Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovams advokatui Donui Petrauskui ir advokato padėjėjui Karoliui Bradauskui, atsakovei D. P., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. R. (toliau – ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei D. P. (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), išvadą teikianti institucija - Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei pagal atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui R. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimo pakeisti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, LR CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos (LR CK 3.169 str. 3d.) aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis.

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė yra įvertinama ypač atidžiai. Sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, atsižvelgiama į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog nuo to laiko, kai nepilnametės dukros R. R. vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta su motina D. P., jos gyvenimo sąlygos ir bendra aplinka smarkiai pablogėjo ir šiuo metu vienareikšmiškai kenkia dukros interesams, taip pat nėra sudarytos tinkamos sąlygos dukrai mokytis, ruošti pamokas, tobulėti, socializuotis su bendraamžiais ir augti emociškai bei fiziškai saugioje aplinkoje. Atsakovė sutiko, kad būtų pakeista dukros R. R. gyvenamoji vieta ir nustatyta su tėvu, tačiau prašė teismo posėdyje tiesiogiai išklausyti mergaitę. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė paaiškino, kad dabar yra apsisprendusi gyventi su tėčiu, nes pas tėtį jai geriau gyventi nei pas mamą, kadangi yra daugiau vietos, ji eina su tėčiu į kavines, atrakcionus, prekybos centrus, o pas mamą visada namie būdavo. Tėtis jai gamina valgyti, perka rūbus, mokyklinius reikmenis, elektroninę techniką – telefoną. Su tėčiu niekad nėra susipykę.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, pati nepilnametė dukra, kuriai šiuo metu yra 16 metų, išreiškė norą gyventi su tėčiu, o įvertinus byloje šalių pateiktus ir teismo ištirtus įrodymus skyrium ir jų visetą, nenustatyta, kad vaiko pareikštas noras prieštarautų jo interesams, todėl ieškinys dalyje dėl teismo sprendimu nustatytos nuolatinės vaiko gyvenamosios pakeitimo tenkintinas, pakeistina teismo sprendimu nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir nustatytina kartu su tėvu.

Dėl šalių bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), nustatė, kad R. R. bendravimas su dukra R. R. ir dalyvavimas jos auklėjime sprendžiamas bendru tėvų D. P. ir R. R. susitarimu.

Kaip jau minėta, atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti tokią jos ir dukters bendravimo tvarką: 1) Ji su dukra R. R. bendrauja kas antrą mėnesį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 13.00 val. jos namuose, kur ją atveža nurodytu laiku ir pasiima nurodytu laiku tėvas R. R.; 2) Pusę vasaros atostogų dukra praleidžia pas ją nuo birželio 20 dienos 12.00 val. iki rugpjūčio 05 dienos 12.00 val.; 3) Kiekvienų metų Naujuosius metus nuo gruodžio 30 d. 12.00 val. iki sausio 02 d. 12.00 val. ir kiekvienų metų šv. Velykų pirmą dieną nuo 09.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val. dukra praleidžia pas atsakovę.

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo teismo nustatyti tokią Atsakovės bendravimo su Dukra tvarką:

1. Žiemos, pavasario ir rudens mėnesiais Atsakovė su Dukra bendrauja kas antrą mėnesį savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 13.00 val. Atsakovės namuose (arba kitoje su Ieškovu suderintoje vietoje);

2. Vasaros laiku Atsakovė su Dukra bendrauja Atsakovės namuose (arba kitoje su Ieškovu suderintoje vietoje) 14 (keturiolika) kalendorinių dienų rugpjūčio mėnesį nuo rugpjūčio 14 d. 12.00 val. iki rugpjūčio 28 d. 12.00 val.;

3. Kiekvienų metų Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 12.00 val. ir kiekvienų metų Šv. Velykų pirmą dieną nuo 09.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val. Dukra praleidžia pas Atsakovę namuose (arba kitoje su Ieškovu suderintoje vietoje);

4. Visais atvejais Dukrą bendravimui pas save namuose pasiima ir Ieškovui grąžina Atsakovė nebent su Ieškovu būtų sutartas kitoks Dukros perdavimo bendrauti su Atsakove būdas;

