- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-1173-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35740-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „WB21“, „WB21 Pte.Ltd“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Trustpilot“, „Trustpilot A/S“
- Kategorijos
- 3.1.8Užstatas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „WB21“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „WB21“ ir „WB21 Pte.Ltd“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Trustpilot“ ir „Trustpilot A/S“ dėl įpareigojimo pašalinti ieškovų dalykinę reputaciją menkinančią informaciją, panaikinti sukurtą paskyrą ir uždrausti naudoti ieškovų pavadinimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „WB21“ ir užsienio juridinis asmuo „WB21 Pte.Ltd“, registruotas Singapūro Respublikoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus UAB „Trustpilot“ ir užsienio juridinį asmenį „Trustpilot A/S“, įregistruotą Danijos Karalystėje, pašalinti iš atsakovų svetainės www.trustpilot.com ieškovų dalykinę reputaciją menkinančius 37 tekstus; panaikinti atsakovų svetainėje neteisėtai sukurtą paskyrą WB21 https://www.trustpilot.com/review/www.wb21.com; uždrausti atsakovų komercinėje veikloje, įskaitant svetainę www.trustpilot.com, naudoti ieškovams nuosavybės teise priklausantį įmonės pavadinimą „WB21“.
2. Atsakovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 794 straipsnio 1 dalimi ir 95 straipsnio 3 dalimi, pateikė prašymą įpareigoti ieškovus sumokėti 15 000 Eur (po 7 500 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užstatus į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, o to nepadarius – prašė teismo ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai prašyme nurodė, kad ieškovas „WB21 Pte.Ltd“ privalo sumokėti užstatą, kadangi yra užsienio įmonė, įsteigta Singapūre (CPK 794 straipsnio 1 dalis) ir nėra CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant įpareigoti sumokėti užstatą nebūtų galima: 1) ieškovė neturi jokio registruoto turto – jai nepriklauso UAB „WB21“ akcijos ir ji nėra jos motininė įmonė, nes visos UAB „WB21“ akcijos priklauso WB21 Holdings Ltd – Jungtinėje Karalystėje registruotai įmonei; 2) ieškinys yra pareikštas savarankiškoje, o ne šeimos civilinėje byloje; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo jurisdikcija nekyla iš kokio nors „WB21 Pte.Ltd“ ir atsakovų susitarimo; 4) Nei 1980 m. Hagos Konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnis, nei 1954 m. Hagos Konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnis, kuriame įtvirtintas draudimas konvencijų šalims nustatyti užstatus ar įnašus teismo išlaidoms padengti, negali būti taikomas „WB21 Pte.Ltd“ atžvilgiu, kadangi Singapūras nėra ratifikavęs šių konvencijų. Be to, prašymas pateiktas ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Pažymėjo, kad užstato dydis (15 000 Eur) yra pagrįstas, kadangi byla yra kompleksiška ir didelės apimties (vien ieškinio ir jo priedų medžiaga sudaro daugiau nei 140 lapų), byloje yra keliami sudėtingi tarptautinio teismingumo, užsienio teisės klausimai, taip pat ir Lietuvos teisėje dar neišspręsti su Visuomenės informavimo ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymų taikymu susiję klausimai, tikėtina, kad byla bus nagrinėjama apeliacine, galbūt ir kasacine tvarka, todėl atsakovai objektyviai patirs didesnes nei įprasta bylinėjimosi išlaidas. Be to, šalimis (tiek iš ieškovų, tiek iš atsakovų pusės) yra užsienio subjektai. Atsižvelgiant į tai, ieškovas „WB21 Pte.Ltd“ turėtų sumokėti bent 7 500 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
4. Nurodė, kad egzistuoja pagrindas įpareigoti ieškovę UAB „WB21“ pateikti užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį. Pažymėjo, kad UAB „Trustpilot“ į bylą atsakove buvo įtraukta tik siekiant sukurti dirbtinį pagrindą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai – UAB „Trustpilot“ nėra internetinės svetainės www.trustpilot.com valdytoja, ši informacija yra vieša ir ieškovams, neabejotinai, turėjo būti žinoma. UAB „Trustpilot“ įtraukimas į bylą vienu iš atsakovų rodo nesąžiningą ieškovų elgesį, piktnaudžiavimą teise ir jų kitus, nei deklaruojami motyvus – priversti Trustpilot A/S bylinėtis Lietuvos Respublikos teismuose. UAB „WB21“ dirba tik vienas darbuotojas, o įmonės metinė apyvarta yra ne daugiau kaip 5 000 Eur, todėl egzistuoja reali rizika, kad palikus ieškinį nenagrinėtu arba atmetus ieškinį, atsakovams būtų neatlygintos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė UAB „WB21“ taip pat turėtų sumokėti 7 500 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
