- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-43-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-02033-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- P. A.
- Ieškovas
- A. R., N. R.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. A. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1328-986/2017 pagal ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios iš bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai A. R. ir N. R. 2014 m. rugsėjo 2 d. pateiktame atsakovei P. A. ieškinyje (1 t., b. l. 1-2), prašė atidalinti bendrosios nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dvi dalis, jas suformuojant kaip atskirus du nekilnojamuosius daiktus – priskiriant pagal jų parengtą projektą N. R. ir A. R. 8/10 dalis (89,6 m²), P. A. priskiriant 2/10 dalis (22,4 m²).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-41-188/2015, ieškovų ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr.2A-1198-343/2015 pagal ieškovų A. R. ir N. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-188/2015 pagal ieškovų A. R., N. R. ieškinį atsakovei P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateiktas ūkio pastato suskirstant į du nekilnojamojo turto vienetus planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau pripažino, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų ieškovams pasiūlęs ar įpareigojęs juos pateikti tinkamą planą, vertino, kad teismo sprendimas, kuriuo ginčas iš esmės nėra išsprendžiamas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas turi išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Kadangi ieškovų reikalavimui tinkamai išspręsti būtina rinkti papildomus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
Iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovai 2015 m. liepos 14 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (2 t., b. l. 42), kuriame nurodė, kad prašo teismą atidalinti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą bendrosios nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į dvi dalis ir jas suformuojant kaip du atskirus statinius – priskiriant N. R. 4/10 dalis bei A. R. 4/10 dalis, tūris 272 m³, užstatytas plotas 109 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. priskiriant 2/10 dalis, tūris 68 m³, užstatytas plotas 25 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-1672-347/2015, ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. atmetė. Teismas sprendė, kad nepateikdami Registrų centro dokumentų, patvirtinančių tikrą faktinį ūkinio pastato plotą ar oficialių dokumentų dėl ploto neatitikimo skirtinguose rašytiniuose įrodymuose, ieškovai teismo reikalavimų, nurodytų 2015-08-10 nutartyje, t. y. pateikti patikslintus ūkinio pastato matavimų duomenis arba pateikti kompetentingos institucijos pažymą apie šių netikslumų atsiradimą ir faktinę padėtį, neįvykdė. Teismas sprendė, kad atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas, negali būti sprendžiamas. Ieškovui pirmiausia kyla pareiga įregistruoti faktinį nekilnojamojo turto objekto plotą. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas paremtas 1992-08-12 kadastro duomenų nustatymu, t. y., duomenys yra neatnaujinti. Todėl teismas ir vertino, kad nors ieškovas ir pateikė STR 1.12.08:2010 reikalavimus atitinkančius dokumentus, ūkinio pastato ploto neatitikimas Nekilnojamojo turto registre ir byloje esančiose schemose teismui neleidžia priimti galutinio sprendimo dėl šio pastato atidalijimo, dėl ko ieškinys atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr.2A-71-436/2016 pagal ieškovų A. R. ir N. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-167241-188/2015, 2016 m. sausio 8 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 5 d. nutartimi, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-347-248/2016 pagal ieškovo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nutartyje nurodė aplinkybes, kurias būtina nustatyti byloje.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir N. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2A-63-173/2017, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai nepateikė naujų įrodymų, susijusių su ginčo ūkinio pastato plotų pasikeitimu, pažymėjo, kad teismų nustatyta, jog negali būti sprendžiamas atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas, konstatavo, jog reikia rinkti papildomus įrodymus. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, jog kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų, galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę.
Šalies argumentai
Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovai 2017 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko byloje papildymo (4 t., b. l. 6-7), šiame procesiniame dokumente nurodė, kad prašo teismą priimti sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą bendrosios nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą padalinti į dvi dalis ir jas suformuojant kaip du atskirus statinius – priskiriant N. R. ir A. R. 4/10 bei A. R. 4/10 dalis, tūris 272 m³, užstatytas plotas 109 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. priskiriant 2/10 dalis, tūris 68 m³, užstatytas plotas 25 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė atidalinti iš bendrosios nuosavybės ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį priteisti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pastatų duomenis: bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise N. R. ir A. R. priskiriant 4/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. priskiriant 4/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tūris 272 m³, užstatytas plotas 109 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini); P. A. priskiriant 2/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tūris 68 m³, užstatytas plotas 25 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš atsakovės P. A. ieškovui A. R. 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 72,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad pastatas – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įteisintas įstatymų nustatyta tvarka, nekilnojamojo turto registre nurodant tokius šio pastato duomenis – užstatytas plotas 123 kv. m., tūris 332 kv. m. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato užstatymo plotas po atliktų statybos darbų yra padidėjęs, to neginčija nei viena iš šalių, tą patvirtina ir visi byloje esantys rašytiniai dokumentai.
Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į padidintą dalį, jei ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Byloje esantis 2013 m. balandžio 26 d. P. A. pareiškimas patvirtina, kad ji sutiko, jog A. R. vienoje pastato patalpoje įstatytų didesnes duris, o kitose dvejose patalpose įstatytų langus su durimis (2 t., b. l. 70), kas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p., kaip pastato laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, galėtų būti priskiriama statinio kapitaliniam remontui, ką patvirtina ir Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus pažyma (3 t., b. l. 137- 138).
Atsakovė sutikimą atlikti dalį pastato remonto darbų yra davusi (stogo dangos keitimas, medinių dailylenčių apkalimas). Ieškovai iš atsakovės, atsižvelgus į padarytų remonto darbų apimtį, nėra gavę sutikimo atlikti pastato apmūrijimo darbus. Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus atsakovės atstovės prašymu atlikęs atliktų statybos darbų teisėtumą skundą dalyje dėl paprastojo remonto darbų (sienų apmūrijimo lauko akmenimis), atlikto be P. A. sutikimo, kaip mažareikšmio, nagrinėjimą nutraukė (3 t., b. l. 137- 139).
Šioje byloje, esant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. liepos 16 d. patikrinimų vietoje aktui, dėl ko kreipėsi ir patikrinime dalyvavo ir atsakovės atstovė, ir kuriuo esminiai statybos pažeidimai nekonstatuoti, nėra jokio pagrindo teigti apie savavališkai atliktus šio pastato statybos darbus.
Nagrinėjamu atveju formuojant atskirus nekilnojamojo daikto objektus buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriais buvo nustatyti atidalijamo pastato parametrai, jie yra aiškūs. Ieškovų atstovas patvirtino, kad pastatas buvo apšildytas 13 – 15 cm., t. y. jo užstatymo plotas, net neįvertinus jo apkalimo lentelėmis ir apmurinimo lauko akmenimis darbų, sutinkamai su pastato planu, laidos 0 ir A (2 t. b. l. 28; 2 t. priedas, priešpaskutinis lapas) padidėtų apie 5,6 kv. m. (kraštinė 6 m.+ kraštinė 17 m. + kraštinė 17 m. x vidutiniškai 0,14 m.), ir neviršytų atsakovės nurodomos 5 proc. maksimalios galimos neesminės paklaidos (123 kv. m. + 5,6 kv. m. ) x 5 proc.) > 134 kv. m. Jokie šios bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys neleidžia teigti, jog atliekant darbus būtų keitęsi ir Pastato vidiniai parametrai (2 t., b. l. 28, 33), tai nebuvo nustatyta ir Statybos inspekcijai atliekant patikrinimą. Todėl pasikeitus tik pastato užstatymo (išoriniam) plotui, šie pasikeitimai jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, atsakovės teisėms ir pareigomis neturės, ieškovė ir toliau galės naudotis jos faktiškai naudojama pastato dalimi.
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčą teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslūs atidalijamo daikto duomenys svarbūs nustatant atsidalijantiems bendraturčiams teksiančias realias turto dalis, taip pat ir sprendžiant dėl galimybės atidalyti šalių prašomais būdais, o šiuo atveju siekiama atidalijimo.
Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl jų susiklosčiusio faktinio naudojamo pastato dalių ir jų buvimo vietos. Tą teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovė; šią aplinkybę patvirtina ir 2013 m. balandžio 26 d. P. A. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad ji sutiko, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame pastate, jam priklausančiose patalpose A. R. atliktų darbus (2 t., b. l. 70), to nepaneigia ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (3 t., b. l. 95–110). Nustatyta, kad atsakovė naudojasi mažesne pastato dalimi – viena patalpa, esančia dešinėje pusėje žiūrint į pastato pagrindinį fasadą. Ieškovai faktiškai naudojasi didesne pastato dalimi, kurią pagal byloje esančius planus sudaro keturios patalpos, esančios kairėje pusėje žiūrint į pastato pagrindinį fasadą (pastato fasado pagrindinė dalis apkalta dailylentėmis ir apmūryta lauko akmenimis). Taigi ribos tarp šalims priklausančių faktiškai naudojamų pastato dalių, yra aiškios. Atsakovės atstovė patvirtino, kad atsakovė prie ieškovų atliktų pastato remonto darbų nei darbu, nei lėšomis neprisidėjo.
Teismui buvo pateiktas 2016 m. spalio 25 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 93), ją vienasmeniu atsakovės prašymu atliko architektė ekspertė R. B. B.. Teismas savo iniciatyva patikrinęs Teismo ekspertų sąrašą nustatė, kad R. B. B. nėra į jį įtraukta, todėl šioje byloje esančiu ekspertizės aktu teismas nutarė vadovautis tik kaip vienu iš byloje esančių rašytinių įrodymų, su šiame dokumente nurodytomis išvadomis nesutiko.
Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad iki neišspręsti žemės sklypo suformavimo ir jo pasidalijimo klausimai negalima spręsti dėl pastato atidalijimo, nurodė, jog neišspręsti žemės sklypo pasidalijimo klausimai nėra kliūtis priimti teismo sprendimą dėl pastato atidalijimo.
Siekiant galimų ginčų ir konfliktų išvengimo tarp šalių ateityje, teismas sprendė, kad ieškovų pasiūlytas pastato atidalijimo planas yra racionalus, jis nepažeidžia susiformavusios šalių ginčo pastato naudojimosi tvarkos, bendraturčių dalys nesikeičia.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė P. A. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priėmė sprendimą atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą nesant tam būtino viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti atskirus nekilnojamuosius daiktus, kuris buvo būtinas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, o ūkinė, administracine veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Šioje byloje pirmos instancijos teismas, nesant atitinkamos pažymos, nusprendė atidalyti statinį į du atskirus statinius, taip kartu nuspręsdamas, jog abu naujai teismo sprendimu suformuoti nekilnojamojo turto objektai atitinka esminius statiniams keliamus reikalavimus, ir jie abu atskirai galės būti naudojami pagal jų buvusią paskirtį, jog nereikia atlikti jokių statybos darbų bendrų inžinerinių sistemų atidalinimui.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturčiai, turi teisę reikalauti atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (ir teismine tvarka), tačiau šią teisę ji turi įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu, nepažeisdama kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013). Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad aplinkybė, jog bendraturtis be kitų bendraturčių sutikimo negalėjo užbaigti atidalinimui būtinų dokumentų parengimo, nesudaro pagrindo teismine tvarka atidalyti daiktą, nes bendraturtis galėjo kreiptis į teismą prašydamas pripažinti jam teisę rengti atitinkamus dokumentus be kitų bendraturčių sutikimo. Todėl ir šiuo atveju ieškovai galėjo kreiptis į teismą prašydami, jog teismas leistų pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis be atsakovės sutikimo.
Atsakovės iniciatyva atlikta ekspertizė patvirtino (2016 m. spalio 25 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad ieškovų pateikta nekilnojamojo tuno kadastro objekto schema neatitinka eilės privalomų norminių teisės aktų reikalavimų. Tačiau eksperto pateiktas aplinkybes, kurios patvirtina esminius ieškovų pateikto atidalijimo projekto trūkumus ir klaidas, Kėdainių rajono apylinkės teismas vertino tik kaip techninio pobūdžio. Kita vertus, beveik visos minėtame ekspertizės akte pateiktos eksperto išvados yra techninio pobūdžio. Atliktos ekspertizės išvados patvirtina esminius nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos pakitimus (5.1. – 5.6.) ir jų vertinimas yra svarbus nustatant ne tik projekto technines sąlygas, bet ir patį ieškinio pagrįstumą ir teisėtumą. Ekspertizės metu nustatyti ne tik neatitikimai, bet ir ieškovų projekte klaidingai pateikta informacija (5.6.), kas turi esminę reikšmę pateikto projekto įgyvendinimui, t. y. ir pačio statinio eksploatavimui, jį įregistravus atidalijant jo dalis į atskirus turtinius vienetus. Šių aplinkybių Kėdainių rajono apylinkės teismas nevertino apskritai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šioje byloje priėmė įstatymais konkretiems specialiems viešojo administravimo subjektams priskirtai kompetencijai suteiktą teisę priimti sprendimą suformuoti du naujus nekilnojamus daiktus, nors tokio pobūdžio sprendimai nepriskirti teismų kompetencijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-669/2013). Ieškovai byloje galėjo reikšti tik reikalavimą pripažinti jiems teisę rengti atitinkamus dokumentus be kitų bendraturčių sutikimo.