5. Dukros buvimo pas Atsakovę namuose metu Atsakovė privalo užtikrinti, kad:

5.1. Dukra praleis laiką prasmingai ir turiningai, o ne atlikdama Atsakovės pareigas;

5.2. Dukrai bus sudarytos sąlygos miegoti atskiroje lovoje ir suteikta pakankamai laiko pamokų ruošimui;

5.4. pas Atsakovę namuose nebus vartojamas alkoholis, narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir bus užtikrinta emociškai ir fiziškai saugi aplinka Dukrai;

Pažymėtina, kad normaliam moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Nagrinėjamu atveju, kilo ginčas tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku savaitgaliais bei vasaros atostogų metu. Esant ginčui tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia į nepilnamečio vaiko, kuriam, kaip jau buvo minėta, yra 16 metų, nuomonę, išreikštą teismo posėdžio metu, t.y. „ji sutiktų bendrauti su mama savaitgaliais, bet ji nesutinka, kad visas atostogas praleistų su mama, nes nori praleisti 14 dienų per vasaros atostogas su mama. Velykų ir šventų Kūčių pirmas dienas norėtų praleisti su mama“.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, nes pats nepilnametis vaikas išreiškė norą su mama bendrauti savaitgaliais, ne nuo penktadienio 17 val., kaip pageidavo atsakovė, o per vasaros atostogas norėtų praleisti su mama 14 dienų, o ne pusantro mėnesio, kaip nurodyta atsakovės pateiktame priešieškinyje, be to nurodė, jog Velykų ir šventų Kūčių pirmas dienas norėtų praleisti su mama, o ne Naujuosius metus, kaip pageidavo atsakovė, kitų ieškovo pateiktoje bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkoje sąlygų atsakovė neginčijo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5516-1044/2017, nustatyta bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarka pakeistina, nustatant ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkoje nurodytas sąlygas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5516-1044/2017, priteista iš R. R. išlaikymas R. R. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki dukters R. R. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šalių dukrai šiuo metu yra šešiolika metų.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė skaičiavimus kiek išleidžia vaiko išlaikymui per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, lavinimasis ir kt., teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyta virš 300 Eur suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra reali ir būtina, siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jo gebėjimų tobulinimui, todėl ši sumą, kurią mokėtų abu tėvai, vaikui išlaikyti yra būtina.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Iš pateiktų į bylą duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas turi nekilnojamo ir kilnojamojo turto, 2018-08-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu jam yra skirta netekto nedarbingumo 86,57 Eur pensija per mėnesį, be to ieškovas šiuo metu yra užsiregistravęs dirbti taksi vairuotoju per programa Bolt-Taxify. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, nedirba, turi mažametį vaiką.

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne ateityje. Be to, dažniausiai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovui, nes su juo gyvena nepilnametis vaikas. Atsakovė teigia, jog turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių jos sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių ji negali dirbti ir negali teikti minimalaus išlaikymo dydžio. Ji nurodė, jog turi mažametį vaiką, kuris lanko darželį, todėl, teismo vertinimu, atsakovė gali dirbti, kad galėtų teikti savo nepilnametei dukrai minimalaus dydžio išlaikymą.

Teismas pažymi, kad tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į šalių dukros amžių (16 m.), tokio amžiaus paauglio poreikius, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jog išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų įrodymų, matyti, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 1443,00 EUR dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Sprendžiant dėl šių bylinėjimosi išlaidų atsižvelgiama į rekomendacijoje numatytus kriterijus (į bylos sudėtingumą, į teisinių paslaugų kompleksiškumą, į sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir t.t., Rekomendacijų 2.1-2.10 punktai). Teismo vertinimu ši civilinė byla nėra sudėtinga (vykusių parengiamųjų (1) ir teismo posėdžių (2) skaičių, jų trukmę (apie 2 val. 30 min.), nereikalaujanti atstovui - advokatui daug laiko ir papildomų žinių. Ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymas ir pasirengimas advokatui tokio pobūdžio byloje nereikalavo ypatingų žinių. Pažymėtina, kad atstovui nereikėjo byloje remtis užsienio teise ar užsienio praktika, ieškinys nebuvo didelės apimties. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą mažinamos iki bendros 1200,00 EUR sumos ir atitinkamai iš atsakovės ieškovo naudai iš viso priteistina 1200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 75,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinio reikalavimus.

