Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-557-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-24
Bylos Nr.: e2S-557-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01286-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Arensa“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Donersa“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-557-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01286-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.1.14; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arensa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Donersa“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arensa“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Donersa“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) ieškovės UAB „Donersa“ naudai iš atsakovės UAB „Arensa“ priteisti 36 00,00 Eur ieškovės „Donersa“ patirtų nuostolių sumą, 1 950,61 Eur dydžio delspinigius (sutartines netesybas), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir medžiagomis pagamins ir sumontuos du stendus, atlikti kitus darbus. Sutarties 1.6. punktu šalys susitarė, kad šia Sutartimi numatytų paslaugų suteikimo data 2022 m. liepos 15 d., t. y. stendų pagaminimo ir sumontavimo darbai žemės sklype turi būti užbaigti iki 2022 m. liepos 15 d. Ieškovė sumokėjo sutartą avansą. Sutarties vykdymo metu, t. y. 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė informavo, o atsakovė sutiko bei šalys susitarė, kad pagal Sutartį bus gaminamas vienas (didesnysis 9x12 m), o ne du reklaminiai stendai, atitinkamai proporcingai sumažinant Sutartyje numatytą kainą. Atsakovė nevykdė bei darbų iki 2022 m. liepos 15 d. jų neatliko. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovė 2022 m. spalio – lapkričio mėnesiais atvežė reklaminį stendą į žemės sklypą montuoti, tačiau daugiau darbų neatliko – reklaminis stendas nuo 2022 m. gruodžio mėnesio guli nepastatytas. Liko tik reklamos stendo montavimo darbai, nors jokių kliūčių jų atlikti nėra. Ieškovė į atsakovės sąskaitą už stendą ir darbų atlikimą bankiniais pavedimais nuo Sutarties sudarymo iki 2022 iki rugpjūčio 26 d. pervedė 25 216,60 Eur. Du reklaminiai stendai (projektavimas, pagaminimas, leidimų gavimas stendams pastatyti ir pastatymas), kaip Sutartyje numatė atsakovė, ieškovei turėjo kainuoti ne daugiau 37 570,50 Eur, tačiau atsakovė sutartų darbų už šią sumą neatliko. Ieškovė nutraukusi su atsakove Sutartį patyrė 22 000,00 Eur, nuostolius dėl 9x12 m stendo įrengimo darbų pabaigimo, pasitelkiant kitą rangovą; 14 000,00 Eur nuostolius dėl negautų pajamų iš 9x12 m stendo nuomos reklamai. Taip pat atsakovė pagal Sutarties 5.1. punktą turi ieškovei sumokėti 1 950,61 Eur netesybas, kurių dydis 0,02 procentai, paskaičiuotas už 440 dienų vėluojamus atlikti darbus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Arensa“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės UAB „Donersa“ patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutarties neįvykdė dėl ieškovės kaltės.

Šalies argumentai

4. 2024 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės UAB „Donersa“ patikslinto ieškinio reikalavimų sumai –areštuoti UAB „Arensa“ turtą – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę banke ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove; atsakovė piniginių lėšų nesant ar nepakankant užtikrinti ieškovės reikalavimams, areštuoti kitą atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ar ieškovę, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove; laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsakovei UAB „Arensa“ nepranešus; duomenys apie atsakovės turtą nežinomi, todėl pavesti surasti ir aprašyti atsakovės UAB „Arensa“ turtą ieškovės pasirinktam antstoliui.

5. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Paaiškėjo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovė savo elgesiu kelia pagrįstą pagrindą manyti apie jos nesąžiningumą ir galimą sprendimo įvykdymo negalimumą, iš esmės mažinant savo turtą ir didinant įsipareigojimus, siekiant išvengti prievolių ieškovei pagal teismo sprendimą vykdymo iki bylos nagrinėjimo pabaigos realizuojant bendrovės turtą ir didinant kreditorinius įsipareigojimus, galimai vykdant veiklą nuostolingomis sąlygomis. VĮ Registro centras inicijavęs likvidavimo procesą, prašė atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti 2023 m., tačiau atsakovė pateikė tik 2024 m. balandžio 10 d. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina pateiktų finansinių atskaitomybių duomenys – nuo 2023 metų mažinamas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, bendrovė neturi jokio pelno, nors veiklą vykdo, nevykdo įsipareigojimų valstybei (nemoka SODRA), nors turi turto, iš kurio galėtų vykdyti prievoles (sąmoningai didina įsipareigojimus). Be to, grėsmę sprendimo vykdymui patvirtina ir tai, kad atsakovas piktybiškai ilgiau ne metu nevykdė savo įsipareigojimų, neužbaigdama darbų, o ieškovei nutraukus sutartį dėl esminio pažeidimo, nutraukė bendravimą, piktybiškai vilkino derybas užbaigti ginčą taikiai. Viešai prieinamais duomenimis, 2023 m. atsakovės pateiktos bendros pardavimo pajamos siekia vos 6 934 Eur, o grynasis pelnas vos 877 Eur, todėl patikslinto ieškinio suma – 29 056,60 Eur atsakovei laikytina didele ir ji yra finansiškai nepajėgi atsiskaityti, bei atsižvelgiant į inicijuotą likvidavimo procesą, gali imtis kraštutinių priemonių, kad išvengtų teismo sprendimo vykdymo. Didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas, kurį ji gali realizuoti, todėl nebus galimybės vykdyti išieškojimo, be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali verslą perkelti į su atsakove susijusias įmones. Atsakovė negrąžina sumokėtų pinigų ieškovei, neperduoda rangos sutarties rezultato daugiau kaip du metus, už kurį ieškovė iš anksto sumokėjo, nepareiškė jokių priešpriešinių reikalavimų, todėl yra nesąžininga. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir užtikrins sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi teismas ieškovės UAB „Donersa“ prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 24 216,60 Eur sumai atsakovės UAB „Arensa“ pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas Atsakovą banke ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, o atsakovės piniginių lėšų nesant ar nepakankant užtikrinti ieškovės reikalavimams, areštuoti kitą atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ar ieškovę, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė pateikė įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius jos reikalavimus 24 216,60 Eur sumai, jog atsakovės elgesys sistemingai yra nesąžiningas ir yra pradėjusi slėpti informaciją apie bendrovę, siekiant ateityje išvengti galimo sprendimo vykdymo, dėl ko yra reali grėsmė sprendimo vykdymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovė galimai sąmoningai ilgą laikė neteikė finansinės atskaitomybės ieškovui pateikus pradinį ieškinį 2023 m. birželio 13 d., siekiant apsunkinti galimą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą bei galimai nesąžiningai siekiant sumažinti bendrovės turtą taip, kad to nebūtų galima pastebėti/pamatyti, slepiant tikrąją informaciją apie bendrovės veiklą bei turtą, nuo 2023 metų mažinamas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, bendrovė neturi jokio pelno. Vertino, kad atsakovė piktybiškai nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei net daugiau nei metus, neužbaigdama darbų, o ieškovei nutraukus sutartį dėl esminio pažeidimo, apskritai nutraukė bendravimą ir nesutiko tartis su ieškove. Padarė išvadą, kad yra rizika, jog atsakovė gali realizuoti turtą nuostolingai, siekdama išvengti prievolių vykdymo, su atsakove susijusioms įmonėms ir (ar) perkelti verslą į kitą įmonę. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas teisme jau yra užtrukęs daugiau kaip metus, ir tikėtina, kad atsakovė sąmoningai ilgą laiką neužbaigė darbų, siekdama nevykdyti teismo sprendimo, o patikslinus reikalavimus, gali imtis priemonių išieškojimo galimybėms apsunkinti. Teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Arensa“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7563-759/2024 ir ieškovės UAB „Donersa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas neteisingai vertino ieškovės akivaizdžiai (galimai ir sąmoningai) pateikiamus duomenis dėl tariamo atsakovės nesąžiningumo, jog atsakovė siekia sumažinti bendrovės turtą taip, kad to nebūtų galima pastebėti/pamatyti, slepiant tikrąją informaciją apie bendrovės veiklą bei turtą; dėl prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį VĮ Registrų centras. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė reguliariai moka mokesčius ir skundžiamos nutarties priėmimo dienai jokių skolų neturėjo. Ieškovės pateiktoje ataskaitoje matyti, jog atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai skolų neturi, o 30,04 Eur skola (kuri taip pat buvo sumokėta) SODRAI atsirado perskaičiavus 2024 m. balandžio mėn. mokesčius.

