dienos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, manytina, kad teisė vairuoti transporto priemones jau buvo apribota pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jau pasiekė savo tikslą.

5.3 Be to, S. B. pažymi, kad dėl jo sunkios sveikatos būklės buvo paskirtas vaistinis preparatas „B.“. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad vartojant šį vaistinį preparatą gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sutrikt bei pasireiškia įvairūs šalutiniai poveikiai. Todėl manytina, kad tiriamas įvykis galimai iš dalies buvo sąlygotas ne apelianto piktybiško elgesio vairuoti transporto priemones, apsvaigus nuo alkoholio, bet sąlygotas ir vaistinio preparato vartojimo, o tai sumažina veikos pavojingumą.

Motyvuojamoji dalis

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama S. B. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma visai neskirti ar sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei netaikyti automobilio konfiskavimo, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

8. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra, ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kita. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad S. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė tris baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, uždraudimą naudotis specialiąja teise dvejus metus ir transporto priemonės konfiskavimą.

10. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas S. B. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, S. B. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,91 promilės). Toks pažeidimas, įvykdytas (duomenys neskelbtini) mieste darbo dienos metu, kuomet yra intensyvus eismas, kas neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

11. Įvertinus S. B. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog šiuo atveju jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių galima būtų švelninti S. B. atsakomybę (paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, tai yra, administracinį nusižengimą) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. S. B., vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, sąmoningai elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams. Šiuos veiksmus jis, kaip turintis ilgametę vairavimo patirtį, atliko puikiai suvokdamas, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau prisiėmė tokių padarinių riziką. Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jam iškils sunkumų rūpinantis savo sveikata ar atliekant žemės ūkio ir miško darbus, apeliantas turėjo įvertinti prieš darydamas nusikaltimą. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad S. B. net 9 kartus yra baustas administracine tvarka, iš kurių net 5 kartus už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors ir paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai rodo, jog apeliantas nėra pavyzdingas vairuotojas. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl S. B. atsakomybės, į teigiamą jo charakteristiką atsižvelgė taikydamas pastarojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, ir draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą nustatė trumpesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis. Manytina, kad draudimas naudotis teises vairuoti transporto priemones dvejus metus nėra per griežta, neproporcinga padaryto nusikaltimo ar atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybei baudžiamojo poveikio priemonė.

12. Apeliaciniu skundu S. B. taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas jam priklausantis automobilis M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu <....>, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

14. Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-35-719/2018, Nr. 2K-287-1073/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

15. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, pensininkas, nekartą baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaip jau aukščiau minėta, šios aplinkybės leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad S. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, pirmosios instancijos teismas S. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog S. B. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindo S. B. netaikyti konfiskavimo. Taip pat pagal teismų praktiką kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

16. Kaip jau aukščiau minėta, S. B. būdamas neblaivus (1,91 promilės), vairavo automobilį, šiuos veiksmus atliko vienoje iš (duomenys neskelbtini) miesto pagrindinių gatvių, darbo dienos metu, kada buvo intensyvus eismas. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. B. vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai aiškiai parodo jo keliamą itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. S. B. elgesys galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams, tad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, juolab, kad siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą girtumo laipsnį, jo asmenybę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

17. Apeliantas skunde teigia, kad ši jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, asmenybę apibūdinantys duomenys, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019). Pastebėtina, kad šioje situacijoje visuomenės ir S. B. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

18. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise taikymo motyvuotos, paremtos bylos aplinkybių viseto vertinimu. Taip pat konstatuojama, kad S. B. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.