- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-63-173/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02033-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. R., N. R.
- Atsakovas
- P. A.
- Advokatai
- Aušra Kargaudienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir N. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir N. R. ieškinį atsakovei P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai A. R., N. R. pateikė ieškinį atsakovei P. A., kuriuo prašė atidalinti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) įregistruotą bendrosios nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į dvi dalis ir jas suformuoti kaip du atskirus nekilnojamuosius daiktus, priskirti N. R. ir A. R. 8/10 dalis (89,6 kv.m.), atsakovei P. A. priskirti 2/10 dalis (22,4 kvm.); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atliekant nurodyto ūkio pastato remontą, kiekvieną kartą yra priverstas kreiptis į atsakovę dėl šios pritarimo. Ieškovai, siekdami išvengti šios procedūros, nusprendė atidalyti savo ūkinio pastato dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atsiliepimas
Atsakovė P. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 19-20). Nurodė, kad ieškovų teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės neginčija, tačiau kartu turi būti sprendžiamas žemės sklypo, kuriame yra ūkinis pastatas, naudojimosi sąlygų klausimas. Projektas suformuoti du atskirus turtinius vienetus atliekamas vien ieškovų iniciatyva nesant būtinybės.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-02-13 sprendimu ieškinį atmetė (t.1, b.l. 93-96).
Kauno apygardos teismas 2015-05-14 nutartimi panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-13 sprendimą ir bylą perdavė Kėdainių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (t.1, b.l. 127-131).
Šalies argumentai
Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovai pateikė pareiškimą dėl ieškinio tikslinimo, kuriuo prašė atidalyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo ginčo pastato dalis, jas suformuoti kaip atskirus statinius, priskirti N. R. ir A. R. 4/10 dalis bei A. R. 4/10 dalis (tūris 272 kub. m, užstatytas plotas – 109 kv. m), statiniui suteikti unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. priskirti 2/10 dalis (tūris – 68 kub. m, užstatytas plotas – 25 kv. m), statiniui suteikti unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po ieškinio pateikimo teisme pasikeitė ūkinio pastato parametrai dėl jo remonto, yra atlikti kadastro duomenų tikslinimo darbai: sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikti tikslūs ginčo pastato duomenys (t.2, b.l. 42).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovų solidariai priteisė 5,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat iš ieškovų solidariai priteisė atsakovei 390 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (t.2, b.l. 94-98).
Teismas nustatė, kad vyksta žemės sklypo prie P. A., N. R. ir A. R. priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų formavimo procedūra. Jeigu keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti ((Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 8 punktas). Tam, kad žemės sklypo dalies dydžio klausimas galėtų būti išspręstas atsižvelgiant į statinio eksploatavimo poreikius, pirmiausia nustatytinas bendrosios dalinės nuosavybės teise asmenims priklausančio statinio įgyvendinimo būdas. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai siekia nesant aiškaus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, laukti valstybinės žemės prie šalims priklausančių pastatų suformavimo procedūros pabaigos. Tai neleidžia ieškovams įgyvendinti jų teisės bendrąja daline nuosavybe valdomą, naudojamą ir disponuojamą turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Ūkinio pastato atidalijimas negali užkirsti kelią žemės sklypo formavimo procedūros pabaigai.