8.2. Pažymi, jog 2023 m. kovo mėnesį buvo gautas pranešimas iš VĮ Registrų centras pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021, 2022 ir 2023 metus, kuriuos atsakovė suderinus su atsakingu VĮ Registrų centras darbuotoju pateikė 2023 m. birželio mėnesį. VĮ Registrų centras priimtą sprendimą likviduoti įmonę panaikino teismas.

8.3. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė atliko didžiąją sutartų darbų dalį, tačiau jų neužbaigė dėl pačios ieškovės veiksmų, t. y. ieškovei neišsprendus klausimo dėl papildomų darbų apmokėjimo ir jos vadovui vengiant bendradarbiauti, todėl atsakovė neturėjo galimybės užbaigti jau pagaminto reklaminio stendo montavimo darbų. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė ginčija vienašalį Sutarties nutraukimą.

8.4. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik Rekvizitai.lt duomenimis ir nepagrįstais samprotavimais, kurie savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovės nesąžiningumo. Duomenų apie tai, kad atsakovė atlieka ar siekia atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti galimai palankaus ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, byloje nėra. Tai, kad atsakovė turi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDFV, didėjančią trumpalaikio turto sumą, ar kad nesiima jokių teisinių veiksmų, kad atgauti gautinas sumas, savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė yra smulki įmonė, kuri šiuo metu vykdo ir planuoja vykdyti darbus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių (tokių, kaip piniginių lėšų areštas) taikymas įtakos įmonės veiklą – įmonė negalėdama įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių veiklai vykdyti, neturės galimybės atlikti darbų ir gauti pajamų, dėl ko būtų priversta stabdyti veiklą, kas iš esmės galėtų privesti atsakovę prie nemokumo būsenos.

8.5. Akcentuoja, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi duomenų apie atsakovės siekį perleisti turtą ar kitokį nesąžiningą elgesį byloje nėra, o vien ieškovės nepagrįsti ir klaidingi samprotavimai savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. birželio 15 d. nutarti šioje byloje netenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „Donersa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti UAB „Arensa“ atskirąjį skundą ir palikti galioti 2024-05-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7563-759/2024 nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovė skundu nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo. Atkreipia dėmesį, jog viešai prieinamais duomenimis, atsakovė ilgesnį laiką turėjo skolą, negu neturėjo. 2024 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis www.rekvizitai.lt, atsakovė turėjo 176,17 Eur nepriemoką SODRA, 2024 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis – skola siekė 376,30 Eur, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, jog ji nuolat ir reguliariai vykdo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė negeba laiku padengti nedidelių sumų valstybės institucijoms, tikėtina, jog teismo sprendimo vykdymas patikslinto ieškinio reikalavimo sumai yra neįmanomas ne tik dėl atsakovės finansinės padėties, bet ir dėl jos nesąžiningumo. Pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad turi turto ar lėšų įsipareigojimams padengti, kad bus pajėgi įvykdyti sprendimą. Atsakovė nepateikė įrodymų paneigiančių, kad palaipsniui mažinamas bendrovės turtas, didinami įsipareigojimai, iš esmės sumažintos veiklos apimtys.

9.2. Teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovė, net vykdydamas veiklą, nevykdo įsipareigojimų valstybei (nemoka SODRAI, didina skolas), nors turto turi iš kurio galėtų savalaikiai vykdyti mokestines prievoles. Tokie atsakovės veiksmai leidžia pagrįstai manyti, jog toks elgesys yra sąmoningas, siekiant užkirsti kelią ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui arba pernelyg jį apsunkinti. Atsakovės su atskiruoju skundu buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų formų išrašas, neįrodo kad atsakovė vykdo veiklą, kokius duomenis teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes pačių formų atsakovė nepateikė.