Teismo 2019-10-01 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2019 m. kovo 22 d. iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, pervedant nurodytą sumą į ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą bei sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5516-1044/2017 iš ieškovo R. R. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai R. R. mokėjimas po 190 EUR kiekviena mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, pervedant nurodytą sumą atsakovei D. P., nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2019 m. kovo 22 d. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje; šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos (LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatytą dukros R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti dukros R. R. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo faktinės dukros gyvenamosios vietos pas ieškovą R. R. dienos – 2019 m. vasario 12 dienos.

Nutraukti priteisto iš ieškovo R. R. išlaikymo nepilnametei dukrai R. R. mokėjimą nuo faktinės nepilnametės dukros R. R. apsigyvenimo pas ieškovą R. R. dienos - 2019 m. vasario 12 d. ir priteisti iš atsakovės D. P. išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. po 190 Eur (šimtą devyniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 12 d. iki dukros R. R. pilnametystės.

Nustatyti tokią atsakovės D. P. bendravimo su dukra R. R. tvarką:

1. Žiemos, pavasario ir rudens mėnesiais Atsakovė su Dukra bendrauja kas antrą mėnesį savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 13.00 val. Atsakovės namuose (arba kitoje su Ieškovu suderintoje vietoje);

2. Vasaros laiku Atsakovė su Dukra bendrauja Atsakovės namuose (arba kitoje su Ieškovu suderintoje vietoje) 14 (keturiolika) kalendorinių dienų rugpjūčio mėnesį nuo rugpjūčio 14 d. 12.00 val. iki rugpjūčio 28 d. 12.00 val.;

3. Kiekvienų metų Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 12.00 val. ir kiekvienų metų Šv. Velykų pirmą dieną nuo 09.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val. Dukra praleidžia pas Atsakovę namuose (arba kitoje su Ieškovu suderintoje vietoje);

4. Visais atvejais Dukrą bendravimui pas save namuose pasiima ir Ieškovui grąžina Atsakovė nebent su Ieškovu būtų sutartas kitoks Dukros perdavimo bendrauti su Atsakove būdas;

5. Dukros buvimo pas Atsakovę namuose metu Atsakovė privalo užtikrinti, kad:

5.1. Dukra praleis laiką prasmingai ir turiningai, o ne atlikdama Atsakovės pareigas;

5.2. Dukrai bus sudarytos sąlygos miegoti atskiroje lovoje ir suteikta pakankamai laiko pamokų ruošimui;

5.3. Atsakovė Dukrai gamins pusryčius, pietus ir vakarienę arba užtikrins tinkamą maitinimą Dukrai maitinimosi įstaigose;

5.4. pas Atsakovę namuose nebus vartojamas alkoholis, narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir bus užtikrinta emociškai ir fiziškai saugi aplinka Dukrai;

5.5. Atsakovei nesugebant užtikrinti aukščiau nurodytų sąlygų, Atsakovė privalo apie tai nedelsdama informuoti Ieškovą ir grąžinti nedelsiant Ieškovui Dukrą iki sekančio numatyto Atsakovės bendravimo su Dukra;

6. Ieškovas turi teisę neleisti Atsakovei bendrauti su Dukra pagal nustatytą grafiką konkrečiam bendravimo laikotarpiui, jeigu Dukros perdavimo bendravimui su Atsakove momentu Atsakovė ar bet kuris su Atsakove namuose kartu gyvenantis asmuo vartotų alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba bet kuris iš minėtų asmenų būtų apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Priteisti iš atsakovės D. P. ieškovui R. R. 1275,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teismo sprendimui įsiteisėjus, jas panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.