Sprendime teismas nurodė, kad statinių formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – LR SĮ), kuriuo vadovaujantis tvirtinami statybos techniniai reglamentai. STR 1.12.08:2010 įtvirtina naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo taisykles. STR 1.12.08:2010 nurodyta, kad pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpas atliekamos šios procedūros: parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į savivaldybės administraciją, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais tos pačios paskirties kaip ir pastato paskirtis patalpų suformavimo. Išdavus pažymą, jei būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus ir suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia pažymą nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus. Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (formuojant pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais tos pačios paskirties kaip ir pastato paskirtis patalpų) nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose, rengiama STR 1.12.08:2010 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema,
Iš A. R. 2015-06-15 prašymo dėl pažymos išdavimo (t.2, b. l. 11-28) teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, prašydamas išduoti STR 1.12.08:2010 21 p. nurodytą pažymą, prie prašymo pridėdamas 2 egzempliorius schemos, elektroninę laikmeną su schemos kopija, kadastro duomenų bylos originalą, 2015-05-26 teismo nutartį, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Kėdainių r. savivaldybės administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. (t.2, b. l. 43) nurodyta, kad nesant rašytinio P. A. sutikimo pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuoti tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpas, pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį negali būti išduota. Ieškovų pateiktas projektas atitinka statinių formavimo tvarkos reikalavimus, ieškovo pateiktame projekte yra STR 1.12.08:2010 nurodyta informacija.
Nurodė, kad byloje nustatyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (t.1, b. l. 4; t.2, b. l. 18) užstatytas ūkinio pastato plotas yra 123,00 m², pagal byloje esančią schemą (t.2, b. l. 28) – 126,06 m², o pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos schemą (t.2, b. l. 47) – 152,59 m². Ieškovai nepateikė išmatavimų patikslinimo. Atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas, negali būti sprendžiamas. Visų pirma ieškovui kyla pareiga įregistruoti faktinį nekilnojamojo turto objekto plotą. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas neįvykdė teismo reikalavimo iš Nekilnojamojo turto registro gauti informaciją, kam priklauso kita 4/10 dalis ūkinio pastato. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovas ir pateikė STR 1.12.08:2010 reikalavimus atitinkančius dokumentus, tačiau ūkinio pastato ploto neatitikimas Nekilnojamojo turto registre ir byloje esančiose schemose teismui neleidžia priimti galutinio sprendimo dėl šio pastato atidalijimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. R. ir N. R. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 116-119). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aplinkybę, jog atsakovė iš esmės neprieštarauja dėl ūkinio pastato atidalijimo į du atskirus objektus. Teismas pripažino, kad ieškovų parengta ūkinio pastato formavimo schema atitinka STR1.12.08:2010 reikalavimus, tačiau vienintelis pažeidimas yra duomenų neatitikimas su VĮ Registrų centras esančiais duomenimis. Pastatų plotai nesutampa todėl, kad nagrinėjant šį ginčą teisme, ieškovai apšiltino jų dalies ūkinio pastato sienas, dėl ko pasikeitė užstatymo plotas. Po to buvo užsakyta kadastro ir registro dokumentų byla, kurioje yra pateikti tikslūs duomenys. Be to, teismas neteisingai 2015-08-10 nutartyje nurodė užstatytą plotą 152,59 m2, nes pridėjo atsakovei priklausantį plotą. Teisingas plotas yra 134 m².
Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pateiktais nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenimis, todėl apeliantai papildomai užsakė paruošti ūkinio pastato formavimo schemą, atskiriant į du vienetus, kuriai pritarė Kėdainių rajono savivaldybės administracija architektūros ir urbanistikos skyrius. Šis įrodymas prijungtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškinį galima tenkinti remiantis pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad apeliantai neįvykdė teismo įpareigojimo gauti informaciją, kam priklauso kita 4/10 dalis ūkinio pastato. Apeliantai manė, kad teismo 2015-08-15 nurodymą atliks pats teismas ir užklaus VĮ Registrų centras tiesiogiai. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 4/10 pastato priklauso N. R. ir A. R., 4/10 pastato priklauso A. R..
Teismas nurodė, kad apeliantai neįvykdė teismo įpareigojimo gauti informaciją, kam priklauso kita 4/10 dalis ūkinio pastato. Apeliantai manė, kad teismo 2015-08-15 nurodymą atliks pats teismas ir užklaus VĮ Registrų centras tiesiogiai. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 4/10 pastato priklauso N. R. ir A. R., 4/10 pastato priklauso A. R.. Be to VĮ Registrų centras 2015-09-18 ratu išaiškino, kad likusios 4/10 ūkinio pastato dalys priklauso apeliantams.
