Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjas yra P. M. antros eilės įpėdinis pagal įstatymą, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl šių svarbių priežasčių: buvo klaidingai įsitikinęs, kad pas notarą dėl palikimo priėmimo su pareiškimu reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po mirties, o ne per tris mėnesius. Pareiškėją suklaidino viešoje erdvėje esanti informacija, kad paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą išduodami praėjus trims mėnesiams po mirties, todėl į (duomenys neskelbtini) sugrįžo bei pas notarą kreipėsi kelioms savaitėms suėjus trijų mėnesių terminui po senelio mirties. Jam buvo žinoma, kad pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra, todėl kaip antros eilės įpėdinis turi teisę paveldėti jo palikimą. Tačiau, nuvykus į notaro biurą, iš Pareiškėjo nei pareiškimas, nei dokumentai nebuvo priimti, paaiškinus, kad terminas yra praleistas ir reikia kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Pareiškėjui buvo tik išduotas liudijimas, kad nėra užvesta paveldėjimo byla į P. M. palikimą. Paaiškėjus šioms aplinkybės, Pareiškėjas iš karto kreipėsi į teisininkus. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, patirties paveldėjimo procesuose, todėl į notarą dėl senelio palikimo paveldėjimo kreipėsi pavėluotai. Kadangi terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, tik vienas mėnuo, prašo teismo jį atnaujinti, pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

8. Teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 10 d. 14:00 val. Ta pačia nutartimi šalims pasiūlyta iki 2024 m. balandžio 8 d. pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Gyventojų registro duomenimis, P. M. mirė ištuokoje, palikėjas turėjo du vaikus: V. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir J. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 26). Palikėjo sūnus V. M. turėjo du vaikus: P. M. – Pareiškėją, ir V. M. – suinteresuotas asmuo šioje byloje (el. b. l. 13). Palikėjo dukra J. M. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo (el. b. l. 15). Pareiškėjas yra palikėjo P. M. antros eilės įpėdinis. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės Astos Banienės (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad po P. M., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), byla dėl palikimo priėmimo nėra užvesta (el. b. l. 25). Po palikėjo P. M. mirties, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario 26 d. duomenimis, jo nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 0,0300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,5600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,4000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17-23).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

11. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Iš Pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl jo teisinių žinių stokos, kadangi buvo klaidingai įsitikinęs, jog pas notarą dėl palikimo priėmimo su pareiškimu reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po mirties, o ne per tris mėnesius. Pareiškėją suklaidino viešoje erdvėje esanti informacija, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduodamas praėjus trims mėnesiams po mirties, todėl į (duomenys neskelbtini), nes gyvena (duomenys neskelbtini), sugrįžo ir kreipėsi į notarą kelioms savaitėms suėjus trijų mėnesių terminui po senelio mirties. Pasikreipus į notarą paaiškėjo, kad terminas palikimui priimti yra praleistas ir reikia kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, iš karto kreipėsi į teisininkus. Šias Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės Astos Banienės (duomenys neskelbtini) liudijimas, 2024 m. vasario 21 d. sudaryta atstovavimo sutartis su advokate Rasa Malinauskiene, 2024 m. vasario 21 d. pareiškimo dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo surašymas ir jo 2024 m. vasario 29 d. pateikimas teismui.

15. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės (teisinio išsilavinimo neturėjimas, informacijos stoka, gyvenimas Norvegijoje) galėjo turėti įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, tik vienas mėnuo. Pareiškėjas iš karto po notaro liudijimo išdavimo kreipėsi į teisininkus ir buvo paruoštas pareiškimas teismui dėl praleisto termino atnaujinimo. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjo P. M. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

2. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja Pareiškėjo pareiškimui, atnaujina Pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po P. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.