5. Ieškovė UAB „WB21“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovų prašymu.
6. Pažymėjo, kad ieškinio teismingumo klausimas yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611-2020. Nurodė, kad 1) ieškovų ieškinys yra priimtas pateikus prima facie įrodymus, kad būtent atsakovė UAB „Trustpilot“ yra tikroji internetinės svetainės www.trustpilot.com valdytoja ir naudotoja, jos pagrindinė veikla yra paskalų ir skundų svetainės www.trustpilot.com turinio valdymo paslaugos, kurias teikia ir prižiūri UAB „Trustpilot“ darbuotojai Vilniuje; be to, ši aplinkybė yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuri nėra ir negali būti sprendžiama ieškinio priėmimo metu; 2) teismingumas šioje byloje būtų nustatomas pagal Lugano konvenciją, o ne pagal Briuselis I-bis reglamentą; 3) byla nėra teisminga Niujorko (JAV) teismų jurisdikcijai pagal sutartinės jurisdikcijos taisykles, nes ieškovas nėra sudaręs jokios sutarties su atsakovais dėl naudojimosi internetinės svetainės www.trustpilot.com paslaugomis, o atsakovai nepateikė jokių prima facie įrodymų, kad tokia sutartis yra sudaryta tarp ieškovų ir atsakovų; 4) atsakovo pateiktos prielaidos, kad „WB21 Pte.Ltd.“ susikūrė savo wb21 paskyrą 2016 m. vasario 15 d. naudodama el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) neįrodo šios aplinkybės, nes „WB21 Pte.Ltd.“ buvo įsteigta 2016 m. liepos 11 d., o UAB „WB21“ – 2016 m. lapkričio 28 d., atsakovų nurodytas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nepriklauso ir negalėjo priklausyti ieškovui; 5) atsakovų bylinėjimo išlaidos (29 487 Eur) yra nepagrįstos ir neteisėtos, turinčios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių; jos keliolika kartų viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytus maksimalius dydžius ir atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad advokatai R. Petravičius ir R. Kasparavičius būtų išrašę sąskaitas už suteiktas paslaugas ir gavę už jas apmokėjimas; į bylą pateiktos tik R. Valiūno sąskaitos, kuris ir gavo apmokėjimą, tačiau šioje byloje nesuteikė jokių teisinių paslaugų ir atsakovų neatstovauja. Taip pat atmestini atsakovų argumentai dėl solidarių ieškovų turtinės padėties. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis UAB „WB21“ įstatinis kapitalas yra 10 000 000 eurų ir turimas turtas yra pakankamas apmokėti 7 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nenurodė jokių objektyvių duomenų ir nepagrindė, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą su ieškiniu, sąmoningai siekia padaryti atsakovams turtinę žalą, susijusią su ateityje galimomis jų bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovė prašė skirti atsakovams iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą vėl iš naujo ginčijant bylos teismingumą Lietuvos teismams ir nesant jokių ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
7. Atsakovai pateikė nuomonę dėl ieškovės atsiliepimo į atsakovų prašymą, nurodydami, kad nė vienas iš atsiliepime pateiktų teiginių nepaneigia būtinybės įpareigoti ieškovus pateikti atsakovų bylinėjimosi išlaidų užstatą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepime nėra ginčijama būtinybė įpareigoti „WB21 Pte.Ltd“ sumokėti bylinėjimosi išlaidų užstatą pagal CPK 794 straipsnio 1 dalį. Teigė, kad atsiliepime nepateikus jokių argumentų prieš užstato pareikalavimą iš „WB21 Pte.Ltd“, laikytina, kad ir patys ieškovai sutinka, kad egzistuoja visos sąlygos įpareigoti „WB21 Pte.Ltd“ užtikrinti atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą pagal CPK 794 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad po prašymo pateikimo iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, kad „WB21 Pte.Ltd“ nusprendė pakeisti savo įmonės pavadinimą į „Black Banx“ (šie duomenys teismui nebuvo pateikti).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą ir nustatė ieškovams 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB) po 7 500 Eur sumą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui. Teismas netenkino ieškovės prašymo skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
9. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, yra patvirtinti maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio dydžiai: (i) 2 238,00 Eur suma už atsiliepimo parengimą, (ii) 1 342,80 EUR už tripliko parengimą; (iii) 1 163,76 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą arba 2 238,00 Eur už apeliacinį skundą; (iv) 1 521,84 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą arba 2 685,60 Eur už kasacinį skundą; (v) už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir kitų dokumentų, paaiškinimų rengimui – 358,08 Eur, (vi) 89,52 Eur už įrodymų rinkimo, pasirengimo bylos nagrinėjimui, atstovavimo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose valandą, (vii) kitos konsultacijos klientams – 89,52 Eur už vieną valandą.