Ginčo patalpos yra ūkiniame pastate, kuris turi bendrą stogą ir sieną, kurie yra bendro naudojimo objektai. Teismas, nuspręsdamas atidalinti atsakovei ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, tuo pačiu atidalino ir pagrindines pastato konstrukcijas (ūkinio pastato sienas), kurios dėl savo prigimties ir naudojimo specifikos nėra priskiriamos prie atidalintino turto. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų atidalijimas nėra galimas dėl pastato pagrindinių konstrukcijų dalies – sienų, kolonų ir pan. Atsakovės interesai Kėdainių rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą yra pažeidžiami. Ieškovas yra konfliktiško būdo, todėl nebus galimybės prižiūrėti pagrindinių pastato konstrukcijų dalies, dėl ko bus objektyviai trukdoma pastato tinkamam naudojimui.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad ūkinio pastato patalpų plotai ieškovų pateiktame projekte yra skirtingi, nei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, neatitinkantį viešojo registro duomenų, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį.
Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą įregistruoti pasikeitusius duomenis teismo tvarka, nesant atsakovės atsisakymo ikiteismine tvarka duoti sutikimą dėl turto atidalijimo, nepagrįstai sprendė dėl bendraturčio sutikimo būtinumo atidalijant bendrąją dalinę nuosavybę ir pažeidė atsakovės teisę į teisingą teisminę gynybą. Esant statinio faktiniams pakitimams, kurie atsirado dėl ieškovo vykdytų statybos darbų, atsakovė negali tinkamai parengti savarankiško projekto, kuris, galėtų būti teikiamas kaip alternatyvus projektas atidalijimui, kad ir priešieškinio forma šioje byloje.
Teismas neatsižvelgė, į tai, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalintas gali būti tik teisiškai įregistruotas turtinis vienetas. Ginčo pastate atidalijamos patalpos turi bendrą sieną. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, jeigu jos įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Atidalijamų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso bendra siena ir kitos pagrindinės statinio konstrukcijos. Ieškovas prašė suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą. Tam, kad suformuoti atskirą turto objektą, patalpos turėtų būti teisiškai įregistruotos ir tik po to būtų galimas spręsti klausimas dėl atidalijimo pagal tinkamai parengtą savininkų atidalijimo projektą.
Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, kuris būtų pakeistas ar ištaisytas po aukščiau minėtų teismų sprendimų, ieškovai taip ir nepateikė nei atsakovei, nei civilinę bylą nagrinėjančiam teismui.
Reikalavimą dėl statinio duomenų pakeitimo registravimo ieškovai turėjo formuluoti kaip atskirą reikalavimą, kadangi tik išsprendus statinio teisinio registravimo teisėtumo klausimą, tuo pagrindu būtų galima vertinti iš jo kylantį reikalavimą – bendrosios dalinės nuosavybės panaikinimą, remiantis registruotino statinio duomenimis ir tuo pagrindu parengtu projekto turiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas peržengė ieškinio ribas (CPK 265 str. 2 d.) tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą, neatitinkantį ieškinio turinio reikalavimams (LR CPK 135 str.), atnaujinus bylos nagrinėjimą nagrinėjo civilinę bylą iš esmės ieškovams pakeitus ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką, nors tokia procesinė teisė ieškinį teikiančiam asmeniui nėra suteikta. Tai teismo turėjo būti vertinta kaip naujo ieškinio pareiškimas. Teismas išsprendė ieškovų turto teisinį statusą, nustatydamas bendrąją jungtinę ir bendrąją dalinę ieškovų nuosavybę, nors nei viename iš ieškovų keliamų reikalavimų to nebuvo prašoma atlikti.
