- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- e2YT-1485-620/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01287-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- S. P., P. P.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. P., P. P., atstovaujamų advokato J. S., skundą dėl Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Šabanskienės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. P. ir P. P. pateikė skundą dėl Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Šabanskienės veiksmų, taip pat rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. mirė E. P., o jos palikimas buvo priimtas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. 2016 m. rugsėjo 20 d. antstolė Irena Bakšienė papildė E. P. turto apyrašą, į jį įtraukdama turtą - reikalavimo teisę į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (toliau – Reikalavimo teisė). Notarė Rita Šabanskienė 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu patvirtino, kad ½ Reikalavimo teisės paveldėjo tik velionės sutuoktinis P. P.. Tuo tarpu likusiai ½ Reikalavimo teisės notarė P. P. 2016 m. rugsėjo 27 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą. Su šiuo paveldėjimo teisės liudijimu nesutinka, notarės veiksmai pažeidžia S. P. interesus. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo priėmimą notarė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu, taip pat 2014 m. lapkričio 10 d. patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini) . E. P. pergyvenęs sutuoktinis P. P. turėjo paveldėti ne ½ Reikalavimo teisių, o ¼ E. P. palikimo, t. y. ¼ nuo ½ E. P. priklausančios Reikalavimo teisės, kas sudaro 1/8 nuo visos Reikalavimo teisės. Atitinkamai likusias 3/8 Reikalavimo teisių turėjo paveldėti pirmosios eilės įpėdinis, velionės sūnus priėmęs palikimą, t. y. S. P., todėl notarė būtent jam turėjo išduoti Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į 3/8 Reikalavimo teisių. 2014 m. lapkričio 10 d. notarės Ritos Šabanskienės patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, S. P. nedovanojo ir negalėjo dovanoti savo tėvui P. P. paveldėjimo teisių į Reikalavimo teisę, kadangi velionės turtas buvo paveldėtas pagal turto apyrašą, todėl 2014 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi jis galėjo dovanoti paveldėjimo teises tik į tą turtą, kuris tuo metu buvo įtrauktas į turto apyrašą. Tuo tarpu Reikalavimo teisė kaip turtas į turto apyrašą antstolės įtrauktas tik 2016 m. rugsėjo 20 d. Jis niekada neišreiškė valios savo tėvui dovanoti šį konkretų turtą - paveldėjimo teisę į Reikalavimo teisę ir atitinkamai P. P. niekada nebuvo išreiškęs valios šį konkretų turtą - paveldėjimo teisę į Reikalavimo teisę - priimti kaip dovaną. CK 6.466 straipsnio 2 dalis numato, kad „Besąlyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar neįgyto nuosavybės teise turto, ar turtinės teisės nelaikomas dovanojimu. Pagal CK 6.470 straipsnio 6 dalis turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo sutartis negalioja. S. P. 2014 m. lapkričio 10 d. notarės Ritos Šabanskienės patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi tėvui P. P. nepadovanojo ir negalėjo padovanoti paveldėjimo teisės į Reikalavimo teisę, kuri tuo metu S. P. nebuvo žinoma ir nebuvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą. Apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovaną (CK 6.468 straipsnio 1 dalis). Įstatyminis ribojimas priimti palikimą iš dalies ar su sąlygomis, priešingai negu teigia notarė, nesąlygoja įpėdinio teisės laisvai disponuoti priimtu palikimu apribojimu. Paveldėjimo teisės į Reikalavimo teisę S. P. nėra perdavęs savo tėvui P. P., šis turi teisę paveldėjimo teisės į Reikalavimo teisę kaip dovanos nepriimti iš savo sūnaus. P. P. pareiškia, jog atsisako priimti iš savo sūnaus S. P. paveldėjimo teisę į Reikalavimo teisę kaip dovaną. Notarė Rita Šabanskienė prieš P. P. išduodama 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą nesiaiškino aplinkybių, ar paveldėjimo teisė į Reikalavimo teisę S. P. buvo padovanota (perduoda) P. P., taip pat, ar P. P. šią paveldėjimo teisę į Reikalavimo teisę kaip dovaną priėmė. Byloje pareiškėjais dalyvauja abi Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties šalys. Abu pareiškėjai patvirtina, kad jie vienodai supranta Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties turinį, t.y. jog jų valia buvo dovanoti (atitinkamai kaip dovaną priimti) šios sutarties sudarymo dienai buvusį ir į antstolės turto apyrašą įtrauktą paveldėtą turtą, tačiau ne jokį kitą turtą. Abu pareiškėjai teismui patvirtina, kad minima Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi jie neketino dovanoti bei priimti kaip dovaną Reikalavimą teisę, kuri tuo metu nebuvo įtraukta į turto apyrašą ir apie kurią dovanotojas S. P. nežinojo. Abiejų pareiškėjų valiai šiuo klausimu sutampant, jiems nesuprantamos tikrosios priežastys, dėl kurių notarė, net ir po skundo padavimo toliau formaliai atsisako panaikinti 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjams išduoti atitinkamai Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir Nuosavybės teisės liudijimą dėl pagal įstatymą tenkančių dalių į Reikalavimo teisę. Prašo pripažinti notarės Ritos Šabanskienės veiksmus, išduodant 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro. Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtais, panaikinti 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro. Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti notarę Ritą Šabanskienę pareiškėjui S. P. išduoti Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl 3/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo; įpareigoti notarę Ritą Šabanskienę pareiškėjui P. P. išduoti Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl 1/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo.
Atsiliepimas
Notarė Rita Šabanskienė atsiliepime į skundą nurodė, kad skundu nesutinka. Pareiškėjas S. P., 2014 m. rugsėjo 28 d. mirus motinai E. P., priėmė palikimą pagal turto apyrašą, paduodamas jai 2014 m. spalio 23 d. pareiškimą, o 2014 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), savo paveldėjimo teises padovanojo tėvui P. P.. Palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Paveldėjimo teises perleidžiantis asmuo privalo garantuoti tik savo, kaip įpėdinio, statusą. Įpėdinis gali perleisti idealiąją dalį paveldėjimo teisių, bet negali perleisti paveldėjimo teisių į konkrečius daiktus. Apyrašo sudarymo tikslas - kad būtų apsaugotas įpėdinio turtas, nes už palikėjo skolas būtų atsakoma tik paveldėtu turtu. Taigi, S. P., perleidęs savo paveldėjimo teises, neturėjo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimo į konkretų turtą - reikalavimo teisę, kuri jau buvo palikimo atsiradimo momentu, tik nebuvo įtraukta į pirminį apyrašą (kaip dabar rodo dokumentai, ji egzistavo nuo 2006 metų ir visa šeima, neabejoja, apie tai žinojo).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. mirė pareiškėjo P. P. sutuoktinė bei pareiškėjo S. P. motina. Jos palikimą, 2014 m. spalio 23 d. pareiškimu paveldėtojai (P. P., S. P. ir S. P.) priėmė pagal turto apyrašą, pateikdami notarei Ritai Šabanskienei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarė Rita Šabanskienė jiems išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą. Vadinasi, pareiškėjui S. P. kartu su kitais paveldėtojais kreipusis į notarę dėl palikimo priėmimo, jis priėmė visas turtines, taip pat ir reikalavimo teises, kurias palikėja turėjo jos mirties dieną. Vykdydama notarės vykdomąjį pavedimą, antstolė Irena Bakšienė 2014 m. lapkričio 7 d. sudarė paveldimo turto apyrašą. 2014 m. lapkričio 10 d. S. P. padovanojo savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises tėvui P. P. (sutarties notarinio registro Nr. ; sutarties 1 punktas), kuriam 2014 m. lapkričio 13 d. išduoti nuosavybės teisės liudijimai, o 2014 m. gruodžio 29 d. išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. 2016 m. rugsėjo 27 d. P. P. padavė notarei pareiškimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad gyvenant santuokoje, 2006 m. gegužės 2 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir liko reikalavimo teisė į sumą už parduotas akcijas, į kurią, kaip pergyvenęs sutuoktinis pageidauja gauti nuosavybės teisės liudijimą. Taip pat 2016 m. rugsėjo 27 d. notarė patvirtino P. P. pareiškimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriame jis nurodė, kad palikimą priėmė pagal turto apyrašą ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, todėl prašo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į ½ dalį reikalavimo teisės už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2016 m. rugsėjo 26 d. Petrui pagiriui išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į ½ dalį reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, taip pat nuosavybės teisės liudijimas į likusią ½ dalį reikalavimo teisės į minėtos sumos apmokėjimą. Turto apyrašas papildytas šia reikalavimo teise. Pareiškėjai nesutinka su notarės Ritos Šabanskienės veiksmais, išduodant 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, teigdami, kad 2014 m. lapkričio 10 d. notarės Ritos Šabanskienės patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi minėtos reikalavimo teisės nepadovanojo, nes ji nebuvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą, taip pat pareiškėjui P. P. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į didesnę dalį, nei numato įstatymas, t.y. vietoje ½ dalies jis turėjo paveldėti ¼ dalį E. P. palikimo, kas nuo visos reikalavimo teisės sudaro 1/8 dalį. Su šiais pareiškėjų argumentais teismas nesutinka.
Minėta, kad įstatymas numato, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, yra priėmęs jį visą, t. y. ne tik tuos turtą ar turtines teises, kurie jam buvo žinomi, bet ir tuos, kurie jam nežinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Paveldėjimo teisės apima visas palikėjo turėtas teises į turtą ir skolines prievoles, tuo tarpu nuosavybės teisės į palikimo turinį sudarantį konkretų daiktą yra siauresnės apimties. Dėl to paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties šalių valia perleisti paveldėjimo teises negali būti tapatinama su konkretaus palikimą sudarančio daikto perleidimu, nes toks tapatinimas nepagrįstai susiaurintų šalių nusistatytą sutarties dalyką.
Pareiškėjai palikimą priėmė pagal antstolės sudarytą turto apyrašą, kurio sudarymą sąlygojo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis (civilinė byla Nr. S2-1256-504/2014), leidžianti pareiškėjui S. P. ir K. P. – (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnametės dukters S. P. vardu, atsiradusį po jos močiutės E. P. mirties 2014 m. rugsėjo 28 d. pagal antstolės sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Pažymėtina, kad pateiktame prašyme priimti palikimą nepilnametės dukters vardu, pareiškėjai nebuvo išreiškę pageidavimo priimti dukters vardu palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Turėdamas diskrecijos teisę, dėl to nutartyje pasisakė teismas savo iniciatyva, laikydamas, kad taip bus geriau užtikrinti nepilnametės turtiniai interesai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto (palikimo priėmimas pagal apyrašą) paskirtis – apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo priėmimo metu, net ir turto apyrašo sudarymo būdu, įpėdiniui gali būti nežinoma visa palikimo sudėtis, dėl to tokiu atveju paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje baigtinė palikimo sudėtis (turtas, skolos) neišvardijama. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, aplinkybė, jog 2014 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo metu į paveldimo turto apyrašą nebuvo įtraukta reikalavimo teisė į 452380,91 Eur sumą už parduotas akcijas, neturi įtakos perleistų (padovanotų) paveldėjimo teisių turiniui. Minėta dovanojimo sutartimi šalys susitarė ir aiškiai įvardijo, kad dovanojamos paveldėjimo teisės į turtą ir turtinės teisės, likusios po E. P. mirties (sutarties 1 punktas), o pareiškėjas P. P. jam dovanojamas paveldėjimo teises priėmė (sutarties 3 punktas). Šiuo atveju sudarytos dovanojimo sutarties dalykas buvo ne konkretus paveldimas turtas, nurodytas turto apyraše, o paveldėjimo teisės, todėl sutarties dalykui esant specifiniam (ne konkrečiam turtui), nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad sutarties objektas nebuvo perduotas. S. P. paveldėjimo teisę padovanojo, o apdovanotasis P. P. ją priėmė, todėl dovanojimo sandoris buvo sudarytas ir įstatymo reikalavimus, taikytinus dovanojimo sutarčiai, atitinka (CK 6.465 – 6.474 straipsniai). Sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) ir šalių valia apsispręsti dėl tam tikros sutarties bei jos sąlygų sudarymo lemia tai, kad pagal tai, kas yra šalių sutartas perleidimo dalykas – paveldėjimo teisės ar konkretus turtas – šalys gali pasirinkti, sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ar palikimą sudarančio turto (konkrečių daiktų) dovanojimo sutartį. Tai reiškia, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje pakanka nurodyti konkretaus įpėdinio paveldėjimo teises į konkretaus palikėjo palikimą. Išsamus sutarties dalyko apibūdinimas nėra negalimas, tačiau ir nėra būtinas.
