Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo brolio kūnas buvo rastas praėjus ženkliam laikui po mirties ir jau esant pažengusiam mumifikacijos procesui, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti mirties priežasties. Ši situacija itin psichologiškai traumavo pareiškėją – jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pasireškiantis atminties ir mąstymo netolygumu, nesugebėjimu tvarkytis su iškylančiomis problemomis, planuoti būtinų veiksmų. Esant tokiai būsenai, pareiškėjas neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu atlikti veiksmų, būtinu palikimo priėmimui. Su prašymu į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei kreipėsi tik valstybės įmonė Turto bankas.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas yra kreipęsis į notarų biurą dėl L. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo liudijimas valstybei nėra išduotas. Valstybės įmonė Turto bankas yra pradėjęs, tačiau nebaigęs palikėjo L. S. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tokiu atveju, jei teismas nuspręstų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. balandžio 17 d. 9:00 val. Byloje negauta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirties dieną buvo nevedęs, vaikų neturėjo, turėjo brolį – pareiškėją. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po brolio palikėjo mirties. Terminas palikimui priimti po palikėjo mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

6. Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

7. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjams.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

9. Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes pareiškėjo brolio kūnas buvo rastas praėjus ženkliam laikui po mirties ir jau esant pažengusiam mumifikacijos procesui, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti mirties priežasties. Ši situacija itin psichologiškai traumavo pareiškėją – jam viešojoje įstaigoje Žirmūnų psichikos sveikatos centre buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pasireškiantis atminties ir mąstymo netolygumu, nesugebėjimu tvarkytis su iškylančiomis problemomis, planuoti būtinų veiksmų. Dėl šios priežasties pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę ar kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Valstybės įmonė Turto bankas yra pradėjusi, tačiau nebaigusi palikėjo L. S. palikimo perėjimo valstybei procedūros, atsiliepime nurodė, kad prieštaravimų iš esmės nereiškia.

10. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjui atnaujintinas terminas palikimui po palikėjo mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po brolio L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.