- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-507-555/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Precizija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Venoda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Precizija“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Venoda“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Precizija“ dėl avanso, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Venoda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jai iš atsakovės MB „Precizija“ priteisti 1 800 Eur avansą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija „Dyglys“ sudarė 2023 m. birželio 26 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ji įsipareigojo per 90 darbo dienų suteikti akmens apdirbimo paslaugas ir statybos darbus. Ieškovė (kontaktinis asmuo M. J.) ir atsakovė MB „Precizija“ (kontaktinis asmuo A. L.) per pokalbių programėlę „Viber“ sudarė žodinę rangos sutartį dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), keturių laiptinių aikštelių remonto. Pagal minėtą, 2023 m. spalio 9 d. sudarytą, sutartį A. L. įsipareigojo per ne ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį atlikti statybos darbus, t. y. nukapoti seną laiptinės aikštelių betoną, užpilti naują ir išlyginti (įrengti skylę purvui), ir sudėti naują dangą – akmens plyteles. Medžiagos ir įrankiai buvo suteikti ieškovės. Ieškovė taip pat surado pagalbinį darbininką, kurio išlaidas įsipareigojo padengti A. L. ir sutiko jam kompensuoti pusę buto nuomos kainos (ne ilgiau 10 dienų). Už visus darbus A. L. buvo sutarta mokėti 3 000 Eur atlygį, mokamą dalimis pagal atliktus darbus. Darbų eigoje M. J. A. L. iš viso perdavė 1 800 Eur sumą grynais (800 Eur už pagrindo lyginimą ir 1 000 Eur dalinis mokėjimas už betonavimą ir plytelių klojimą). Pinigų išdavimą ieškovės atstovui M. J. patvirtina pridedami 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 20 d. kasos išlaidų orderiai. Minėtų orderių pagrindu M. J. buvo išduota 2 000 Eur iš kurių 1 800 Eur buvo perduoti A. L., o likę 200 Eur panaudoti kitoms ieškovės reikmėms. Tačiau nuo pat pradžių darbai nevyko sklandžiai. Ieškovei pastoviai reikėjo spręsti A. L. kylančias problemas: jis darbus vykdė chaotiškai, nesilaikė terminų ir juos atliko nekokybiškai. Darbų eigoje prasidėjo nesutarimai tarp ieškovės ir atsakovės dėl netinkamos kokybės darbų ir ilgų jų atlikimo terminų. Galiausiai, įvertinus defektų kiekį ir atmestiną požiūrį į atliekamus darbus, buvo nuspręsta nebebendradarbiauti ir ieškovė nurodė perduoti atliktus darbus pagal darbų priėmimo–perdavimo aktus. 2023 m. lapkričio 15 d. ieškovės vadovė išsiuntė elektroninį laišką atsakovės atstovui, kuriame buvo nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 16 d., 12.00 val. vyks atliktų darbų perdavimas pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą. Tuo pačiu laišku buvo paprašyta grąžinti pinigų sumą sumokėtą į priekį. A. L. į darbų priėmimą neatvyko ir nei su defektų egzistavimu, nei su pinigų grąžinimu nesutiko. Kadangi nebuvo pasirašyti jokie darbų priėmimo–perdavimo aktai, o darbų defektų šalinimas kainavo ženklią pinigų sumą bei dėl vėlavimo ieškovė patyrė papildomų nuostolių, ji prašė priteisti visą atsakovei sumokėtą 1 800 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatliko susitarimo kokybę atitinkančių darbų per numatytą terminą, ji neturi teisės pasilikti 1 800 Eur avansą, kurį gavo žodinės rangos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė MB „Precizija“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atstovas M. J. susisiekė su A. L., siūlydamas jam darbą, atliekant statybos darbus įmonėje