Atmestini ir pareiškėjų argumentai dėl CK 6.470 straipsnio 6 dalies, kad turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo sutartis negalioja, nes paveldėjimo teisė dovanojimo sutarties sudarymo metu egzistavo, ką patvirtina byloje esanti 2006 m. gegužės 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 17 d. pažyma dėl įsiskolinimo patvirtinimo. Be to, 2014 m. spalio 23 d. pasirašydamas ir pateikdamas notarei palikimo priėmimo pareiškimą, S. P. palikimą priėmė CK 5.50 straipsnio 2 dalies pagrindu, dėl ko 2014 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis negali būti prilyginama palikimo atsisakymui (CK 5.60 straipsnis). Pagal CK 5.60 straipsnio 4 dalį neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, todėl įvertinus šį teisinį reglamentavimą, bet tai, kad padovanota paveldėjimo teisė, o ne konkretus turtas, pareiškėjų nurodoma CK 6.466 straipsnio 2 dalies nuostata dėl besąlyginio asmens atsisakymo palikimo ar dar neįgyti nuosavybės teise turto, ar turtinės teisės nelaikomas dovanojimu, netaikytina.
Nepagrįsti pareiškėjų argumentai dėl paveldėtos turto dalies. CK 5.13 straipsnyje nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nagrinėjamu atveju neįskaitant sutuoktinio, įpėdinių, pareiškusių norą palikimą priimti, yra du – pareiškėjas S. P. (paveldėtojas pagal įstatymą) ir S. P. (paveldėtoja į konkretų turtą pagal testamentą). Kadangi reikalavimo teisė į pinigų sumą buvo įgyta pareiškėjui P. P. gyvenant santuokoje su E. P., jam, kaip sutuoktiniui, priklauso ½ dalis visos reikalavimo teisės (CK 3.117 straipsnio 1, 4 dalis), o likusią ½ dalį pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su kitais paveldėtojais CK 5.13 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadinasi, jei S. P. jam priklausančios paveldėjimo teisės nebūtų padovanojęs, P. P. būtų paveldėjęs 5/8 dalis visos reikalavimo teisės, o S. P. būtų atitekusios 3/8 dalys visos reikalavimo teisės.
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad pagrindų tenkinti pareiškėjų skundą nėra, Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Šabanskienės veiksmai, išduodant 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , laikytini tinkami, atitinkantys įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjų skundas likusioje dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo notarę Ritą Šabanskienę pareiškėjui S. P. išduoti Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl 3/8 ir 1/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo, paliktini nenagrinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 12 punktas), nes minėti reikalavimai turi būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka apygardos teisme, sumokant žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas; 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-250-538/2015, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1457-781/2012).
Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad P. P. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (notarinio registro Nr. IRRŠ-5358) ir nuosavybės teisės liudijimas (notarinio registro Nr. IRRŠ-5356) į reikalavimo teisę bendrai 452380,91 Eur sumai dėl apmokėjimo už parduotas akcijas, nedraudžia nuosavybės teise valdomos reikalavimo teisės perleisti (padovanoti, parduoti) kitiems asmenims, tame tarpe ir sūnui (pareiškėjui) S. P..
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 511 - 513 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo dalyje dėl Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Šabanskienės veiksmų, išduodant 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinti.
Pareiškėjų S. P. ir P. P. skundą dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo notarę Ritą Šabanskienę pareiškėjui S. P. išduoti Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl 3/8 ir 1/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo, palikti nenagrinėtu.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.