- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-889-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04848-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- J. J., R. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir J. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. J. ir J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba arba atsakovas), prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018-10-25 raštą Nr. 49SFN-2568-(14.49.104) ir 2018-12-19 sprendimą (raštą) Nr. ISS-2563-(8.5.); jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, atnaujinti praleistą terminą ginčyti šiuos administracinius aktus; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais įsiterpusio 208 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, pagal kurią ieškovai įgytų šį žemės sklypą jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6, 85–90).
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas J. J. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas parduoti jam ne aukciono tvarka įsiterpusį 208 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau 2018-10-25 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SFN-2568-(14.49.104) atsisakė patenkinti prašymą nurodydamas, kad prašomo parduoti žemės sklypo iš pietrytinės ir šiaurės vakarų pusės plotis viršija 10 metrų (yra atitinkamai 12,08 m ir 12,15 m). Ieškovas dėl tokio atsisakymo padavė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2018-12-19 sprendimu (raštu) Nr. lSS-2563-(8.5.) jo skundą atmetė, nes ieškovo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kai šį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kadangi žemės sklypo plotis viršija leistiną 10 metrų plotį (yra 12,15 m); be to, žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje, visomis savo kraštinėmis ribojasi su suformuotais žemės sklypais. Ieškovų vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba pasisakydama dėl antrojo ieškovo argumento, kad teisę įsigyti pageidaujamą valstybinės žemės sklypą jis yra įgijęs pagal galiojantį ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, pasirėmė tik formaliu motyvu, kad teisės įsigyti šį valstybinės žemės sklypą ieškovas neturi, kadangi jis neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimų. Dėl minėto Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo ieškovas padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019-01-18. sprendimu Nr. 21R-50(AG-62) atsisakė priimti skundą kaip neteismingą. Ieškovai pabrėžė, kad yra galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 sprendimas Nr. 280 V „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – sprendimas) ir juo patvirtintas Detalusis planas. Pagal šį sprendimą ieškovui yra patvirtintas žemės sklypo plotas, kurį sudaro 813 kv. m., tai yra 8,13 arų (ieškovo ir jo prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas sprendime pažymėtas tuo pačiu Nr. 5). Ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypo plotas sudaro 0,0605 ha, kas sudaro 6,05 arų arba 605 kv. m. Dėl šios priežasties, ieškovų įsitikinimu, minėtu sprendimu ir juo patvirtintu detaliuoju planu, kuris yra neterminuotas, ieškovui buvo suteikta subjektinė teisė įgyti be aukciono nuosavybės teise papildomą į 208 kv. m arba 2,08 arų valstybinės žemės sklypą, tai yra turimi 605 kv. m. + valstybinės žemės sklypas 208 kv. m. = 813 kv. m, kaip yra numatyta Sprendimo 1.2 punkte, todėl ieškovui negali būti taikomas Nutarimo 2.15 papunktis, kadangi ši Nutarimo Nr. 692 redakcija įsigaliojo tik nuo 2016-06-01.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 52–57). Atsiliepime pažymėjo, jog nutarime yra imperatyviai įtvirtinta, kad įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nutarimo 2.15 papunktyje yra įtvirtinti ir siauros juostos matmenys – 10 metrų, kuomet įsiterpusio žemės sklypo sąvokai yra taikoma imperatyvi įstatymo išimtis. Paaiškino, kad ieškovas dėl galimybės išsipirkti laisvą valstybinį žemės sklypo plotą kreipėsi tik 2018 metais, pateikdamas matininko 2018-05-30 parengtą norimo įsigyti valstybinio žemės sklypo planą Ml:500, iš kurio matyti, kad ieškovo norimą įsigyti žemės sklypą iš vakarų pusės supa laisvos valstybinės žemės plotas, pietų ir rytų – privatūs žemės sklypai. Minėtame plane Ml:500 gretimybėje 1-4 ir 2-4 nurodyta, kad norimo įsigyti žemės sklypo plotis 12,15 metrų ir 12,08 metrų. Pažymėjo, kad nutarimo 2.15 papunkčio redakcija, galiojusi iki 2016-06-01, nenumatė konkrečių matmenų, kurie leistų žemės plotą laikyti „siaura juosta“, nutarimo 2.15 papunktis taip pat numatė, jog 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti (siauros juostos, šlaito, griovos matmenų įtvirtinimas), tuo tarpu ieškovas pirmą kartą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo kreipėsi tik 2018 metais, todėl, atsakovės įsitikinimu, šiam ginčui taikoma šiuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija, kuri numato, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai jo plotis neviršija 10 metrų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog ieškovas detaliojo plano sprendiniais įgijo subjektinę teisę pirkti žemės sklypą ir šią teisę išsaugojo po nutarimo 2.15 papunkčio 2016-06-01 naujos redakcijos įsigaliojimo, yra nepagrįsti. Ginčo žemės sklypas nėra laikytinas atitinkančiu siauros juostos sąvoką, kadangi siaura juosta yra laikoma tokiu žemės sklypu, kurio plotis neviršija 10 metrų, o ginčo atveju žemės sklypo plotis yra 12,15 metrų ir 12,08 metrų. Atsakovė pabrėžė, jog gavusi prašymą dėl laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo, kaip įsiterpusio žemės sklypo, neturi teisės ignoruoti Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatų, ir kiekvieną kartą turi pareigą spręsti, ar norimas įsigyti žemės sklypas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o detaliojo plano sprendiniai, kurie neatitinka nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų, negali tapti privalomojo pobūdžio.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinio tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra (b. l. 29-31). Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018-05-18 raštu Nr. A51-40587/18 (2.14.2.12-MP8), kad šioje teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 sprendimu patvirtintas detalusis planas, kuriame buvo suformuoti ir patvirtinti žemės sklypų duomenys kartu su papildomu plotu (įskaitant ir prie ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo siūlyta su Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 sprendimu ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pagal patvirtintą detalųjį planą parengtais sklypo kadastriniais matavimais kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl valstybinės žemės išpirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl sklypų duomenų įregistravimo. Pažymėjo, kad byloje pateiktas 2018-09-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas A51-79285/18, kuris yra skirtas (duomenys neskelbtini) sklypo situacijos sprendimui, o byloje nagrinėjamas ginčas dėl (duomenys neskelbtini) sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018-09-14 raštu Nr. A51-77035/18 (2.15.1.21-MP2) pateikė išaiškinimą dėl (duomenys neskelbtini) situacijos sprendimo. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (redakcija nuo 2017-12-23) patvirtintų Kadastro nuostatų 21 punktą situacijose, kai teritorijų planavimo dokumentu suprojektuoto sklypo ribos ir plotas nesutampa su faktiškai naudojamo žemės sklypo ribomis ir plotu, ir atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Kadastro nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kadastrinių matavimų vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, nors valstybinės žemės plotas tarp faktiškai naudojamo sklypo ir Detaliajame plane suformuotos sklypo ribos gali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, tačiau klausimas dėl minėto sklypo valdymo galėtų būti sprendžiamas tikslinant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes detaliuoju planu valstybinė žemė jau paskirta naudojimui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo poziciją, išdėstytą patikslintame ieškinyje, papildomai paaiškindamas, kad žemės pirkimas jam nebuvo svarbiausias klausimas dėl turėtų sveikatos problemų. Pagerėjus sveikatai buvo kreiptasi į savivaldybę, buvo paaiškinta, kad dokumentai galiojantys, reikia kreiptis į matininką. Nurodė, kad negali pasakyti, kada sužinojo, jog galima žemės sklypą išsipirkti. Paaiškino, jog detalųjį planą gavo 2003 metais.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Papildomai pabrėžė, kad prašomas parduoti žemės sklypas iš rytų ir vakarų pusėse ribojasi su laisvu žemės fondu, nepaisant to, jei ieškovai būtų kreipęsi iki 2016 metų, žemės sklypas būtų parduotas, o po 2016 metų žemės sklypas neatitinka išimties iš taisyklės, t. y. neatitinka siauros juostos apibrėžties. Pažymėjo, jog pirkimo procedūra prasidėjo ne nuo Detalaus plano sudarymo, o nuo prašymo pateikimo 2018 metais. Pažymėjo, jog detalusis planas galioja, tačiau jis prieštarauja galiojančioms nutarimo nuostatoms ir pagal jį žemės sklypas negali būti parduotas.
7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-18 sprendimu atnaujino ieškovams vieno mėnesio terminą skundui (ieškiniui) paduoti, ieškinį atmetė ir priteisė valstybės naudai iš ieškovės R. J. ir J. J. 25,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b. l. 163-171).
9. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
9.1. Ieškovų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka jam keliamų imperatyvių reikalavimų, nustatytų nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje (jis ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, žemės ploto plane M1:500 gretimybėje 1-4 ir 2-4 ginčo žemės sklypo plotis yra 12,15 metrų ir atitinkamai 12,08 metrų);
9.2. 2002-02-07 patvirtintu Detaliuoju planu buvo numatyta galimybė ieškovams įsigyti papildomą valstybinės žemės plotą, tačiau nuo minėto Detalaus plano patvirtinimo praėjo daugiau nei 17 metų, per kuriuos ieškovai nesiėmė aktyvių veiksmų ne aukciono tvarka sudaryti šio valstybinio žemės ploto pirkimo-pardavimo sandorį ir įregistruoti savo nuosavybės teises į šį valstybinės žemės plotą, tačiau juo faktiškai naudojosi;
9.3. Pradėjus įsiterpusio ginčo žemės sklypo pardavimo procedūrą iki 2016-06-01, ji galėjo būti tęsiama ir užbaigta pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto seną redakciją, bet ieškovas kreipėsi dėl ginčo žemės sklypo pardavimo tik 2018 metais, todėl ginčo teisiniam santykiui taikytini nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimai, įsigalioję nuo 2016-06-01;
9.4. Valstybinės žemės patikėtiniui (atsakovui), priimant sprendimą dėl ginčo žemės ploto pardavimo ne aukciono tvarka, kyla pareiga įvertinti, ar toks ginčo žemės sklypas atitinka galiojančių teisės aktų (šiuo atveju nutarimo Nr. 692) reikalavimus. Aplinkybė, kad 2002-02-07 patvirtintas detalusis planas yra galiojantis dokumentas, nepaneigia fakto, kad juo formuojamas žemės sklypas privalo atitikti sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo metu galiojančius imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nuo kurių nukrypti teismas negali;
9.5. Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, o ne teisės aktas, reguliuojantis valstybinės žemės įsigijimą. Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovams jokių subjektinių teisių į ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti;
Šalies argumentai
9.6. Ieškovai veikė sąžiningai, vadovaudamiesi atsakovės ginčijamuose aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka, o vieno mėnesio terminą praleido dėl svarbių priežasčių – atsakovės aktuose neteisingai nurodytos jų apskundimo tvarkos, todėl vieno mėnesio terminas skundui paduoti yra atnaujintinas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovas J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visa apimtimi (b. l. 178-183).
11. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kilusį ginčą tik formaliai, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimo be aukciono teisinius santykius ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, neišsamiai, nevisapusiškai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, juos vertino aiškiai iškraipytai ir atsietai vienas nuo kito su tikslu pagrįsti neteisėtą sprendimą, visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė visus ieškovų argumentus ir priėmė išskirtinai tik atsakovės pateiktus argumentus, visiškai nemotyvavo, kodėl padarė vienokias, o ne kitokias išvadas bei neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o nustatytas aplinkybes nepagrįstai iškraipė, ir dėl to pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles;
11.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai konstatavo, kad ieškovai turėjo teisę tik iki 2016-06-01 įsigyti įsiterpusį 208 kv. m. valstybinės žemės sklypą, esantį tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės pagal ir šiuo metu galiojančius Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 sprendimą ir šiuo sprendimu patvirtiną detalųjį planą. Tai, kad nuo 2016-06-01 pasikeitė nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija, nedaro nei sprendimo, nei detaliojo plano negaliojančiais;
11.3. Teismas neįvertino, kad atsakovė nepagrįstai nevykdo galiojančio teisės akto – 2002-02-07 sprendimo, kas vertintina kaip neteisėti veiksmai, kadangi galiojantys aktai privalo būti vykdomi. Teismas akivaizdžiai neteisėtai pripažino, kad toks akto nevykdymas yra teisėtas veiksmas;
11.4. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą metu 2018 metais nebuvo priimtas sprendimas parduoti įsiterpusį ginčo žemės sklypą, tačiau padarė klaidingas išvadas, kad nebuvo pradėta žemės sklypo pardavimo procedūra, kadangi parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus. Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris prasidėjo nuo parduodamo žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo pagal detalųjį planą, o ne nuo ieškovų prašymo jį parduoti pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai, todėl pardavimo procedūra turėjo būti tęsiama ir užbaigta pagal nutarimo Nr. 692 seną redakciją;
11.5. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovų prašomame parduoti įsiterpusiame žemės plote, įvertinus jau esamus servitutus, o taip pat ir būsimą įvažiavimo servitutą, kuris turėtų būti nustatytas, jeigu žemės sklypas nebūtų parduotas ieškovams, jokia savarankiška ūkinė veikla nėra galima, todėl šis sklypas negali būti ir niekada negalės būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, kurį būtų įmanoma parduoti aukcione;
11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino skundžiamus administracinius aktus kaip teisėtus ir pagrįstus ir nepagrįstai jų nepanaikino, nors reikalavimas panaikinti skundžiamus administracinius aktus yra tik išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams ginčo valstybinės žemės sklypą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 189-191). Atsiliepime nurodė, kad apelianto teiginiai, jog esminė sąlyga sprendžiant, ar žemės sklypas laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, yra tai, kad norimas įsigyti valstybinės žemės sklypas, esantis greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) negali funkcionuoti kaip savarankiškas žemės sklypas, yra nepagrįsti, kadangi vien ši sąlyga nelemia, kad žemės sklypas bus laikomas įsiterpusiu. Pažymėjo, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūra prasideda tada, kai asmuo valstybinės žemės patikėtiniui paduoda prašymą pirkti pageidaujamą žemės sklypą, nes detaliojo plano parengimas yra tik prielaida kreiptis dėl žemės sklypo įsigijimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos bei negali būti taikoma siauros juostos apibrėžtis.
13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė J. J. apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančių teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką (b. l. 193-195). Pažymėjo, kad šioje situacijoje taikoma 2016-06-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” redakcija, kurios 2.15 papunktyje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pažymėjo, jog naujai 2016-06-01 įtvirtinti reikalavimai dėl žemės sklypo matmenų, leidžiančių žemės plotą laikyti siaura juosta, nebūtų taikomi, jeigu iki nutarimo įsigaliojimo datos būtų priimtas sprendimas žemės sklypą parduoti. Iš byloje pateiktų faktų žinoma, kad apeliantas Jonas Jokūbaitis su prašymu parduoti jam be aukciono įsiterpusį valstybinės žemės sklypą kreipėsi 2018 metais, todėl minėta išimtis negali būti taikoma, nes užklausimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo įvyko jau po 2016-06-01. Detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas nepradėjo žemės sklypo pardavimo procedūros, o tik sudarė prielaidas ieškovams ją pradėti, t. y. kreiptis ir gauti atitinkamą sprendimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
15. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų R. J. ir J. J. ieškinys atsakovei dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
16. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčo sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovai turėjo teisę tik iki 2016-06-01 įsigyti įsiterpusį 208 kv. m. valstybinės žemės sklypą, esantį tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, pagal ir šiuo metu galiojančius Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 sprendimą ir šiuo sprendimu patvirtiną detalųjį planą. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad nuo 2016-06-01 pasikeitė nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakcija, nedaro nei sprendimo, nei detaliojo plano negaliojančiais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
17. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte kaip vienas iš atvejų, kuomet valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, įtvirtintas toks atvejis, kai valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio – valstybinės žemės sklypai parduodami šių privačių sklypų savininkams. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai, o valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte (toliau – Nutarimas Nr. 692) įtvirtinta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog Nutarimo Nr. 692 nuostatos keitėsi. Pagal 2002-02-07 sprendimo priėmimo ir detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusią 1999-06-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 redakciją nebuvo kriterijai ir apribojimai įgyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-05-25 nutarimu Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ Nutarimas Nr. 692 buvo papildytas 2.15 papunkčiu, kuriame suformuluota įsiterpusio žemės sklypo sąvoka bei sąlygos, kurioms esant valstybinės žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu. Iš šio papunkčio 1-4 pastraipų nustatyta, kad valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir gali būti parduodamas arba išnuomojamas ne aukciono būdu, kai yra visuma šių sąlygų: 1) šiame žemės plote neracionalu ir negalima suformuoti atskiro savarankiškai eksploatuojamo žemės sklypo; 2) šis žemės plotas savo kraštinėmis nesiriboja su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai; 3) žemės sklypo dydis neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus (išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai), ir 0,5 ha – kitose teritorijose; 4) įsiterpusio žemės sklypo plotas nėra didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, gali būti parduodami įsiterpę valstybinės žemės plotai, besiribojantys su privačiais ir (ar) išnuomotais žemės sklypais, keliais (gatvėmis) ar miškų sklypais (plotais) ir kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 papunktyje yra įtvirtinti ir siauros juostos matmenys – 10 metrų, kuomet įsiterpusio žemės sklypo sąvokai yra taikoma imperatyvi įstatymo išimtis.
20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo kreipėsi tik 2018 metais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog turi būti taikoma 2016-06-01 įsigaliojusi Nutarimo Nr. 692 redakcija su jos 2.15 papunktyje nustatytomis sąlygomis ir apribojimais įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, o ne iki prašymo pateikimo galiojęs teisinis reguliavimas, nustatęs valstybinio žemės sklypo įsigijimo sąlygas ir tvarką. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-07 sprendimo Nr. 280V „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, jo galiojimo, tačiau vien ta aplinkybė, jog aptariamas sprendimas nėra panaikintas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo atsisakymas parduoti valstybinę žemę yra nepagrįstas.
21. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjui jokių subjektinių teisių į ginčo žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-552-616/2014). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinės žemės sklypą, gali būti įgyvendinama kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,05 ha – kitose; 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-26 2017 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2014-09-29 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014).
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo remiantis apelianto argumentais įpareigoti atsakovą parduoti ieškovams besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad buvo patvirtintas detalusis planas, kadangi subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu asmuo įgyvendina pagal kreipimosi metu galiojančius valstybinės žemės įsigijimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, kurių neatitiko ieškovų prašomas įsigyti valstybinės žemės sklypas jų prašymo pateikimo metu (2018 m.).
23. Apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad nebuvo pradėta žemės sklypo pardavimo procedūra. Apelianto vertinimu, ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris prasidėjo nuo parduodamo žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo pagal detalųjį planą, o ne nuo ieškovų prašymo jį parduoti pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai, todėl pardavimo procedūra turėjo būti tęsiama ir užbaigta pagal nutarimo Nr. 692 seną redakciją. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
24. Šioje nutartyje minėta (žr. 21 punktą), 2002-02-07 sprendimo pagrindu parengtas detalusis planas ieškovams sudarė tik procesines prielaidas įsigyti prie jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo priskirtą papildomą valstybinės žemės plotą, tačiau inicijuoti šios subjektinės teisės įgyvendinimą turėjo patys ieškovai. Byloje nustatyta, jog apeliantas pirmą kartą dėl ginčo žemės sklypo išsipirkimo kreipėsi 2018 metais, pateikdamas matininko 2018-05-30 parengtą norimo įsigyti valstybinio žemės sklypo planą M1:500, todėl spręstina, jog valstybinės žemės pirkimo – pardavimo procedūra buvo pradėta 2018 metais. Byloje nenustatyta, jog iki 2018 metų būtų priimtas sprendimas ieškovams parduoti įsiterpusį ginčo žemės sklypą ar jį išnuomoti. Teismų praktikoje taip pat išaiškina, kad subjektinė teisė įgyti valstybinės žemės sklypą įgyvendinama pasikreipus ir sudarius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistravus viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-552-616/2014). Nutarimo Nr. 692 13.1. punkte taip pat įtvirtinta, kad administracinė procedūra dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo prasideda tada, kai asmuo valstybinės žemės patikėtiniui pateikia prašymą pirkti pageidaujamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl žemės sklypo įsigijimo procedūrų pradėjimo.
25. Skunde apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovų prašomame parduoti įsiterpusiame žemės plote, įvertinus jau esamus servitutus, o taip pat ir būsimą įvažiavimo servitutą, kuris turėtų būti nustatytas, jeigu žemės sklypas nebūtų parduotas ieškovams, jokia savarankiška ūkinė veikla nėra galima, todėl šis sklypas negali būti ir niekada negalės būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, kurį būtų įmanoma parduoti aukcione. Apelianto nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti.
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsiterpusio žemės sklypo negalėjimo suformuoti kaip atskiro žemės sklypo sąlyga yra viena iš keturių sąlygų, kuri pati savaime nelemia, ar žemės sklypas bus laikytinas įsiterpusiu, ar ne. Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje įtvirtintos sąlygos, kuomet sklypas laikomas įsiterpusiu, turi egzistuoti visos kartu, o žemės sklypo neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų, reikštų, jog tokie laisvos valstybinės žemės plotai negalėtų būti pripažinti turinčiais įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto teisinį statusą, dėl ko jie negalėtų būti suformuoti ir parduoti be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-18 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-268-261/20018; 2018-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA2-675-822/2018). Net ir pripažinus, jog apelianto prašomas įsigyti žemės sklypas negalėtų būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, jis neatitinka kitų Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje numatytų sąlygų tam, kad būtų pripažintas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu ir jį būtų galima įsigyti lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) – prašomo parduoti žemės sklypo plotis iš pietrytinės ir šiaurės vakarų pusės viršija 10 metrų, be to, iš vakarinės pusės jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto skundo argumentais, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai vertino skundžiamus administracinius aktus kaip teisėtus ir pagrįstus bei nepagrįstai jų nepanaikino.
28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis numato, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad skundžiami aktai yra pagrįsti teisės normomis, juose nurodomi pagrindiniai faktai, motyvų ir argumentų nurodymas, vertinant ginčo žemės įsigijimą kaip įsiterpusį valstybinės laisvos žemės plotą, yra pakankamas ir suprantamas, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018-10-25 raštą Nr. 49SFN-2568-(14.49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-19 sprendimą (raštą) Nr. ISS-2563-(8.5.) panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Be to, konstatavus, jog pagrįstai buvo netenkintas ieškovų prašymas įsigyti 208 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės sklypą be aukciono, taip pat nėra pagrindo panaikinti aukščiau nurodytų administracinių aktų. Apelianto subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų R. J. ir J. J. ieškinį atsakovei dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką bei valstybinės žemės įsigijimą ne aukciono būdu, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo prašymų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-18 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.