Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovėms Z. L., R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo teismo su atsakovu A. S. 2017 m. vasario 17 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7, sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką, palikti ieškovei santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje bei nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką, priteisti iš atsakovo A. S. nepilnamečiui sūnui J. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2019 m. spalio 4 d. iki jo pilnametystės, bei priteisti iš atsakovo A. S. nepilnamečiui sūnui L. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2019 m. spalio 4 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad atsakovas pakankamai nesirūpino savo vaikais, iš darbo grįždavo labai vėlai, o į skambučius neatsakydavo. Jai būnant sanatorijoje su vyresniuoju sūnumi, jų mažesniu sūnumi rūpindavosi jos mama, o atsakovas tuo tarpu būdavo namuose. Atsakovas vaikams išlaikymo visiškai neteikia, nelabai bendrauja su vaikais, didysis sūnus atsimena tėvą, o mažesnis sūnus nenorėjo susitikti su tėvu. Šiuo metu jos gaunamos pajamos nėra didelės, bando įsidarbinti. Atsakovas neturi sąlygų vaikų pasiimti pas save su nakvyne, kadangi gyvena pas savo mamą, o pas ją gyvenimo sąlygos nėra geros. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais tokią, kokia yra nurodyta patikslintame ieškinyje. Žino, kad šiuo metu atsakovas dirba Švedijoje, tiksliai nežino, tačiau girdėjo, kad ten dirbdamas uždirba 2500 Eur. Ieškovė turi savo gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su vaikais. Ieškovė mano, kad dėl santuokos nutrūkimo iš dalies yra kalta ir ji, kadangi ji labiau rūpinosi vaikais ir galimai atsakovui trūko dėmesio.

Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka visiškai. Pritaria ieškovės prašomai nustatyti bendravimo su vaikais tvarkai, atsakovo gyvenamosios vietos sąlygos Skuode nėra vaikams gyventi palankios. Ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Taip pat pritaria ieškovės prašomam priteisti išlaikymo vaikams dydžiui, vienas iš vaikų turi sveikatos problemų ir specialių poreikių. Nurodė, kad bendravo su atsakovu telefonu ir jis nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nesutinka mokėti vaikų išlaikymui patikslintame ieškinyje nurodytos pinigų sumos, kiek galėtų mokėti nenurodė, dėl vaikų gyvenamosios vietos dar nėra apsisprendęs.

Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2017 m. vasario 17 d. sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka, kuri įregistruota Skuodo rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7; 2) 2015 m. liepos 18 d. ieškovei ir atsakovui gimė sūnus J. S., o 2018 m. sausio 30 d. gimė antrasis sūnus L. S.; 3) VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugsėjo 23 d. duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), 5) 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymos apie pajamas duomenimis, ieškovės gaunamos pajamos kas mėnesį vidutiniškai sudaro 160,36 Eur išmoka vaikui,125,40 Eur priežiūros tikslinė kompensacija; 6) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktos informacijos apie ieškovei išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. duomenimis, ieškovė kas mėnesį vidutiniškai gaudavo po 198 Eur šalpos neįgalumo pensiją.

Papildomai nustatyta ši reikšminga procesinė bylos nagrinėjimo aplinkybė: atsakovas į byloje 2020 m. sausio 29 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko, atsakovui informacija apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo išsiųsta paštu (teismo šaukimas paštu atsakovui įteiktas). Atsižvelgiant į tai, jog civilinės bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, siekiant užtikrinti vaiko interesų apsaugą, nagrinėjamos prioritetiškai ir per įmanomai trumpiausią laiką, atsakovas A. S. apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl jo vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų ieškinio reikalavimų žinojo, tačiau iki teismo posėdžio dienos nepranešė teismui nei apie advokato pasirinkimą, nei pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, išklausęs proceso dalyvių nuomones, teismas nusprendė bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovo ar ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo ar išimtinai dėl ieškovės kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina konstatuojant iširus ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – „S.“, atsakovui – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Byloje ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo neteikė.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių vaikai nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri rūpinasi vaikų auklėjimu, J. šiuo metu yra 4 metai jis turi sveikatos problemų, o L. šiuo metu yra 2 metai ir jiems labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, ieškovės gyvenamojoje vietoje jos sūnums yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis, berniukams užtikrinta saugi aplinka. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnamečio J. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaikų psichikai, ar pažeistų nepilnamečių vaikų teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštaravimų nepateikė bei rekomendavo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina – ieškove. Ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateikta informacija nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Pagal ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, atsakovas su vaikais nebendrauja. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, duotą teisme, J. S. ir L. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovas gimimo liudijime įrašytas J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams, atsakovui nepateikus įrodymų, kad tokį išlaikymą vaikams teikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškiniu L. S. išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo 250,00 Eur dydžio sumą per mėnesį, o J. S. išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo 300,00 Eur dydžio sumą per mėnesį. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad sūnaus J. S. būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, higienos prekėms, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai) išlaidos per mėnesį sudaro apie 605 Eur, o L. S. būtinųjų poreikių tenkinimui, išlaidos per mėnesį sudaro apie 513 Eur, tačiau išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaikus patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaikų maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui.

Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškovės patikslinta ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir neišreiškė savo nuomonės dėl ieškovės prašomo išlaikymo priteisimo. Be to, nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą ir išlaikomus asmenis. Atsakovės pateiktais paaiškinimais, atsakovas dirba Švedijoje, ten dirbdamas uždirba 2500 Eur. Teismas savo iniciatyva gavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės bei iš kelių transporto priemonių registro, iš kurių matoma, kad atsakovas yra dirbantis (duomenys neskelbtini) ir gaunantis pajamas vidutiniškai apie 647 Eur be to, turi transporto priemonę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas neturi pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

Ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad artimiausiu metu planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), operatorės pareigose. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai yra išlaikomi ieškovės ir jos artimųjų, atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikus išlaiko jis. Atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju ieškovei, auginančiai nepilnamečius šalių sūnus, tenka didžiausioji rūpinimosi J. S. ir L. S. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra sveikas, darbingas (įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes atsakovas teismui nepateikė), jauno amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog vaikas J. S. turi specialių poreikių, jam nustatytas neįgalumas, iš atsakovo nepilnamečio J. S. išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus J. S. pilnametystės, o L. S. išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus L. S. pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis), šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymai atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises ir interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kad tokio dydžio išlaikymo sumos yra protingos ir atitinka vaikų poreikius, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyrius bylos nagrinėjimo teisme metu. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį, o vaikai kasdien auga ir jų poreikiai tik didėja.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaikais gyvenanti vaiko motina (ieškovė). Pažymėtina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaikais tvarką, bus daroma vaikams socialinė, psichologinė ar kitokia žala. Atsakovas savo nuomonės dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neišreiškė, savo pasiūlymų nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, todėl nustatytina.

Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.

Pateikiant patikslintą ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės už reikalavimą nutraukti santuoką mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Patikslinto ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką teismas laiko išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo nutraukti santuoką, kadangi šie klausimai, nutraukus sutuoktinių santuoką, sprendžiami privalomai kartu, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas. Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams mokėtinas žyminis mokestis sudaro 149 Eur ((550 Eur × 12) × 3 % × 75 % = 148,50 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, už ieškovės patikslinto ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 224 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš kurio matyti, kad ieškovė už advokato pagalbą sumokėjo 400 Eur, atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovė byloje patyrė 475 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinus tai, kad patikslintas ieškinys yra tenkinamas visiškai bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 475 Eur.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 100 procentų, iš atsakovo valstybei priteistina 149 Eur (224 Eur – 75 Eur = 149 Eur) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Iš atsakovo nepriteistinos teisme patirtos 2,78 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2020 m. sausio 13 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2017 m. vasario 17 d., Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui – „S.“.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (trys šimtai eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. spalio 7 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. spalio 7 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauti tvarką:

1) A. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais J. S. ir L. S. kiekvieną metų lyginį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;

2) A. S. privalo apie numatomą bendravimą E. S. informuoti ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Neinformavus E. S. per numatytą laiką, bus laikoma, kad A. S. su nepilnamečiais vaikais tą savaitgalį nebendraus;

3) A. S. privalo E. S. pateikti duomenis apie gyvenamosios vietos, kur ketina apsistoti su nepilnamečiais J. S. ir L. S. bendravimo pagal pirmą punktą metu, gyvenimo sąlygas ir adresą. Nepateikus duomenų ar/arba jeigu atsakovo nurodytos gyvenamosios vietos gyvenimo sąlygos neatitinka nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, bus laikoma, kad A. S. su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 475,00 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 149 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Panaikinti nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 18 d., 2019 m. spalio 8 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.