UAB „Venoda, paaiškindamas, kad reikalinga pagalba išbetonuojant daugiabučių namų laiptinių aikšteles ir paklojant plyteles. M. J. pasiūlė arba, kad A. L. būtų įdarbintas, arba būtų sudaryta rangos paslaugų teikimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, kurios vadovas yra A. L.. A. L. pasirinko, kad būtų tiesiogiai su juo sudaroma darbo sutartis, buvo sutarta, kad ieškovė padengtų pusę jo apgyvendinimo išlaidų ir sutarė už vieno mėnesio laikotarpį nuo 2023 m. spalio 9 d. 3 000 Eur darbo užmokestį. Ieškovė skyrė savo darbuotoją, kuris be savo įprastų darbų įmonėje turėjo padėti A. L. su dalimi darbų išbetonuojant daugiabučių namų laiptinių aikšteles ir paklojant plyteles, kaip pagalbinis darbininkas. A. L., vykdydamas M. J. nurodymus, pradėjo darbą 2023 m. spalio 9 d., jam išsamiai buvo nurodoma, kur vykti pasiimti medžiagų ir darbo įrankių, ir sprendimus priiminėjo, kada, kokiam orui esant vykti ir kur vykti sprendė M. J.. Įrankių nuomai ir kitiems veiksmams atlikti ieškovė 2023 m. spalio 12 d. surašė įgaliojimą A. L.. 2023 m. spalio 22 d. tarp šalių kilo ginčas dėl darbų kokybės ir netinkamų medžiagų darbui, ko pasėkoje M. J. pareikalavo A. L. grąžinti jam 1 000 Eur. A. L. sutikus grąžinti gautas lėšas, iš jų atėmus pragyvenimo išlaidas viso darbo laikotarpio metu, vien tam, kad tarp šalių nekiltų gilesnis ginčas, M. J. su tokiu pasiūlymu nesutiko. M. J. ėmė reikalauti iš A. L. apskaitos dokumentų, kad jam buvo išmokėta viso 1 800 Eur, nors A. L. buvo išmokėta viso 1 100 Eur. Nesulaukęs atsakymo M. J. toliau ėmė reikalauti apskaitos dokumentų iš atsakovės ir siūlėsi sumokėti visą likusią sutartą 3 000 Eur sumą, jei A. L. sutiks pratęsti darbą. Tačiau A. L. nebepasitikėjo M. J. ir nesutiko pratęsti darbo nurodytomis sąlygomis. 2023 m. lapkričio 15 d. ieškovė raštu pasikreipė į A. L., nurodydama perduoti 2023 m. lapkričio 16 d. 12.00 val. darbus ir grąžinti 1 800 Eur avansinį mokėjimą, grąžinti A. L. darbuotojui išmokėtus 300 Eur. 2023 m. lapkričio 16 d. A. L. raštu atsakė į jam pareikštą pretenziją, nurodydamas, kad pretenzijoje pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės, nebuvo tokio dydžio suma išmokėta ir A. L. darbuotojų pats nesamdė. A. L. tikėjosi, kad jam bus pateikta pasirašyti darbo sutartis bet kurią dieną, bet dėl to, kad jis buvo skubinamas pradėti darbą, vykti medžiagų nupirkti ir atlikinėti kitas darbines funkcijas, taip ir nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. A. L., išmokant užmokestį, nebuvo duota pasirašyti jokių tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovė tinkamai neįforminusi A. L. įdabinimo ir jam tinkamai nemokėję darbo užmokesčio, reikalavimą nukreipė į A. L. valdomą atsakovę MB „Precizija“, nors tarp jos ir atsakovės nebuvo susiklostę jokie sutartiniai teisiniai santykiai. A. L. aiškiai siūlė sudaryti rangos sutartį M. J., bet jis atsisakė. A. L. santykiai su ieškove pasireiškė per M. J.. Tarp A. L. ir ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta bendru sutarimu 2023 m. spalio 22-24 d.. Ieškovė nesikreipė į A. L. dėl vienašališko darbo sutarties nutraukimo, nėra informavusi jo, kaip darbuotojo, apie jo galimus padarytus darbo sutarties pažeidimus, t. y. pretenzijų A. L. neturėjo. Priešingai, ragino toliau dirbti, tiek susirašinėjimo metu, tiek ir pokalbiuose dėl taikaus ginčo išsprendimo prieš pareiškiant ieškinį. Ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, tarp šių šalių nebuvo sudarytos rangos sutarties, o kilus ginčui tarp M. J. ir A. L., ieškovė, ruošdamasi teismui, ėmė formuluoti pretenziją tokiu būdu, kad sudarytų įspūdį, jog neva rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Atsakovė teigė, kad ieškovė nepagrindė bei neįrodė nei vienos žodinės statybos rangos sutarties sąlygos, iš kurios kelia savo reikalavimus. Ieškovė ieškiniu apskritai neįrodinėja, kad atlikti darbai buvo su defektais, priešingai, susirašinėjime sutiko už dalį darbų atsiskaityti su A. L.. A. L. darbai buvo užbaigti paties M. J. ir už juos buvo gautas užmokestis iš užsakovo. Dėl to prašomų priteisti lėšų priteisimas ieškovės naudai reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita. Ieškovė taip pat niekaip neįrodė byloje fakto, kad A. L. ar atsakovei buvo sumokėta 1 800 Eur, į bylą pateikti 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 20 d. kasos išlaidų orderiai tik pagrindžia, kad iš kasos buvo išimti grynieji pinigai, tačiau M. J. nuolatos disponuoja grynaisiais pinigais, jais vykdo atsiskaitymus su kitais darbininkais, šios lėšos galėjo būti sumokėtos kitiems asmenims arba net įneštos atgal į ieškovės kasą. Atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl šių apskaitos dokumentų sukūrimo datos. Atsakovė tinkamai, laiku atliko darbus ir jų rezultato priėmimą patvirtina pati ieškovė, pradėjusi naudoti darbų rezultatą ir ant jų viršaus pratęsusi šiuos darbus ir gavusi už juos užmokestį ir užsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 110 Eur sumokėto avanso, 2,51 Eur žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai pagrindžiančių ieškovės reikalavimą priteisti 1 800 Eur avansą. Byloje nėra rašytinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tokio dydžio sumos perdavimo (gavimo) faktą A. L.. Teismas vertino, kad ieškovė atsiskaitė už atliktus darbus su atsakove 1 100 Eur suma. Dalį darbų atsakovė atliko nekokybiškai, todėl ieškovei priteista 110 Eur sumokėto avanso, 2,51 Eur žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Atsižvelgęs į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo nevisiškai tinkamas, ieškinį patenkinus iš dalies, teismas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje paliko šalims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Precizija“ prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje, kuria šalims buvo paliktos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 65,38 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 4 546,42 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų; ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendimu nebuvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį, kuris suteikia teisę teismui nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
1.2. Atsakovė pabrėžia, kad būtent pirmosios instancijos teismas neužtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo: 1) teismo posėdis buvo nukeltas vien dėl to, kad teismas neužtikrino, jog visoms bylos šalims būtų tinkamai pranešta apie teismo posėdį (pamiršta išsiųsti šaukimus); 2) buvo paskirtas teismo posėdis tuo pat metu, kaip ir kitas tam pačiam teisėjui teismo posėdis ir taip gavosi, kad pusvalandį nagrinėjant bylą, šalims buvo pranešta, jog teisėjas susiplanavo kitą teismo posėdį ir turi nukelti, vietoje to, jog būtų baigtas bylos nagrinėjimas; 3) bylą išnagrinėjus teisme, teisėjas atnaujino procesą (nenurodant tam pagrindo), susirinkus į teismo posėdį, teisėjas ieškovės atstovo paklausė to, kas buvo jau aptarta ir paklausta bylą nagrinėjant iš esmės. Byla buvo išnagrinėta per nepilnai 22 mėnesius ir per 13 teismo posėdžių, iš kurių įvyko 4 teismo posėdžiai. Bylos nagrinėjimas buvo užvilkintas, truko nepagrįstai ilgai, ne dėl šalių procesinio elgesio ir nulėmė šalių išaugusias bylinėjimosi išlaidas dėl netinkamo teisėjo bylos organizavimo.