9.3. Atsakovė nepateikė duomenų apie jokį turtą, įsipareigojimus ar veiklą, kuriai ir kaip teigia atsakovė trukdo laikinosios apsaugos priemonės. Nutartimi areštuota turto tik ieškinio reikalavimo sumai. Kaip matyti iš 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenų, skelbiamų viešai, vien tik atsakovės nuosavas kapitalas yra 89 869 Eur, bendrovė turi trumpalaikio turto, kurio vertė 109 050 Eur. Areštavus turto nutartyje nurodytai sumai, atsakovė yra pajėgi vykdyti veiklą iš kitų bendrovės lėšų ir turto, nes šių vertė daugiau kaip 10 kartų didesnė nei ieškovės reikalavimų suma. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės veiklos daugiau nei tai būtina galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymo užtikrinimui, yra proporcingos ir teisingos, atsižvelgiant į užsitęsusį ginčą, atsakovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų pobūdį bei ieškovės prašomas taikyti pasekmes. Pažymi, jog finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad iškėlus bylą teisme, atsakovės gaunamos pajamos ir pelnas 2022–2023 buvo minimalus, o trumpalaikis turtas iš esmės mažinamas (sistemingai mažėja). Vien tai, jog atsakovė pateikė finansines ataskaitas VĮ Registrų centas, neįrodo, jog ji yra sąžininga.

9.4. VĮ Registrų centras priimtas sprendimas inicijuoti bendrovės likvidavimą nors ir buvo teismo panaikintas, tačiau kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo šios civilinės bylos nagrinėjimo perspektyvoje, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimas trunka jau ilgiau nei metus, o atsakovė gali imtis kraštutinių priemonių, kurios gali būti žalingos kitiems. Be kita ko, atsakovė turi sąlygas greitu metu realizuoti trumpalaikį turtą, kuris sudaro didžiąją dalį jo viso turimo turto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė gali tyčia elgtis piktybiškai ir nesąžiningai (neteikti reikiamų dokumentų valstybės institucijoms, toliau nepastebimai ir sistemingai mažinti bendrovės turtą, nepagrįstai realizuoti turimą trumpalaikį turtą ir/ar pan.), siekdama neatsiskaityti su ieškove, nevykdyti teismo sprendimo.

9.5. Sistemingas atsakovės nesąžiningas elgesys ir tai patvirtinantys duomenys (viešai skelbiama informacija internetiniame puslapyje rekvizitai.lt, VĮ Registrų centras išrašas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis ir kiti duomenys jau pateikti byloje) sudaro pagrindą įsitikinti atsakovės nesąžiningumu.

9.6. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo veiksmai yra nevienkartiniai, t. y. atsakovė galimai sąmoningai neteikė finansinių ataskaitų, iš pavėluotai pateiktų finansinių ataskaitų matomas akivaizdus siekis sumažinti ilgalaikį ir trumpalaikį bendrovės turtą, Atsakovas dažnu atveju yra skolingas valstybės institucijoms neatsižvelgiant į tai, jog komercinę veiklą vykdo ir galėtų padengti įsipareigojimus, be kita ko, atsakovė rangos darbų vykdymo metu elgėsi piktybiškai, nedėjo pakankamai pastangų, kad rangos darbų rezultatas būtų pasiektas, buvo pasyvi bendradarbiaujant siekiant galutinai įgyvendinti rangos darbų sutartį jau praleidus sutarties įvykdymo terminus, galiausiai visiškai nutraukė bendravimą su ieškove.

9.7. Atsakovės nurodomi argumentai dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties neaktualūs sprendžiant nagrinėjamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi teisinės galios.

9.8. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad UAB „Arensa“ yra smulki įmonė, kuri šiuo metu vykdo ir planuoja toliau vykdyti veiklą, dėl to nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) savaime darys įtaką įmonės veiklai. Pažymi, kad atsakovė turi pakankamai trumpalaikio turto, kurį gali naudoti ir realizuoti atliekant funkcijas. Be kita ko, atsakovė atlieka darbus tik sulaukusi išankstinio apmokėjimo, todėl nėra pagrindo sutikti, jog turto areštas ieškinio sumai, atsakovę privers stabdyti veiklą ir prives prie nemokumo būsenos.