Teismas ieškovės N. R. reikalavimus išsprendė jai neatvykus, faktiškai šiuos reikalavimus išreiškus tik vienam iš ieškovų – A. R.. Teismas nebuvo gavęs jokių ieškovės N. R. prašymų ir neatvykimą į teismo posėdžius pateisinančių įrodymų. Teismo posėdyje nedalyvavo ir ieškovės atstovas. Kėdainių rajono apylinkės teismas ieškovei neatvykus į teismo posėdį, ir nenurodžius neatvykimo svarbių priežasčių, bei nepasirūpinus tinkamu jos atstovavimu, turėjo pagrindą ieškinį dalyje dėl ieškovės keliamų reikalavimų palikti nenagrinėtą, tačiau šios procesinės nuostatos netaikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. R. ir N. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas yra pagrįstas teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei byloje pateiktais įrodymais, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti. Jie, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-347-248/2016) pateiktus išaiškinimus (38 p.) dėl bendradarbiavimo ir teisinės taikos atkūrimo, ne kartą atsakovei siūlė bylą baigti taikiai. Tačiau visos ieškovų pastangos bylą baigti taikiai susidūrė su nesuprantamu atsakovės ir jos advokatų nenoru tai padaryti. Atsakovei taip pat ne kartą buvo siūlyta pasikeitusius ūkinio pastato duomenis įregistruoti tiek žodžiu, tiek raštu (3 t. b. l. 78; 80), todėl tai padaryti liko vienintelis būdas – kreiptis į teismą, kas ir buvo padaryta. Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į piktybišką atsakovės nenorą bendradarbiauti, nenorą padalintą ūkinį pastatą įregistruoti, teismas priėmė teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Į konkrečius apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus yra atsakyta teismo sprendime, kuriuo ieškovai prašo vadovautis. Atsakovei yra puikiai žinoma ir ji tai pripažįsta, kad užsitęsus teisminiams ginčams buvo apšiltintos ūkinio pastato sienos, dėl ko užstatymo plotas padidėjo. Dėl to buvo atlikti ūkinio pastato kadastriniai matavimai ir dėl jų kokybės, atitikties faktinei dabartinei pastato būklei, ginčų nėra. Pasikeitus pastato užstatymo plotui buvo parengta nauja Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (laida A), todėl atsakovės reiškiamos pretenzijos dėl projekto tinkamumo ir jo nepateikimo yra nesuprantamos ir atmestinos. Pažymėtina, kad ankstesnių teismų buvo aiškiai konstatuota kad ieškovų pateiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų atidalijimo projektas iš esmės atitinka statinių formavimo tvarkos reikalavimus, nustatytus statybos techniniame reglamente STR 1.12. 08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“.
Apeliaciniame skunde atsakovė įvardijo visą eilę padarytų, o iš tikrųjų nesamų pažeidimų. Dėl įvardijimo, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašoma suformuoti, ieškovų nuomone, yra suformuluota prašyme teismui, kokį prašoma priimti sprendimą. Teismo sprendime tai ir buvo aiškiai įvardinta. Paskutinė projekto laida A yra tinkama ir techniškai priimtina, atitinka kadastrinius matavimus. Kadangi, užsitęsus teisminiams ginčams, pasikeitė pastato užstatymo plotas, atsakovės buvo prašoma duoti sutikimą įregistruoti registre naujus pastato kadastrinius duomenis, o jo negavus buvo prašoma tai padaryti teismine tvarka. Jų nuomone, tai ir yra teisėtai padaryta pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus (civilinė byla Nr. 3K-3-347- 248/2016).
Ieškovų nuomone, niekas nedraudžia vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnio l dalies 3 punktu atidalyti bet kokias Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Priešingai, nei teigia apeliantė, būtent ji pati yra konfliktiško būdo ir visaip trukdo naudotis bendra daline nuosavybe.
Apeliantės argumentai dėl sprendimo rezoliucinės dalies iš viso nesuprantami. Kalbant apie atsakovės pareikštą teiginį, kad teismas išsprendė ieškovų turto teisinį statusą, nustatydamas bendrąją jungtinę ir bendrąją dalinę ieškovų nuosavybę, nors nei viename iš ieškovų keliamų reikalavimų to nebuvo prašoma atlikti, pažymi, kad šis klausimas teismo sprendimu ir nebuvo sprendžiamas, kadangi ieškovė nuosavybės santykiuose visą laiką egzistavo, to įrodinėti nereikia. Teismas savo sprendime tiktai įvardijo tai teisine forma.