1.3. Sprendimu ieškovės naudai buvo priteista 110 Eur iš ieškiniu prašytos priteisti 1 800 Eur sumos, todėl patenkinto reikalavimo dalis sudaro 6.11 procentų. Atitinkamai, ieškovė byloje patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 720 Eur kitų su būtinų išlaidų už MB „Rustos projektai“ atliktus statybinius tyrimus (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. balandžio 26 d. atliktų darbų aktą, iš viso 1 070 Eur. Įvertinus ieškovės patenkintų reikalavimų dalį 6,11 proc., ieškovės naudai iš atsakovės turėtų būti priteista 65,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 070 x 6,11 proc. = 65,38 Eur). Tuo tarpu atsakovė patyrė 4 317,50 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, kurios sudaro 524,78 Eur, pasitelkiant bylos nagrinėjimo metu antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui, iš viso 4 842,28 Eur. Įvertinus ieškovės atmestų reikalavimų dalį 93,89 proc., atsakovės naudai iš ieškovės turėtų būti priteista 4 546,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 842,28 x 93,89 proc. = 4 546,42 Eur).
1.4. Jeigu atsakovė būtų žinojusi, jog jai ginantis nuo nepagrįsto ieškinio, nebus priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kaip tai numato CPK 93 straipsnis, tuomet atsakovė nebūtų gynusi nuo pareikšto ieškinio. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas šaliai, apsigynusiai nuo pareikšto ieškinio, iš esmės suvaržė šalies teisę į teisminę gynybą, ieškovė išvengė neigiamų padarinių, į bylą pateikusi nepagrįstą ieškinį.
1.5. Pirmosios instancijos teismui šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes ieškovės ir atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai, nes nesąžiningas jų elgesys iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo konstatuotas. Teismas, nepriteisdamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, šiurkščiai pažeidė CPK 93 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, iš esmės paneigė šalies, apsigynusios prieš pareikštą ieškinį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir nepagrįstai nustatė, kad šalių procesinis elgesys buvo nevisiškai tinkamas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Venoda“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir pabrėžia, kad šios civilinės bylos procesą sąlygojo išimtinai nesąžiningi atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu, dėl ko ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme. Ieškovė nurodo, kad būtent atsakovės nesąžiningi veiksmai dėl ginčo darbų vykdymo, dėl grynųjų pinigų išmokėjimo, skirtų atsiskaityti su atsakovė už jos atliktus rangos darbus, ir kitų su tuo susijusių aplinkybių, nulėmė civilinį procesą. Atsakovei nepateikus ieškovei apmokėti sąskaitos už atliktus darbus, buvo pagrįsta daryti išvadą, kad atsakovei be pagrindo buvo perduota 1 800 Eur suma, kurią ieškovė šioje byloje ir paprašė iš atsakovės priteisti. Ieškovė pabrėžia, kad visą laiką nuo rangos sutarties sudarymo momento praktiškai iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos atsakovė ieškovei nepateikė jokios sąskaitos už atliktus laiptinių aikštelių betonavimo darbus. Tokią sąskaitą ieškovei pateikus tada, kai A. L. pasišalinus iš objekto iš atsakovės buvo pareikalauta perduoti darbus, ieškovė būtų priėmusi kitus sprendimus situacijai sureguliuoti neinicijuojant tesimo proceso. Tačiau išskirtinai dėl atsakovės pasirinkto elgesio varianto šalims be teismo sureguliuoti situacijos nepavyko.
2.2. Gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo, atsakovė teikė į bylą įvairius rašytinius įrodymus. Tačiau tik po to, kai, pirmosios instancijos teismui konstatavus būtinybę išsiaiškinti papildomas aplinkybes, buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, 2025 m. kovo 19 d. prašymu atsakovė pateikė į bylą 1 100 Eur sumos 2023 m. lapkričio 3 d. MB „Precizija“ sąskaitą faktūrą Nr. 052 už laiptinių prieangių betonavimo darbus ir 2023 m. lapkričio 3 d. vienašalį darbų perdavimo priėmimo aktą. Ieškovė pažymi, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta M. J., o ne UAB „Venoda“, be to, nėra nurodytas šią sąskaitą išrašęs asmuo. Būtent šios sąskaitos ir darbų perdavimo akto pagrindu teismas nusprendė, kad atsakovė atliko dalį darbų pagal su ieškove sudarytą sutartį. Esminio mokėjimo dokumento pateikimas į bylą tik su 2023 m. kovo 19 d. prašymu liudija išskirtinį atsakovės piktnaudžiavimą ir sukuria prielaidas manyti, kad atsakovė šį dokumentą nuslėpė nuo ieškovės nuo jo sukūrimo momento 2023 m. lapkričio 3 d., arba 2023 m. lapkričio 3 d. sąskaita faktūra ir darbų perdavimo priėmimo aktas buvo surašyti atgaline data. Bet kuriuo atveju, toks atsakovės elgesys liudija apie išskirtinį jos nesąžiningumą tiek ieškovės, tiek teismo atžvilgiu. Ieškovė pakartotinai pažymi, kad ieškovei gavus šį dokumentą iš atsakovės jame nurodyta data arba per protingą terminą nuo jame nurodytos datos, ieškovė būtų priėmusi kitus sprendimus situacijai sureguliuoti neinicijavus teismo proceso. Tačiau atsakovės nesąžiningas elgesys išprovokavo civilinį procesą. Esminių įrodymų nepateikimas į bylą operatyviai ir savo procesinės pozicijos keitimas proceso eigoje patvirtina atsakovės veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kartu toks elgesys sukūrė prielaidas „išauginti“ šalių bylinėjimosi išlaidas. Toks atsakovės elgesys atitinka CPK 95 straipsnio dispoziciją ir pagrįstai gali būti kvalifikuojamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
2.3. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylos procesas užtruko dėl netinkamai organizuoto teismo darbo, ji nutylėjo, kad procesas užsitęsė ir dėl pačios atsakovės procesinio elgesio. Ieškovė savo procesines teises realizavo tinkamai: aiškiai suformulavo savo reikalavimus, kas leido atsakovei teismo nustatytu terminu suformuluoti savo atsikirtimus ieškovei; koncentruotai naudojosi kitomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis – į bylą laiku pateikė procesinį prašymą dėl liudijimo išdavimo ir jo pagrindu gautus papildomus įrodymus; laiku informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Tuo tarpu atsakovė jai suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Apie atsakovės vadovo grįžimą į Lietuvą atsakovės atstovas informavo teismą pavėluotai, 2024 m. kovo 22 d., iki pirmojo teismo posėdžio dienos 2024 m. balandžio 2 d. likus apie 10 kalendorinių dienų. Prašymus priimti į bylą papildomus įrodymus atsakovė teikė: 1) 2024 m. rugpjūčio 19 d., teismo posėdžio dieną; 2) 2024 m. birželio 7 d. – iki 2024 m. 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio likus tik 6 dienoms, be to, kartu teismo paprašė įpareigoti ieškovę pateikti papildomų įrodymų; 3) 2024 m. rugpjūčio 19 d. – iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio likus 8 dienoms; 4) 2024 m. rugsėjo 30 d. – iki 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžio likus 7 dienoms. Toks selektyvus ir epizodinis naudojimasis šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis tiesiogiai įtakojo proceso trukmę. Be to, sąlygojo ir didesnes bylinėjimosi išlaidas – atsakovė prašė priteisti iš viso 750 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už prašymų priimti papildomus įrodymus į bylą parengimą; iš viso 200 Eur – už į bylą teiktų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimą.
2.4. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į kitas sistemines teisinės pagalbos išlaidas – atsakovė už susipažinimą su bylos medžiagą (1 val.), pasirengimą bylai (1 val.), kliento konsultavimą (2 val.) ir atstovavimą teismo posėdžiuose prašė priteisti iš viso 1 807 Eur (prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodyti iš viso 7 tokie atvejai). Atsižvelgiant į civilinės bylos (ne)sudėtingumą ir joje nagrinėtų teisinių ir faktinių klausimų aktualumą bei (ne)naujumą, tokios apimties sisteminės išlaidos už susipažinimą su byla, kliento konsultavimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui vertintinos per didelėmis.