9.9. Pagal 2022 ir 2023 finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės metinės pajamos yra mažos, bendrovė beveik veiklos nevykdo (2022 m. – 9 000 Eur, o 2023 m. – 6 934 Eur). Tačiau atsakovė turi daug trumpalaikio turto, kurį gali nevaržomai naudoti veikloje. Nėra pateikta jokių sutarčių ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas vykdo veiklą ir, kad laikinųjų taikymas gali daryti ar daro joms įtaką. Nėra pagrindo manyti, jog pritaikytas turto areštas atsakovei bus pernelyg varžantis ir/ar sudarantis galimybes neproporcingai apsunkinti esamą įmonės padėti, ir/ar privesti prie nemokumo būsenos. Atsižvelgus į visas aplinkybes ir surinktus duomenis, manytina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškinį, yra itin didelė riziką, jog atsakovė piktybiškai, nesąžiningais veiksmais sieks nevykdyti teismo sprendimo ir išvengti atsiskaitymo su ieškove. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

11. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų formų nuo 2024 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. liepos 22 d. sąrašą, kuriuo iš esmės siekia įrodyti, jog vykdo veiklą ir toliau ketina vykdyti darbus.

12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. rugpjūčio 19 d. viešai skelbiamus duomenis iš Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos apie UAB „Arensa“ skolą valstybei, kuriuose nurodyta, jog atsakovė Sodrai yra skoloje 176,17 Eur, pateikti duomenys apie socialinio draudimo įmokų ir kt. skolų pokytį; 2024 m. rugpjūčio 26 d. duomenis iš Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos apie UAB „Arensa“ skolą valstybei, kuriuose nurodyta, jog atsakovės skola Sodrai yra 376,30 Eur; 2024 m. rugpjūčio 28 d. viešai skelbiamus duomenis apie atsakovės turimų darbuotojų skaičių, skolą Sodrai, 2023 m. pardavimo pajamas (6 934 Eur), turtimas transporto priemones (1), įstatinį kapitalą (2 896 Eur); 2024 m. rugpjūčio 28 d. viešai skelbiamus duomenis Rekvizitai.lt apie UAB „Arensa“ pajamų, pelnų pokytį nuo 2021 m. iki 2023 m.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė nepranešęs atsakovei ir atsakovė negalėjo teikti teismui įrodymų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu, bei tai, kad nauji įrodymai yra vertintini sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti atsakovės pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi byloje tuo metu esamais įrodymais. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės pasisakyti dėl naujų įrodymų, ir jie iš esmės tik papildo įrodymus pateiktus kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus su atsiliepimu į atskirąjį skundą naujus įrodymus.

Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama priteisti 36 00,00 Eur skolą, kuri atsirado atsakovei neįvykdžius Sutarties, t. y. nesumontavus pagaminto reklaminio stendo, bei paskaičiuotus 1 950,61 Eur dydžio delspinigius (netesybas). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatęs, kad ieškovė įrodė privalomas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl nesant ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

18. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad ji yra sąžininga, moka valstybei mokesčių, o skola SODRAI susidarė perskaičiavus mokesčius, o Sutarties neįvykdė dėl ieškovės kaltės, nes ieškovei neišsprendus klausimo dėl papildomų darbų apmokėjimo ir vengiant bendradarbiauti, atsakovė neturėjo galimybės užbaigti pagaminto reklaminio stendo montavimo darbų, todėl tai neįrodo atsakovės nesąžiningumo, piktybiško vengimo vykdyti Sutartį.

19. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skunda nurodo, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog atsakovė daugiau nei metus laiko nevykdo sutartinių įsipareigojimų – nesumontuoja pagaminto stendo, vengia bendrauti su ieškove, ieškovei pasiūlius susitarti dėl kilusių nesutarimo, vykdant Sutartį, atsakovė atsisakė tartis, be to, atsakovė nuo 2023 m. sistemingai mažino turimo turto vertę ir tikėtinai gali turimą trumpalaikį turtą gali perleisti bei įmonės veiklą perkelti į kitą įmonę. Esant didelei ieškinio sumai ir blogai atsakovės turtinei padėčiai, ji negalės įvykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo, nes nesumoka valstybei net turimos nedidelės skolos.

20. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

22. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir(ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).

23. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623-302/2023, 17 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Vien aplinkybės, kad atsakovė galimai pažeidė Sutarties sąlygas – pavėluotai pagamino reklaminį stendą ir vėliau jo nesumontavo, bei tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl kilusių nesklandumų vykdant sutartį ir tai, kad atsakovė, nors ir ieškovė sumokėjo už sutartų darbų atlikimą, jų neatliko, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovės nesąžiningumui įrodyti, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumą vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės nesąžiningumą, nepagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimas trunka ilgiau nei metus ir atsakovė tikėtinai sąmoningai ilgai neužbaigė darbų, siekdama nevykdyti būsimo teismo sprendimo, o patikslinus ieškinį gali imtis priemonių išieškojimo galimybėms apsunkinti.

25. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgę į ieškovės pateiktu viešai skelbiamus Rekvizitai.lt apie atsakovės turimą turtą, padarė išvadą, kad atsakovės turimo turto didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti realizuotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės turimo turto rūšis, nesant jokių objektyvių duomenų, jog ji ketina turtą perleisti ar sąmoningai nuostolingai parduoti, nesudaro pagrindo spręsti, jog yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apribojant atsakovei galimybę disponuoti turimu turtu.

26. Priešingai nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikti duomenys iš Rekvizitai.lt apie atsakovės pardavimo pajamų pokyti nuo 2021 m. iki 2023 m. kuris sistemingai mažėjo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to atsakovės imsis priemonių išvengti sprendimo vykdymą. Iš kartu su parašymu ieškovės pateiktų duomenų apie UAB „Arensa“ apyvartą matyti, kad atsakovė pardavimo pajamos 2023 m. sudarė 6 934 Eur, grynasis pelnas buvo 877 Eur, lyginant ilgalaikio ir trumpalaikio turto pokytį nuo 2021–20233 m. matyti, kad per šį laikotarpį turimas turtas sumažėjo 18 893 Eur, tačiau 2023 m. ilgalaikio turto buvo – 322 Eur, o trumpalaikio – 109 050 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės finansinių rodiklių 2023 m. pablogėjimą, galimai lėmė įmonės vykdomos veiklos pelningumas, todėl vien iš pateiktų finansinių rodiklių, nesant išsamesnių duomenų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė sąmoningai siekia mažinti turimą turtą, dirbti nuostolingai ir bloginti savo finansinę padėtį, tam, kad išvengtų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

27. Byloje esantys duomenys apie atsakovės turimą nedidelę skolą SODRAI (176,17 Eur), sudaro pagrindo tai vertinti, kaip ilgalaikį vengimą neatsikaityti su valstybe ir kitais kreditoriais.

28. Patikti duomenys, jog atsakovė nebuvo laiku pateikusi VĮ Registrų centrui privalomų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 –2023 m. laikotarpį, kuriuos, kaip vis tik pateikė, bet pavėlavusi, būtų reikšmingi, sprendžiant dėl atsakovės mokumo, sprendžiant dėl nemokumo bylos iškėlimo, bet tai neturi reikšmės vertinant atsakovės sąžiningumą, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

29. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkinti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

30. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis turi įvardinti konkrečius duomenis, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu jau ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, ir pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas buvo apsunkintas daiktinėmis prievolėmis, kad atsakovė sudarė atitinkamus sandorius su jai priklausančiu turtu, kad viešai paskelbė apie jo pardavimą ir pan. Atsiliepime į apeliacinį skundą pati ieškovė patvirtino, kad ieškovė vykdo veiklą, atlieka darbus, už kurių atlikimą iš anksto iš užsakovų gauna apmokėjimą.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

32. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele ar esmine priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

33. Lietuvos apeliacinis teismas vėliau priimtoje nutartyje akcentuoja, kad siejant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vien su ieškinio sumos dydžiu, turto areštą galima būtų taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties, apie kurią nuosekliai pasisakoma pastaraisiais metais priimamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir formuojamoje praktikoje. Priešingu atveju įstatymų leidėjas CPK būtų įtvirtinęs nuostatą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visose apygardų teismuose pirmąja instancija nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai tik didelių sumų reikalavimų (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmiausiai turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovės) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais jis grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-768-370/2023, 19 punktas).

34. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovės elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas ieškovei nustatyti atsakovės turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovo išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.

35. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas apeliantės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė yra nesąžininga.

36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, t. y. ieškovė neįrodė, jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galimai jai palankaus sprendimo įvykdymui dėl atsakovės veiksmų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos atsakovės atžvilgiu, netinkamai taikė aktualią teismų praktiką ir nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Arensa“.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Arensa“ atmetamas (CPK 337 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Donersa“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arensa“ atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius