- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1457-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00148-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Z. skundą dėl notaro veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. 2012-03-16 kreipėsi su skundu (b. l. 1-2) į Širvintų rajono apylinkės teismą ir prašė teismo panaikinti be pagrindo išduotus paveldėjimo teisės liudijimus paveldėjimo byloje Nr. 50/2011 – L. Z., išduotą 2011-08-01, L. S. ir V. B., išduotą 2011-09-06, ir įpareigoti šiuos asmenis grąžinti išmokėtas pinigines lėšas į notarės G. Z. depozitinę sąskaitą. Taip pat prašė išduoti paveldėjimo liudijimus į grąžintinas piniginių indėlių dalis: 1/2 A. Z. ir po ¼ dalį R. K. bei A. Z. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad palikėjos du sūnus, jo broliai, L. Z. ir V. Z. atsisakė jiems pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, todėl atsisakiusiųjų dalis pereina, jam ir mirusio brolio R. Z. įpėdiniams A. Z. ir R. K.. Notarė išdavė paveldėjimo liudijimus neturintiems jokios teisės paveldėti.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2012-03-27 nutartimi (b. l. 4) nustatė pareiškėjui A. Z. terminą iki 2012-04-25 ieškiniui, atitinkančiam CPK 135 str. reikalavimams, pareikšti bei išaiškino, jog priešingu atveju pareiškimas bus grąžintas. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pateiktu skundu ginčija palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėjo skundas negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Teismas nusprendęs, jog pareiškėjo ginčas dėl notarės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo turi būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka, taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo procedūrą ir nustatė terminą CPK 135 str. reikalavimus atitinkančiam ieškiniui pareikšti ir 80 str. nustatyto dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. 2012-04-26 pateikė patikslintą skundą (b. l. 7-9), kuriuo prašė: panaikinti be pagrindo išduotus paveldėjimo teisės liudijimus paveldėjimo byloje Nr. 50/2011 – L. Z., išduotą 2011-08-01, L. S. ir V. B., išduotą 2011-09-06, ir taikyti restituciją; išduoti paveldėjimo liudijimus į grąžintinas piniginių indėlių dalis: 1/2 A. Z. ir po ¼ dalį R. K. bei A. Z. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėjas teikia skundą dėl konkrečių notarės veiksmų – neteisėto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą padarė klaidą, todėl turi atstatyti šalis į padėtį, buvusią iki jos veiksmų atlikimo. Byla nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka, kadangi pareiškėjas skundžia neteisėtus notarės veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2012-05-11 nutartimi (b. l. 11-12) atsisakė priimti A. Z. skundą ir patikslintą skundą dėl notarės veiksmų. Teismas nustatė, jog pareiškėjas patikslintame skunde išdėstė tuos pačius reikalavimus tik šiek tiek pakeitė jų formuluotes - atsisakė reikalavimo įpareigoti įnešti į notarės depozitinę sąskaitą išmokėtas lėšas, prašė panaikinti išduotus paveldėjimo liudijimus, taikyti restituciją. Teismas nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notaro veiksmas, kuris pagal CK 5.8 straipsnį t.y., įstatymo nustatyta tvarka, gali būti ginčijamas teisme, pareiškiant ieškinį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. 2012-05-29 atskiruoju skundu (b. l. 14-15) prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės 2012-05-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti A. Z. skundą. Pareiškėjas nurodo, jog užginčyti paveldėjimo teisės liudijimus ginčo teisenos tvarka pareiškėjas turi teisę, ir ja galimai pasinaudos ateityje, o notaro veiksmai gali būti skundžiami per trumpą terminą. Pareiškėjas šiuo atveju siekia apskųsti notaro veiksmus - paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Gavusi raštišką dviejų paveldėtojų atsisakymą nuo palikimo, notarė vis tiek pinigines lėšas dalino keturiems asmenims, tokie notarės veiksmai yra prieštaraujantys protingumui ir teisingumui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas jog šis gali kreiptis ginčo teisenos tvarka, tačiau nenurodydamas priežasčių, kodėl negali kreiptis ir ypatingosios teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje byloje nagrinėtinas klausimas, susijęs su apelianto skundo dėl notarės veiksmų priėmimu, įvertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo skundą atsisakė priimti. Dėl tokių aspektų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktą notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Apeliantas teigia, jog notarė G. Z., 2011-08-01 išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, atliko notarinį veiksmą, kuris gali būti skundžiamas (duomenys neskelbtini) straipsnį, ir toks skundas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.
CPK 442 straipsnyje išdėstytas bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka, sąrašas, tarp jų šio straipsnio 6 punkte nurodytos ir bylos dėl notarų veiksmų apskundimo. Tai bendroji teisės norma, reglamentuojanti notarų veiksmų apskundimą. Ši bendroji norma detalizuota (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 442 straipsnio 6 punkto nuostatos negali būti taikomos formaliai, kadangi priešingu atvejų tai reikštų teisminės gynybos principų bei civilinio proceso tikslų pažeidimą (Konstitucijos 30 str.1 d., CK 1.2 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Kaip matyti iš apelianto (pareiškėjo) pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir patikslinto skundo dėl notaro veiksmų turinio bei suformuluotų reikalavimų (b. l. 1-2, 8-9), apeliantas faktiškai ginčija notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju toks pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą ir dalyką, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų. Pastebėtina ir tai, jog atskirų bylų skirstymas į nagrinėtinas ieškinio teisenos ir ypatingosios teisenos tvarkas siejamas su tuo, kad ypatingojoje teisenoje, skirtingai nei ieškinio teisenoje, visa apimtimi nėra taikomi dispozityvumo ir rungimosi principai, o būtent šių civilinio proceso principų laikymasis yra aktualus teismui nagrinėjant bylą, kurioje prašoma panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, kasacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad tuo atveju, kai ginčas, kyla tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (įpėdinio), tai yra ginčas dėl teisės į palikimą ir yra nagrinėtinas ne ypatingosios teisenos, bet ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-187/2007).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo iš esmės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, pagrįstai konstatuodamas, jog pareiškėjas šioje byloje turėjo paduoti ieškinį ir taikęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei nustatydamas terminą CPK 135 straipsnį atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui, pateikti (CPK 115 str., 138 str.) teisingai taikė civilinio proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos. Kadangi apeliantas, šalindamas Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartimi nustatytus trūkumus, vėl pateikė skundą dėl notarės veiksmų, bet ne ieškinį, apmokėtą CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjui neištaisius 2012-03-27 nutartimi nustatytų procesinio dokumento (skundo) trūkumų, t. y. nepateikus teismui ieškinio ir nesumokėjus žyminio mokesčio, skundą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.).
Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.