- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 2-10056-1014/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04848-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. J., J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Kęstutis Petrauskas
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Kelnerytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. ir J. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai R. J. ir J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino (b. l. 85–90, 1–6) atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 49SFN-2568-(14.49.104); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą (raštą) Nr. ISS-2563-(8.5.); jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, atnaujinti praleistą terminą ginčyti šiuos administracinius aktus; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais įsiterpusio 208 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, pagal kurią ieškovai įgytų šį žemės sklypą jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai paaiškino, kad ieškovas J. J. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas parduoti jam ne aukciono tvarka įsiterpusį 208 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (toliau – Žemės sklypas), esantį šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SFN-2568-(14.49.104) atsisakė patenkinti prašymą nurodydama, kad prašomo parduoti Žemės sklypo iš pietrytinės ir šiaurės vakarų pusės plotis viršija 10 metrų (yra atitinkamai 12,08 m ir 12,15 m). Ieškovas dėl tokio atsisakymo padavė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu (raštu) Nr. lSS-2563-(8.5.) jo skundą atmetė – pagrindiniai skundo atmetimo argumentai yra tie, kad ieškovo pageidaujamas įsigyti valstybinės Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kai šį Žemės sklypą sudaro siaura juosta, kadangi žemės sklypo plotis viršija leistiną 10 m plotį (yra 12,15 m), be to, Žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 papunktyje, visomis savo kraštinėmis ribojasi su suformuotais žemės sklypais. Ieškovų vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba pasisakydama dėl antrojo ieškovo argumento, kad teisę įsigyti pageidaujamą valstybinės žemės Sklypą jis yra įgijęs pagal galiojantį ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą – Detalųjį planą, pasirėmė tik formaliu motyvu, kad teisės įsigyti šį valstybinės žemės sklypą ieškovas neturi, kadangi jis neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimų. Dėl minėto Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo ieškovas padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 21R-50(AG-62) atsisakė priimti skundą kaip neteismingą.
Ieškovai pabrėžė, kad yra galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 280 V „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) ir juo patvirtintas Detalusis planas. Pagal šį Sprendimą ieškovui yra patvirtintas žemės sklypo plotas, kurį sudaro 813 kv. m., tai yra 8,13 arų (ieškovo ir jo prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas Sprendime pažymėtas tuo pačiu Nr. 5). Ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypo plotas sudaro 0,0605 ha, kas sudaro 6,05 arų arba 605 kv. m. Dėl šios priežasties, ieškovų įsitikinimu, minėtu Sprendimu ir juo patvirtintu Detaliuoju planu, kuris yra neterminuotas, ieškovui buvo suteikta subjektinė teisė įgyti be aukciono nuosavybės teise papildomą į 208 kv. m arba 2,08 arų valstybinės žemės sklypą, tai yra turimi 605 kv. m. + valstybinės žemės sklypas 208 kv. m. = 813 kv. m, kaip yra numatyta Sprendimo 1.2 punkte, todėl ieškovui negali būti taikomas Nutarimo 2.15 papunktis, kadangi ši Nutarimo Nr. 692 redakcija įsigaliojo tik nuo 2016 m. birželio 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 52–57), kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovė pabrėžė, kad Nutarime yra imperatyviai įtvirtinta, kad įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nutarimo 2.15 papunktyje yra įtvirtinta ir siauros juostos matmenys – 10 metrų, kuomet įsiterpusio žemės sklypo sąvokai yra taikoma imperatyvi įstatymo išimtis. Teigė, kad ieškovas dėl galimybės išsipirkti laisvą valstybinį Žemės sklypo plotą kreipėsi tik 2018 metais, pateikdamas matininko V. K. 2018 m. gegužės 30 d. parengtą, norimo įsigyti valstybinio Žemės sklypo, planą Ml:500, iš kurio matyti, kad ieškovo norimą įsigyti Žemės sklypą iš vakarų pusės supa laisvos valstybinės žemės plotas, pietų ir rytų – privatūs žemės sklypai. Minėtame plane Ml:500 gretimybėje 1-4 ir 2-4 nurodyta, kad norimo įsigyti žemės sklypo plotis 12,15 metrų ir 12,08 metrų. Pažymėjo, kad Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 1 d., nenumatė konkrečių matmenų, kurie leistų žemės plotą laikyti „siaura juosta“, Nutarimo 2.15 papunktis taip pat numatė, jog 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti (siauros juostos, šlaito, griovos matmenų įtvirtinimas), tuo tarpu ieškovas pirmą kartą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo kreipėsi tik 2018 m., todėl, atsakovės įsitikinimu, šiam ginčui taikoma šiuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija, kuri numato, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai jo plotis neviršija 10 metrų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog ieškovas detaliojo plano sprendiniais įgijo subjektinę teisę pirkti Žemės sklypą ir šią teisę išsaugojo po Nutarimo 2.15 papunkčio 2016 m. birželio 1 d. naujos redakcijos įsigaliojimo yra nepagrįsti bei paneigti aukščiau nurodytu reglamentavimu. Ginčo Žemės sklypas nėra laikytinas atitinkančiu siauros juostos sąvoką, kadangi siaura juosta yra laikoma tokiu žemės sklypu, kurio plotis neviršija 10 metrų, ginčo atveju Žemės sklypo plotis yra 12,15 metrų ir 12,08 metrų. Atsakovė pabrėžė, jog gavusi prašymą dėl laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo, kaip įsiterpusio žemės sklypo, neturi teisės ignoruoti Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatų, ir kiekvieną kartą turi pareigą spręsti, ar norimas įsigyti žemės sklypas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o detaliojo plano sprendiniai, kurie neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų, negali tapti privalomojo pobūdžio. Dėl šių priežasčių atsakovė laiko, kad pateikti atsakymai į ieškovo prašymą dėl valstybinio Žemės sklypo įsigijimo yra išsamūs ir motyvuoti, atitinkantys individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, o tai, kad ieškovas nesutinka su skundžiamų raštų turiniu nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakymai buvo pateikti netinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 29–31), kuriuo ieškinio tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Ieškovas buvo informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. A51-40587/18 (2.14.2.12-MP8), kad šioje teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. Sprendimu buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriame buvo suformuoti ir patvirtinti žemės sklypų duomenys kartu su papildomu plotu (įskaitant ir prie ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui buvo siūlyta su Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. Sprendimu ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pagal patvirtintą Detalųjį planą parengtais sklypo kadastriniais matavimais kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių) dėl valstybinės žemės išpirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl sklypų duomenų įregistravimo. Pažymėjo, kad byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas A51-79285/18, kuris yra skirtas (duomenys neskelbtini) sklypo situacijos sprendimui, o byloje nagrinėjamas ginčas dėl (duomenys neskelbtini) sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. A51-77035/18 (2.15.1.21-MP2) pateikė išaiškinimą dėl (duomenys neskelbtini) situacijos sprendimo. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija nuo 2017 m. gruodžio 23 d.) patvirtintų Kadastro nuostatų 21 punktą situacijose, kai teritorijų planavimo dokumentu suprojektuoto sklypo ribos ir plotas nesutampa su faktiškai naudojamo žemės sklypo ribomis ir plotu, ir atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Kadastro nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kadastrinių matavimų vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, nors valstybinės žemės plotas tarp faktiškai naudojamo sklypo ir Detaliajame plane suformuotos sklypo ribos gali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, tačiau klausimas dėl minėto sklypo valdymo galėtų būti sprendžiamas tikslinant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes detaliuoju planu valstybinė žemė jau paskirta naudojimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas, palaikė ieškovų poziciją, išdėstytą patikslintame ieškinyje, papildomai paaiškindamas, kad turi būti taikomi teisės aktų redakcijų nuostatos, galiojančios Sprendimo ir Detaliojo plano patvirtinimo metu, kuomet ieškovai įgijo subjektinę teisę, pirkimo–pardavimo sandorio pradžia padaryta sudarius Detalųjį planą; prašomas parduoti Žemės sklype neįmanoma suformuoti jokio kito žemės sklypo, galinčio savarankiškai funkcionuoti, per visą prašomą parduoti Žemės sklypą eina inžinierinės komunikacijos, jame yra vienintelis patekimas į ieškovams priklausantį sklypą, todėl turėtų būti ieškovams leista įsigyti Sklypą, administraciniai aktai neteisėti, reikalavimai juo panaikinti yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo poziciją, išdėstytą patikslintame ieškinyje, papildomai paaiškindamas, kad žemės pirkimas jam nebuvo svarbiausias klausimas dėl turėtų sveikatos problemų, pagerėjus sveikatai buvo kreiptasi į savivaldybę, buvo paaiškinta, kad dokumentai galiojantys, reikia kreiptis į matininką, kas ir buvo padaryta; per norimą įsipirkti Sklypą eina inžinieriniai tinklai, ten negalima nieko padaryti, nesupranta, kodėl nenorima jiems parduoti Žemės sklypo; kada sužinojo, kad galima Žemės sklypą išsipirkti, tiksliai atsakyti negali, supranta, kuomet kreipėsi į savivaldybę, jau buvo pavėluota; rasti įgaliotą asmenį žemės sklypo pirkimui įforminti neturėjo minčių, rūpinosi sveikata; Detalųjį planą gavo 2003 m., apie kitus valdžios sprendimus nežinojo, du kaimynai sklypus išsipirko; galvojo, kad Detalaus sklypo sudarymas yra rimtas darbas.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo poziciją, išdėstytą patikslintame ieškinyje, papildomai paaiškindama, kad turėdama Detalųjį planą galvojo, kad Sklypą galės išsipirkti visada, Žemėtvarkoje buvo taip pat paaiškinta, todėl nekilo jokių abejonių dėl Žemės sklypo išsipirkimo galimumo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Papildomai pabrėžė, kad prašomas parduoti žemės Sklypas iš rytų ir vakarų pusėse ribojasi su laisvu žemės fondu, nepaisant to, jei ieškovai būtų kreipęsi iki 2016 m. būtų Žemės sklypas parduotas, po 2016 m. Žemės sklypas neatitinka išimties iš taisyklės, t. y. neatitinka siauros juostos apibrėžties; pirkimo pardavimo procedūra prasidėjo ne nuo Detalaus plano sudarymo, o nuo prašymo pateikimo 2018 m., prašymą teikti pavėluota; ieškovai nenurodo, kokiems teisės aktams administraciniai aktai prieštarauja, pagrindo juos naikinti nėra; Detalusis planas galioja, jis yra teritorijų planavimo dokumentas, jis prieštarauja galiojančioms Nutarimo nuostatoms ir pagal jį Žemės sklypas negali būti parduotas; Detaliuoju planu sukurta prielaida kreiptis dėl papildomo žemės sklypo įsigijimo, tai nėra pardavimas; ieškovams nėra apribota galimybė Žemės sklypą įsigyti aukciono būdu, šiuo metu aukcionai nėra vykdomi.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas
Byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 0,0605 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams R. J. ir J. J. (b.l. 19-20, 92-93). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2018 m. pateikė Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą, prašydamas jam lengvatine (ne aukciono) tvarka parduoti 208 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su R. J. priklausančio 0,0605 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 49SFN-2568-(14.49.104.) (b. l. 11-12) (toliau – ir Skundžiamas aktas 1) netenkino ieškovo prašymo dėl įsiterpusio 208 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 49SFN-2568-(14.49.104.) nurodė ieškovui, kad jo prašomas ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 papunktyje nustatytų privalomų reikalavimų, keliamų įsiterpusiam valstybinės žemės plotui. Ieškovas minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 49SFN-2568-(14.49.104.) apskundė ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka centrinei institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1SS-2563-(8.5.) konstatavo, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą papildomai perleisti 208 kv. m valstybinės žemės plotą (b. l. 13-15). Aukščiau nurodytus atsakovo sprendimus ieškovas skundė vadovaudamasis juose nurodyta apskundimo tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 21R-50(AG-62) atsisakė priimti jo skundą, jį grąžino J. J., nurodydama, kad atsakovo sprendimus ieškovė turi skųsti teismui (b. l. 9-10).
Ieškovai patikslintame ieškinyje bei jų atstovas teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad ieškovai subjektinę teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti valstybinį žemės sklypą įgijo dar Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 d. sprendimo Nr. 280V „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtinto Detaliojo plano pagrindu, kurie galioja ir šiuo metu. Pagal 2002-02-07 sprendimo priėmimo ir detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusią 1999-06-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakciją nebuvo numatyti jokie kriterijai ir apribojimai įgyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, šie apribojimai buvo įtvirtinti vėlesnėje redakcijoje. Dėl šių priežasčių, ieškovų nuomone, atsakovo atsisakymas lengvatine (ne aukciono) tvarka parduoti 208 kv. m valstybinės žemės ploto, besiribojančio su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu 0,605 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius yra neteisėtas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovų R. J. ir J. J. teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti 208 kv. m valstybinės žemės ploto, besiribojančio su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu 0,605 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas valstybinės žemės sklypų pardavimo būdas: valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte kaip vienas iš atvejų, kuomet valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, įtvirtintas toks, kai valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio – valstybinės žemės sklypai parduodami šių privačių sklypų savininkams. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai; valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 692) įtvirtinta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, kurio esmė, kad valstybės turto valdymas turi vykti tokiu būdu, jog užtikrintų visuomenės interesų tenkinimą, daro išvadą, kad valstybinės žemės pardavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497-706/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 punktas 42).