Atsiliepimas
Atsakovė nors ir nurodo, kad neprieštarauja dėl ūkio pastato atidalijimo, tačiau nesuprantama dėl kokių priežasčių ji vengia šio pastato padalijimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė P. A. prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 128-130). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantų pateikti dokumentai nesutampa su VĮ Registrų centras duomenimis, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti.
Ieškovo apeliaciniame skunde keliami reikalavimai nesutampa su ieškinio reikalavimais, o tai draudžia CPK nuostatos. Be to, apeliantai keičia reikalavimus, teismui teikia faktinės situacijos neatitinkančius projektinius sprendinius ir kitus dokumentus. Dėl šių priežasčių atsakovė nesutinka.
Ieškovai atlieka statybos darbus, nors nėra gauti leidimai dėl kapitalinio remonto. Sutikimą vykdyti teisėtus statybos darbus, atsakovė yra suteikusi. Ieškovai neįvykdė pareigos įrodyti, kad turto atidalinimas nepažeidžia nei vieno iš savininkų teisių ir teisėtų interesų.
Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie ūkinio pastato priklausymo aplinkybes prieštarauja apeliantų teismui pateiktame VĮ Registrų centras 2015-09-18 rašte esančiai informacijai. 2015-09-18 rašte nurodyta, jog registrų centras negali nurodyti kokiam butui priklauso ūkinio pastato dalis. VĮ Registrų centras pateikti duomenys nesutampa su apeliantų pateiktais duomenimis, kuriais ieškovai grindžia ieškinį, o tai yra vertinama kaip ieškinio nepagrįstumas.
Ieškovai neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą, todėl iš apeliantų turi būti priteistos visos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybė teise priklauso ieškovams bei atsakovei, atidalijimo.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tačiau bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-09-02 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškinys atmestas nustačius, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (t.1, b. l. 4; t.2, b.l. 18) užstatytas ūkinio pastato plotas yra 123 m², pagal byloje esančią schemą (t.2, b. l. 28) – 126,06 m², o pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos schemą (t.2, b. l. 47) – 152,59 m². Ieškovas nepateikė Registrų centro dokumentų, patvirtinančių tikrą faktinį ūkinio pastato plotą ar oficialių dokumentų dėl ploto neatitikimo skirtinguose rašytiniuose įrodymuose. Atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas, negali būti sprendžiamas. Nurodė, kad visų pirma ieškovui kyla pareiga įregistruoti faktinį nekilnojamojo turto objekto plotą. Taip pat ieškovas neišpildė teismo reikalavimo iš Nekilnojamojo turto registro gauti informaciją, kam priklauso kita 4/10 dalis ūkinio pastato.
Kauno apygardos teismas 2016-01-06 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad ginčo ūkinio pastato plotų neatitikimas Nekilnojamojo turto registro ir byloje esančiose schemose nurodytiems duomenims sudarė pagrindą ieškovų ieškinį atmesti. Teismas priimdamas sprendimą šioje byloje negali vadovautis apeliantų teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos schema, kurioje nurodyti ginčo statinio duomenys skiriasi nuo VĮ Registrų centras duomenų, todėl ieškovas pirmiausia privalo įregistruoti faktinį nekilnojamojo turto objekto plotą, ir tik po to galės būti sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-07-05 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016-01-06 nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-07-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 nustatė, kad nagrinėjamu atveju formuojant atskirus nekilnojamojo daikto objektus yra atlikti kadastriniai matavimai; dėl jų kokybės, atitikties faktinei dabartinei pastato būklei ginčų nėra, taigi atidalijamo pastato parametrai yra aiškūs, tačiau kai kurie jų skiriasi nuo įregistruotų NTR. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, dėl kokios priežasties atsirado pastato ploto neatitikimai (dėl matavimų tikslumo laipsnio, dėl atliktų statybos darbų ar kt.). Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo ieškovus patikslinti prašomo atidalyti ūkinio pastato matmenis arba pateikti kompetentingos institucijos pažymą apie plotų duomenų netikslumų atsiradimą ir faktinę padėtį. Ieškovai nepateikė teismui papildomų rašytinių įrodymų dėl ploto pasikeitimo aplinkybių. Teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, kad ginčo pastato išorinis (užstatymo) plotas padidėjo dėl atlikto sienų apšiltinimo, t. y. dėl atliktų remonto darbų. Teismas nenustatė, ar tokie darbai iš tikro buvo atlikti, ar jie lėmė pastato užstatymo ploto pasikeitimą.
Jei pastato išorinis plotas keitėsi dėl atliktų statybos darbų, būtina nustatyti, kokiai statybos rūšiai jie priskirtini (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, paprastasis remontas), priklausomai nuo šiai statybos rūšiai taikomų reikalavimų, spręstina, ar darbai buvo vykdomi teisėtai pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas. Nustačius šias aplinkybes spręstina, ar atliktų darbų pagrindu atsiradę pastato pakitimai atitinka NTKĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą kadastro duomenų keitimo pagrindą, ar pakitimai galės būti atspindėti, įrašant į NTK duomenis apie naujus nekilnojamojo turto objektus.
Pažymėjo, kad NTR ginčo pastatas buvo registruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys, ir nurodytas tik jo užstatymo plotas, t. y. pastato užimtas žemės plotas, kaip ir nurodyta NTK nuostatų 59 punkte. Pagal ieškovų atidalijimo projektą formuojami du savarankiški nekilnojamojo turto objektai, atliktais kadastriniais matavimais nustatytas bei kadastrinių matavimų duomenyse nurodytas ir formuojamų pastatų bendras plotas. Teismai nesiaiškino, ar, keičiantis užstatymo plotui, keitėsi ir bendras pastato plotas, t. y. jo vidiniai parametrai, o jei keitėsi tik užstatymo plotas, ar tokie pasikeitimai, atidalijant pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą, turės įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad NTK duomenų keitimui pagal NTKĮ 9 straipsnį būtinas savininkų prašymas (NTKĮ 13 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nurodo, kad atsakovė atsisako tokį prašymą (sutikimą) teikti, dėl to pasikeitusių NTK duomenų įregistravimas bus galimas tik teismo tvarka. Dėl to siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei greitesnio bendraturčių ginčų išsprendimo ir teisinės taikos tarp jų atkūrimo, būtina išsiaiškinti visas teisines galimybes ginčą išspręsti šiame procese, taip pat ir skatinant dalyvaujančių byloje šalių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).
Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai nepateikė naujų įrodymų, susijusių su ginčo ūkinio pastato plotų pasikeitimu. Taip pat nurodė ir anksčiau bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad teismas turėjo vadovautis teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos schema. Tačiau pažymėtina, kad teismų nustatyta, jog negali būti sprendžiamas atidalijimo klausimas dėl objekto, kuris nėra teisiškai įregistruotas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė kokios aplinkybės turi būti nustatytos byloje. T.y. atsižvelgiant į į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytas byloje nenustatytas aplinkybes konstatuotina, jog reikia rinkti papildomus įrodymus.
Pažymėtina, kad kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų. Galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad NTK duomenų keitimui pagal NTKĮ 9 straipsnį būtinas savininkų prašymas (NTKĮ 13 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nurodo, kad atsakovė atsisako tokį prašymą (sutikimą) teikti, dėl to pasikeitusių NTK duomenų įregistravimas bus galimas tik teismo tvarka. Siekiant greitesnio bendraturčių ginčų išsprendimo ir teisinės taikos tarp jų atkūrimo, būtina išsiaiškinti visas teisines galimybes ginčą išspręsti šiame procese.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, padarytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadas, nėra galimybės bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.