Dėl N. R. neatvykimo į teismo posėdį ieškovai paaiškino, kad šis klausimas buvo sprendžiamas teismo posėdyje. Šalys neprieštaravo bylą nagrinėti N. R. nedalyvaujant ir, kadangi šaukimas jai buvo įteiktas, mano, kad nebuvo pagrindo ieškinį, dalyje dėl ieškovės keliamų reikalavimų, palikti nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta atidalyti iš bendrosios nuosavybės ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį priteisti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pastatų duomenis: bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise N. R. ir A. R. priskiriant 4/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. priskiriant 4/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tūris 272 m³, užstatytas plotas 109 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini); P. A. priskiriant 2/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tūris 68 m³, užstatytas plotas 25 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, iš esmės sutinka su šiuo apeliaciniu skundu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialiosios teisės normas, netinkamai vertino kai kuriuos įrodymus, dėl ko šio teismo 2017 m. birželio 13 d. priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dar 2014 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalyti jų ir atsakovės valdomas šio pastato dalis. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-41-188/2015, ieškovų ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr.2A-1198-343/2015 pagal ieškovų apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-188/2015 pagal ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažindamas, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų pateiktas ūkio pastato suskirstant į du nekilnojamojo turto vienetus planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau kartu sprendė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovams pasiūlyti pateikti tinkamą planą, siekti, jog tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas iš esmės. Iš naujo nagrinėjant bylą Kėdainių rajono apylinkės teisme, ieškovai 2015 m. liepos 14 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame nurodė, kad prašo teismą atidalinti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą bendrosios nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į dvi dalis ir jas suformuojant kaip du atskirus statinius – priskiriant N. R. 4/10 dalis bei A. R. 4/10 dalis, tūris 272 m³, užstatytas plotas 109 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. priskiriant 2/10 dalis, tūris 68 m³, užstatytas plotas 25 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-1672-347/2015, ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. atmetė. Teismas pripažino, kad ieškovai, nepateikdami Registrų centro dokumentų, patvirtinančių tikrą faktinį ūkinio pastato plotą ar oficialių dokumentų dėl ploto neatitikimų skirtinguose rašytiniuose įrodymuose, nepagrindė savo reikalavimų, sprendė, kad atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas, negali būti sprendžiamas, ieškovams pirmiausia kyla pareiga įregistruoti faktinį nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal ieškovų apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi šį Kėdainių apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pagal ieškovų kasacinį skundą bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-347-248/2016 pagal ieškovo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ieškovai nepateikė visų reikšmingų tokio ginčo išsprendimui įrodymų, kad Nekilnojamojo kadastro duomenų keitimui būtinas savininkų prašymas nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, ir kad, ieškovams teigiant, jog atsakovė tokį prašymą (sutikimą) atsisako teikti, būtina išsiaiškinti visas teisines galimybes ginčą išspręsti šiame procese, skatinant dalyvaujančių byloje šalių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su teismu. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui, šis teismas, 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, net ir šalims pateikus papildomus įrodymus, pripažino, jog ieškovai nepateikė byloje būtinų duomenų, susijusių su ginčo ūkinio pastato plotų pasikeitimu, pažymėjo, kad negali būti sprendžiamas atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas, ir, panaikinęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dėl būtinumo rinkti papildomus įrodymus, bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2017 m. balandžio 13 d. ieškovai Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko papildymo, jame nurodė, kad jie prašo priimti sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą bendrosios nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą padalinti į dvi dalis ir jas suformuojant kaip du atskirus statinius – priskiriant N. R. ir A. R. 4/10 bei A. R. 4/10 dalis, tūris 272 m³, užstatytas plotas 109 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. priskiriant 2/10 dalis, tūris 68 m³, užstatytas plotas 25 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. priimtu sprendimu šiuos ieškovų patikslintus reikalavimus visiškai patenkino, nusprendė atidalinti iš bendrosios nuosavybės ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį priteisti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pastatų duomenis: bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise N. R. ir A. R. priskiriant 4/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. priskiriant 4/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tūris 272 m³, užstatytas plotas 109 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini); P. A. priskiriant 2/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tūris 68 m³, užstatytas plotas 25 m², statiniui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinkanti atsakovė pateikė dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo šioje byloje nagrinėjamą apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visiškai pagrįstai atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, susijusi kelių bendraturčių valdomo nekilnojamojo turto atidalijimu, konkrečiai, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturčiai, turi teisę reikalauti atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (ir teismine tvarka), tačiau šią teisę ji turi įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu, nepažeisdami kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013). Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad ta aplinkybė, jog bendraturtis be kitų bendraturčių sutikimo negalėjo užbaigti atidalijimui būtinų dokumentų parengimo, nesudaro pagrindo teismine tvarka atidalyti daiktą, nes bendraturtis galėjo kreiptis į teismą prašydamas pripažinti jam teisę rengti atitinkamus dokumentus be kitų bendraturčių sutikimo. Šie išaiškinimai priimti civilinėje byloje sprendžiant dėl žemės atidalijimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aktualūs ir šioje byloje, sprendžiant dėl statinio dalių atidalijimo.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovų pateikta „Ūkinio pastato 3I1p, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, atskiriant į du vienetus“ (toliau – Schema) neatitinka visų privalomų norminių teisės aktų reikalavimų, ir nepagrįstais pripažįsta ieškovų atliepimo teiginius, kad ieškovų pateiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų atidalijimo projektas iš esmės atitinka statinių formavimo tvarkos reikalavimus, nustatytus statybos techniniame reglamente STR 1.12. 08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“. Schema (2 t., b. l. 12-28) turėjo būti parengta remiantis „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis“, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Šių taisyklių 19 p. nustato, kad atskiri nekilnojamojo turto objektai (butai, kontoros, garažai ir kiti), sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai atlikti viso statinio kadastriniai matavimai, o kadastro duomenys įrašyti į kadastro duomenų bazę. Į kadastro duomenų bazę buvo įrašytas pastatas, kuriuo užstatytas 123 kv. m plotas ir kurio tūris 332 kub. m. Schema parengta atidalijimui statinyje, kuriuo užstatytas plotas 134 kv. m., o bendras statinio tūris 340 kub. m., ir tokie duomenys neįrašyti į kadastro duomenų bazę. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 24 p. nustato, kad atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atidalyti ieškovams ir atsakovei patalpas pagal schemą, parengtą ne pagal įrašytus į kadastrą duomenis, nebuvo galima ir nebuvo teisinio pagrindo.
Visiškai pagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovams parengus ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimo schemą, o po to atlikus pastato kapitalinį remontą, kurio metu pasikeitė šio pastato duomenys, buvo pažeistos atsakovės teisės. Ji, nepakeitus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų apie pasikeitusius po kapitalinio remonto statinio duomenis, faktiškai neturi galimybės teisinėmis priemonėmis tinkamai gintis nuo ieškovų reikalavimo, buvo suvaržytos ir atsakovės teisės reikšti realius savo reikalavimus, kokius ji turi teisę reikšti, dėl variantų atidalijimo pastato, kurio duomenys Nekilnojamojo turto kadastre nebuvo patikslinti.
31. Nagrinėjant šią bylą teismai ne kartą yra pripažinę, kad negali būti sprendžiamas atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjusi šią bylą pagal ieškovų kasacinį skundą, 2016 m. liepos 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 priimtoje nutartyje iš esmės pripažino byloje nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo būtinumą, tačiau, atsižvelgdama į ieškovų aiškinimą, kad atsakovė atsisako teikti prašymą ar sutikimą dėl pasikeitusių Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad būtina išsiaiškinti visas teisines galimybes ginčą išspręsti šiame procese, skatinant dalyvaujančių byloje šalių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su teismu (nutarties 38 p.). Šioje nutartyje kasacinis teismas nenurodė, kad galimas atidalijimas nekilnojamo turto, kurio pasikeitimo duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nenurodė ir kad pastato duomenų pasikeitimo įregistravimas galimas tik teismo tvarka šioje byloje, kad šioje byloje privalu išspręsti ir pasikeitusių ginčo pastato duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre klausimą.
Dėl nutarties 27-29 punktuose nurodytų motyvų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas teisės normas, priėmė sprendimą patenkinti ieškovų reikalavimą ir atidalyti bendrai jų su atsakove valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, tokį ieškinį teismas privalėjo atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė sprendimą – suformuoti vietoje vieno du naujus nekilnojamus daiktus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, kas įstatymais yra priskirta konkretiems specialiems viešojo administravimo subjektų kompetencijai, tokio pobūdžio sprendimai nepriskirti teismų kompetencijai.
Lietuvoje Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas, o šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 – 95 punktuose yra reglamentuota Prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, pagal kurią kadastro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui – privalu pateikti be prašymo ir visą eilę teisės aktuose nurodytų duomenų ir dokumentų, kurių tik vienas yra Nekilnojamojo daikto kadastrų matavimų byla; prašymą su dokumentais priėmęs kadastro tvarkytojas per 5 dienas privalo atlikti eilės duomenų patikrinimą, tame skaičiuje patikrinti ir ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus. Išnagrinėjęs prašymą, kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti; 2) prašymą atmesti; 3) sprendimo priėmimą atidėti ir nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, pašalinti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų kadastro įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia. Įrašo suformavimo kadastre tvarką nustato kadastro tvarkytojas, įrašydami nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, kadastro tvarkytojo padaliniai kiekvienam nekilnojamajam daiktui suteikia identifikavimo kodą (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 101 ir 102 punktai).
Aukščiau (nutarties 32 p.) aptarta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, kas yra laikoma nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, tvarka leidžia vertinti, kad teismas neturėjo teisės priimti sprendimą įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre pastatų duomenis pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Teismas neturi teisės už kadastro tvarkytoją vertinti, ar pakanka duomenų apie statinį įrašymui į kadastrą, neturi teisės už kadastro tvarkytoją atlikti patikrinimą, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų reikalavimus, taip pat teismas nėra kompetentingas suteikti nekilnojamiesiems daiktams unikalius numerius.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuosavybės teisė į pastatus įregistruojama administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis) ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą būtų galima skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-669/2013).
Remdamasi aptartomis teisės normomis ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, patenkindamas ieškovų ieškinį, nuspręsdamas atidalyti bendraturčiams ūkinio pastato dalis ieškovams tinkamai neparengus atidalijimui būtinų dokumentų, ir nuspręsdamas atidalytas nekilnojamojo daikto dalis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje fiksuotus duomenis, suteikiant statiniams unikalius numerius, byloje 2017 m. birželio 13 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 263 str.; 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija, dėl nurodyto pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui, nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, kadangi nereiškė reikalavimų, jog įgytų teisę be atsakovės sutikimo įregistruoti po kapitalinio remonto pasikeitusius ūkinio pastato duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Kaip minėta nutarties 28 p., tik išsprendus pakitusio po kapitalinio remonto statinio teisinio įregistravimo klausimą, būtų galima realiai vertinti ieškovų reikalavimą dėl atidalijimo, spręsti pagal įregistruotus statinio duomenis ir jų pagrindu parengtą projektą. Be to, ieškovai pareiškė iš esmės nemotyvuotą ir nenagrinėtiną teisme reikalavimą – priimti sprendimą įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre duomenis pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis. Todėl vertintina, kad jie šioje byloje pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.
Atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkina atsakovės apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinamas ir atsakovės prašymas priteisti jai turėtas nagrinėjant šią bylą bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai). Atsakovė, nagrinėjant bylą tris kartus pirmosios instancijos teisme, keturis kartus apeliacinės instancijos teisme ir vieną kartą kasacinės instancijos teisme už advokatų teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovę teismuose, renkant įrodymus, sumokėdama žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą iš viso turėjo 3334,70 Eur išlaidų (t. 1, b. l. 56-59, 125-126; t. 2, b. l. 8-9, 36-37. 86-87, 136-138; t. 3, b. l. 24-25, 114-118; t. 4, b. l. 22-23, 37-38, 70, 72-74). Šios išlaidos ieškovei P. A. priteistinos iš atsakovų A. R. ir N. R. lygiomis dalimis.
Nagrinėjant šią bylą, visų teismų įteikiant procesinius dokumentus turėtos išlaidos sudaro 82,10 Eur. Šios išlaidos iš atsakovų A. R. ir N. R. lygiomis dalimis (po 41,05 Eur) priteistinos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88, 92, 93 ir 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1667,35 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 35 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 41,05 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 05 centus) iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. (Šias sumas mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.