Taigi, vadovaujantis įvardintomis imperatyviomis teisės normomis, valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių baigtinis sąrašas išvardintas įstatyme. Vienas iš tokių atvejų, kuomet valstybinė žemės gali būti parduodama ne aukciono būdu – nustačius, kad valstybinės žemės sklypas gali būti laikomas įsiterpusiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs įvardintas teisės normas, reglamentuojančias įsiterpusios žemės sklypo sąvoką, ir konstatavęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra atitinkamų kumuliatyvių sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017). Be to, jei įsiterpęs žemės sklypo plotas gali būti pripažintas siaura juosta, šlaitu ar griova, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas sąvoką „siaura juosta“ yra konstatavęs, kad žemės sklypą galima laikyti siaura juosta tik tuo atveju, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka jam keliamų imperatyvių reikalavimų, nustatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje (jis ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, žemės ploto plane M1:500 gretimybėje 1-4 ir 2-4 ginčo žemės sklypo plotis yra 12,15 metrų ir atitinkamai 12,08 metrų).
Pastebėtina, kad ieškovai ir neginčijo aplinkybės, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo Nr. 692 reikalavimų, nepaisant to ieškovai savo ieškinio reikalavimus argumentavo tuo, kad subjektinę teisę įgyti ginčo žemės sklypą sukūrė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 280V patvirtintas Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) (b. l. 15-16), o ginčo teisiniams santykiams taikytina 2001 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ redakcija, galiojusi dar Detalaus plano patvirtinimo metu. Teismas šiuos ieškovų argumentus atmeta.
Nustatyta, kad 2002 m. vasario 7 d. patvirtintu Detaliuoju planu buvo numatyta galimybė ieškovams įsigyti papildomą valstybinės žemės plotą (sprendimo 1.2 punktas, b. l. 16). Tačiau nuo minėto Detalaus plano patvirtinimo praėjo daugiau nei 17 metų, per kuriuos ieškovai nesiėmė aktyvių veiksmų ne aukciono tvarka sudaryti šio valstybinio žemės ploto pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. atsiskaityti su valstybe ir įregistruoti savo nuosavybės teises į šį valstybinės žemės plotą, tačiau juo faktiškai naudojosi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 redakcija (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ redakcija), galiojusi Detalaus plano patvirtinimo metu, nustatė, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal šiuo nutarimu patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punktą. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą. Nustatytuoju laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota parduoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti sutarties sąlygą arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju nors Detaliuoju planu (byloje nekilo ginčo, kad tai yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas) buvo numatyta galimybė (ne pareiga) prisijungti ginčo žemės sklypą, ieškovai šios subjektinės teisės nerealizavo 16 metų (į atsakovą dėl pardavimo kreipėsi tik 2018 m.), taigi ieškovai patys sukūrė esamą situaciją, 16 metų nesikreipę į valstybinės žemės patikėtinį dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, neišreiškę savo valios sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pagal tuo metu galiojančius teisės norminiuose aktuose numatytą tvarką.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. kreipimosi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių metu nebuvo priimtas sprendimas parduoti įsiterpusį ginčo žemės sklypą ar jį išnuomoti, ieškovai nesikreipė dėl pardavimo procedūros inicijavimo, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, dėl prastos sveikatos būklės ir teisinių žinių stokos. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog iki 2018 m. žemės sklypo pardavimo procedūra pradėta nebuvo. Pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakciją, įsigaliojusią nuo 2016-06-01 d., šio 2.15 p.p. antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos (t. y. siauros juostos, šlaito, griovos matmenų įtvirtinimas) netaikomas tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Taigi, pradėjus įsiterpusio ginčo žemės sklypo pardavimo procedūrą iki 2016-06-01 d., ji galėjo būti tęsiama ir užbaigta pagal Nutarimo Nr. 692 str. 2.15 p.p. seną redakciją, bet, kaip jau minėta, ieškovas kreipėsi dėl ginčo žemės sklypo pardavimo tik 2018 metais, todėl ginčo teisiniam santykiui taikytini Nutarimo Nr. 692 2.15 p.p reikalavimai, įsigalioję nuo 2016-06-01. Teismas pabrėžia, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).
Valstybinės žemės patikėtiniui (atsakovui), priimant sprendimą dėl ginčo žemės ploto pardavimo ne aukciono tvarka, kyla pareiga įvertinti, ar toks ginčo žemės sklypas atitinka galiojančių teisės aktų (šiuo atveju Nutarimo Nr. 692) reikalavimus. Aplinkybė, kad 2002 m. vasario 7 d. patvirtintas Detalusis planas yra galiojantis dokumentas, nepaneigia fakto, kad juo formuojamas žemės sklypas privalo atitikti sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo metu galiojančius imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nuo kurių nukrypti teismas negali. Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, o ne teisės aktas, reguliuojantis valstybinės žemės įsigijimą. Vien Detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovei jokių subjektinių teisių į ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei ieškovė būtų sudariusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešajame registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-552-616/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018). Atmestini ieškovų argumentai, kad atsakovas ir teismas nagrinėjamu atveju turėtų vadovautis šiuo metu (t. y. sprendimo dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo priėmimo metu) negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 redakcija (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ redakcija). Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, prieštaraujančio galiojančio Nutarimo Nr. 692 nuostatoms, sudarymas, reikštų sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, sudarymą (CK 1.80 straipsnis). Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovą sudaryti ieškovės prašomo 209 kv. m valstybės žemės ploto pirkimo-pardavimo sandorį.
Ieškovai be kitų reikalavimų prašė teismo, jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, atnaujinti praleistą terminą ginčyti atsakovo administracinius aktus. Ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. Nr. 49SFN-2568-(14.49.104.) apskundė jame nustatyta tvarka centrinei institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1SS-2526-(8.5.) nurodė, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovui pateikus skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, ši 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 21R-50(AG-62) atsisakė priimti jo skundą ir jį grąžino J. J., nurodydama, kad atsakovo sprendimus ieškovas turi skųsti teismui (b. l. 9-10). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijai 2019 m. sausio 18 d. sprendimu atsisakius priimti skundą ir nurodžius kreiptis į teismą, ieškovas, nepraleisdamas vieno mėnesio termino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28-29 straipsniai) 2019 m vasario 15 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovo sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo yra skundžiamas tiesiogiai teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis). Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas veikė sąžiningai vadovaudamasis atsakovo ginčijamuose aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka, o vieno mėnesio terminą (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis) praleido dėl svarbių priežasčių – atsakovo aktuose neteisingai nurodytos jų apskundimo tvarkos, todėl vieno mėnesio terminas skundui paduoti yra atnaujintinas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnis). Neteisinga atsakovo skundžiamuose aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka negali sukelti neigiamų pasekmių ieškovui, kuris aktyviai siekė savo teisių gynybos atsakovo skundžiamuose aktuose nurodyta tvarka, nepaisant prastos savo sveikatos būklės (b. l. 120-153). Kita vertus, neteisingas apskundimo tvarkos nurodymas nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus administracinius aktus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Vertinant Skundžiamo akto 1 ir Skundžiamo akto 2 teisėtumą ir pagrįstumą atskirai pasisakytina dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimams. Teismas, įvertinęs Skundžiamo akto 1 ir Skundžiamo akto 2 turinį, sprendžia, kad jie yra pagrįsti teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas), juose nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas) ir argumentai, įrodymai, motyvų ir argumentų išdėstymas, vertinant ginčo žemės įsigijimą kaip įsiterpusį valstybinės laisvos žemės plotą, yra aiškus, pakankamas ir suprantamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis nustato skundžiamo akto panaikinimo pagrindus: 1. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Aukščiau išdėstyti argumentai ir motyvai patvirtina, kad skundžiami aktai neprieštarauja aukštesnes galios teisės aktams ir atitinka imperatyvų Nutarimo Nr. 692 reguliavimą, yra priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. subjekto, kuris yra įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnis), o priimant skundžiamus aktus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Aplinkybė, kad ieškovai nesutinka su skundžiamų aktų turiniu, savaime nėra pagrindas juos panaikinti. Teismui nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, tenkinti ieškovų reikalavimų nėra pagrindo.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Byloje iš viso patirta 25,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovų valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atnaujinti ieškovams R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vieno mėnesio terminą skundui (ieškiniui) paduoti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,86 Eur (dvidešimt penkis eurus 86 ct), t. y. po 12,93 Eur (dvylika eurų 93 ct) iš kiekvieno, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.