2.5. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš ieškovės šiuo atveju, kai civilinis procesas buvo išprovokuotas išskirtinai dėl atsakovės pasirinkto elgesio varianto vengti sureguliuoti situaciją be teismo, o bylinėjimosi procesas užsitęsė, be kita ko, dėl atsakovės procesinio elgesio, kas, savo ruožtu, sąlygojo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų „išauginimą“, reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tiesiogiai nedetalizavo atsakovės nesąžiningo elgesio materialiąja ir procesine prasme, nepaneigia tokio teisiškai reikšmingo fakto egzistavimo ir teismo išvados pagrįstumo bei teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo esmės (materialinių klausimų dalyje) paduotas nebuvo. Atsakovės (apeliantės) MB „Precizija“ apeliaciniame skunde yra keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš dalies patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai nepaskirsčius šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas atsakovės apeliacinio skundo argumentus ribose.
11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Venoda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jai iš atsakovės MB „Precizija“ priteisti sumokėtą 1 800 Eur dydžio avansą. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 110 Eur sumokėto avanso, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, spręsdamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, atsižvelgęs į tai, kad šalių procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas, ieškinį patenkinus iš dalies, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje paliko šalims, t. y. iš esmės laikėsi pozicijos, jog šalys yra pačios atsakingos dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų procese ir jų nepaskirstė. Atsakovė MB „Precizija“, nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė apeliacinį skundą, argumentuodama jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
12. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama ginčų sprendimo teisme dalis. Bylinėjimosi išlaidų taisyklės, įtvirtintos CPK VIII skyriuje, be kita ko, nustatančios su bylinėjimosi išlaidomis susijusias teismo pareigas, yra imperatyvaus pobūdžio. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, kokios teisės normos turi būti taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, patikrinti byloje dalyvaujančių asmenų patirtų ir (ar) prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį įstatymui, įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir gali būti atlyginamos, ir, laikydamasis CPK įtvirtintų taisyklių, jas paskirstyti, priimdamas sprendimą dėl bylos esmės arba baigdamas bylą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (pavyzdžiui, bylą nutraukiant ar ieškinį paliekant nenagrinėtą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).
13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas CPK sureguliuotas taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams. Tai reiškia, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvius ginčų sprendimo būdus arba įvykdyti prievolę savanoriškai, neinicijuojant ginčo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑131‑378/2019).
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑7‑701/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).
15. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑66‑469/2020). Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
16. Tačiau pirmiau aptartoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
17. Būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šios nutarties 16 punkte aptartą teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas). Taigi, tam, kad būtų pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas privalo nustatyti ir identifikuoti CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytas šios normos taikymo sąlygas.
18. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑18‑684/2023, 116 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
19. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
20. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių („pralaimėjęs moka“), kaip tai yra įtvirtinta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, yra svarbus būtent ieškovės ir atsakovės procesinis elgesys ir jų turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, t. y. ieškovės, kaip iš dalies laimėjusios bylą šalies, bei atsakovės, kaip iš dalies apsigynusios nuo pareikštų reikalavimų šalies, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos tik tuo atveju, jei būtų konstatuojamas jų nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl jų pačių netinkamo procesinio elgesio. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nei aiškiai įvardijo, koks abiejų proceso šalių procesinis elgesys CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą, nei iš esmės tinkamai konstatavo, kad jų procesinis elgesys buvo netinkamas ir / ar jos kaip nors piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tokių aplinkybių, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, tiek ieškovės ir atsakovės bendravimą ikiteisminėje stadijoje, tiek ir teisminio proceso metu, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi šiuo atveju yra pagrindas sutikti su atsakovės MB „Precizija“ apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas palikdamas proceso šalims CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
21. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė ar išskirtinai viena atsakovė, teikdamos į bylą procesinius dokumentus (ieškinį, atsiliepimą į ieškinį), rašytinius įrodymus, duodamos žodžiu paaiškinimus ir pan., būtų netinkamai ir nesąžiningai naudojusios savo procesinėmis teisėmis ir / ar kaip nors vilkinusios bylos nagrinėjimą, kad būtų pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principų. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad abi proceso šalys aktyviai naudojasi joms suteiktomis proceso teisėmis, t. y. teikė įvairius procesinius prašymus dėl rašytinių įrodymų prijungimo, liudytojų apklausos ir pan., o įvykę teismo posėdžiai buvo atidedami esant svarbioms priežastims – siekiant surinkti papildomus įrodymus, esant tiek ieškovės, tiek ir atsakovės prašymams dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, taip pat dėl teisėjo ligos ir pan.. Be to, pati byla iš esmės buvo išnagrinėta dar 2024 m. lapkričio 7 d., tačiau, siekiant atlikti papildomą įrodymų tyrimą, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas teismo iniciatyva, be kita ko, aiškiai net ir neįvardinus bylos atnaujinimo priežasčių, nepareikalavus pateikti proceso šalis naujų įrodymų ir pan.. Taigi, šalims neradus bendro susitarimo ir nebandžius konstruktyviai išspręsti kilusio ginčo ikiteisminėje jo stadijoje, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, be kita ko, prisiimdama riziką, kad nepatenkinus jos ieškinio (ar patenkinus ne visą), jai gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, o taip pat ir atlyginti atsakovės turėtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nukrypta nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nepaskirstant šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl yra pakeičiama.
22. Minėta, kad ieškovė, pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise ginti galimai pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl avanso priteisimo iš atsakovės. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl daugiabučio namo keturių laiptinių aikštelių remonto. Tuo pagrindu, ieškovės UAB „Venoda“ darbuotojas M. J. perdavė A. L. (atsakovės vadovui) 1 800 Eur sumą, kuri sumokėta kaip avansas už sutartus atlikti darbus. Tarp šalių kilus nesutarimams dėl darbų eigos ir jų kokybės, ieškovė atsisakė sutarties ir reikalavo atsakovės grąžinti jai perduotą avansą. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, teigė, kad ji atliko dalį darbų, o ieškovė buvo perdavusi 1 100 Eur A. L., iš kurių 300 Eur avansą ir 800 Eur už atliktą darbą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai pagrindžiančių ieškovės reikalavimą priteisti 1 800 Eur avansą, byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tokio dydžio sumos perdavimo (gavimo) faktą A. L.. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė atliko dalį darbų pagal sudarytą sutartį, o tokių darbų rezultatą ieškovė faktiškai priėmė, todėl jai atsirado pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, nors atliktų dalies darbų perdavimas–priėmimas neįvyko, tačiau byloje nebuvo duomenų, įrodančių, jog atsakovės darbų rezultato nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė už atliktus darbus su atsakove atsiskaitė 1 100 Eur suma, o dalį darbų atsakovė vis tik atliko nekokybiškai, ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies, t. y. iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 110 Eur sumokėto avanso. Tokiu atveju tiek ieškovė – proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (6,11 proc. (110 Eur x 100 proc. / 1 800 Eur )), tiek ir atsakovės – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (93,89 proc. (100 proc. – 6,11 proc.)), įgijo teisę į pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė iš viso turėjo 1 370 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 650 Eur teisinės pagalbos išlaidos (350 Eur ieškinio parengimas bei 300 Eur susipažinimas su atsakovės atsiliepimu ir pasiruošimas bylos nagrinėjimui) ir 720 Eur kitos būtinos išlaidos, susijusios su pasitelkto eksperto atliktais darbais, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (reg. Nr. DOK‑39653, DOK-44333).
24. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė iš viso turėjo 4 842,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 317,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos (atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 050 Eur, 2024 m. balandžio 29 d. prašymo ieškovei parengimas – 50 Eur, 2024 m. balandžio 29 d. susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje – 250 Eur, 2024 m. birželio 12 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų parengimas – 150 Eur, 2024 m. birželio 13 d. susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje – 250 Eur, 2024 m. birželio 13 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 50 Eur, 2024 m. rugpjūčio 19 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų parengimas – 50 Eur, 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų parengimas – 200 Eur, 2024 m. spalio 7 d. susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje – 300 Eur, 2024 m. lapkričio 5 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 50 Eur, 2024 m. lapkričio 7 d. susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje – 250 Eur, 2025 m. kovo 19 d. susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje, baigiamosios kalbos – 300 Eur, 2025 m. kovo 19 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas- 50 Eur, 2025 m. kovo 19 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų parengimas – 350 Eur, 2025 m. kovo 19 d. baigiamosios kalbos parengimas – 350 Eur, 2025 m. spalio 9 d. pasirengimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje – 200 Eur, 2025 m. spalio 28 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 50 Eur, 2025 m. spalio 29 d. pasirengimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje, baigiamosios kalbos – 257,50 Eur, 2025 m. spalio 29 d. baigiamosios kalbos parengimas – 100 Eur) ir 524,78 Eur kitos būtinos išlaidos, susijusios faktinių aplinkybių konstatavimu ir protokolo parengimu, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (reg. Nr. DOK-7422, DOK-24596, DOK-43860, DOK-49579, DOK‑26965).
25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos).
26. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022, 38 punktas).
27. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑647‑248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
28. Kai byloje dalyvaujančio asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, yra neprotingai didelis, teismas turi teisę jį sumažinti iki protingo dydžio. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 50 punktas).
29. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat įvertinus ieškovės ir atsakovės turėtų išlaidų detalizavimą, jų dydį ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tuo tarpu to paties spręsti apie atsakovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, dėl ko darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos, taikant CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų 2 punkto nuostatas.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas iš esmės užsitęsė dėl bylą nagrinėjusio teisėjo bei proceso šalių atstovų ligos bei kasmetinių atostogų laikotarpio, o bendra įvykusių teismo posėdžių trukmė sudaro apie 9 val., tuo tarpu pati nagrinėjamo ginčo santykių specifika nepareikalavo specialių atsakovės atstovo teisinių žinių, viso proceso metu atsakovę atstovavo vienas ir tas pats atstovas – advokato padėjėjas, kuris taip pat rengė ir visus su ginču susijusius procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo teikiamas vienas pagrindinis dokumentas – atsiliepimas į ieškinį, kuris nėra didelės apimties, kiti procesiniai dokumentai buvo daugiau techninio pobūdžio arba nereikalaujantys didelių advokato laiko sąnaudų (pvz., prašymai dėl įrodymų, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pan.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumui reikšmingų nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, taip pat patį ginčo sumos bei priešingos šalies byloje turėtų teisinės pagalbos išlaidų dydį, ir tai, kad atsakovės pirminiuose teismui pateiktuose prašymuose kai kurios jos nurodytos teisinės pagalbos išlaidos buvo nurodytos mažesnės nei galutiniame prašyme (pvz., ieškinio parengimas buvo 850 Eur, 2024 m. birželio 12 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų parengimas – 100 Eur, 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų parengimas – 150 Eur), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra neproporcingos ir neprotingai didelės, todėl yra mažinamos 30 procentų, t. y. iki 3 022,25 Eur sumos.
31. Įvertinus ieškiniu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovei iš atsakovės priteisiama suma sudaro 83,71 Eur sumą (1 370 Eur x 6,11 proc. / 100), o atsakovei iš ieškovės – 3 330,31 Eur sumą ((3 022,25 Eur + 524,78 Eur) x 93,89 proc. / 100). Kadangi ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos priteisimo yra priešpriešiniai vienarūšiai, todėl įskaičius mažesnę sumos dalį į didesnė, atsakovei iš ieškovės pirmosios instancijos teisme turėjo būti priteista 3 246,60 Eur (3 330,31 Eur – 83,71 Eur).
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų taisyklių, ieškovės ir atsakovės MB „Precizija“ turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas patenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 3 246,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisiant atsakovės naudai iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
33. Atsakovės apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, ji įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidos atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo aprengimas (reg. Nr. DOK-31654). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl, apeliacinį skundą patenkinus, atsakovės turėtos išlaidos yra priteisiamos iš ieškovės.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Venoda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės mažosios bendrijos „Prezicija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 3 246,60 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Venoda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės mažosios bendrijos „Prezicija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.