10. Teismas nustatė, kad „WB21 Pte.Ltd“ yra užsienio įmonė, kaip teigia ieškovai, įsteigta Singapūre, todėl egzistuoja CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas užstato taikymui. Teismas taip pat nenustatė CPK 794 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant įpareigojimas sumokėti užstatą negalėtų būti taikomas.
11. Teismas, įvertinęs atsakovų prašyme nurodytas aplinkybes, kad byla yra didelės apimties, taip pat įvertinęs galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendė, jog atsakovų prašymas yra pagrįstas ir nustatė ieškovams terminą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą po 7 500 Eur dydžio užstatus. Išaiškino, jog nustatytu terminu užstato nesumokėjus, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
12. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo skirti atsakovams iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovų prašymas įpareigoti sumokėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užstatus pareikštas sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ar būtų aiškiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovai, įgyvendindami savo procesines teises, pateikė prašymą įpareigoti ieškovus sumokėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užstatus, o toks prašymas savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Ieškovė UAB „WB21“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir skirti atsakovams iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą prašymą sumokėti užstatą 1) dėl nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, 2) vėl iš naujo ginčijant bylos teismingumą Lietuvos teismams ir 3) nesant jokių ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, pusę šios baudos priteisiant ieškovų naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę UAB „WB21“ sumokėti užstatą pagal CPK 794 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovė yra Lietuvoje registruota ir veikianti įmonė, o ne užsienio juridinis asmuo.
13.2. Teismas neįvertino, kad ieškinys pareikštas solidarių ieškovų, o ieškovė UAB „WB21“ turi pakankamai lėšų apmokėti solidarias bylinėjimosi išlaidas, todėl pagal CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareiga sumokėti užstatą netaikoma. Nepagrįsti ir atsakovų teiginiai dėl ieškovų turtinės padėties, nes UAB „WB21“ įstatinis kapitalas yra 10 000 000 Eur ir turimas turtas yra pakankamas apmokėti 7 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
13.3. Lietuvoje registruotą asmenį įpareigoti sumokėti užstatą galima tik pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kurios taikymui numatytos dvi sąlygos: galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teismas nenustatė ieškovės UAB „WB21“ veiksmuose jokių piktnaudžiavimo požymių, todėl CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymas negalimas nė vienam iš ieškovų.
Atsiliepimas
13.4. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Ieškovė nesutinka su atsakovų prašymu dėl užstato ir motyvais dėl išgalvoto piktnaudžiavimo, nes 1) ieškinio teismingumo klausimas yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611-2020, kurioje kasacinis teismas nenustatė jokių ieškovų piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis; 2) ieškovų ieškinys yra priimtas pateikus prima facie įrodymus, kad būtent atsakovė UAB „Trustpilot“ yra tikroji internetinės svetainės www.trustpilot.com valdytoja ir naudotoja, jos pagrindinė veikla yra paskalų ir skundų svetainės www.trustpilot.com turinio valdymo paslaugos, kurias teikia ir prižiūri UAB „Trustpilot“ darbuotojai Vilniuje; be to, ši aplinkybė yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuri nėra ir negali būti sprendžiama ieškinio priėmimo metu; 3) teismingumas šioje byloje būtų nustatomas pagal Lugano konvenciją, o ne pagal Briuselis I-bis reglamentą; 4) byla nėra teisminga Niujorko (JAV) teismų jurisdikcijai pagal sutartinės jurisdikcijos taisykles, nes ieškovas nėra sudaręs jokios sutarties su atsakovais dėl naudojimosi internetinės svetainės www.trustpilot.com paslaugomis, o atsakovai nepateikė jokių prima facie įrodymų, kad tokia sutartis yra sudaryta tarp ieškovų ir atsakovų; 5) atsakovo pateiktos prielaidos, kad „WB21 Pte.Ltd.“ susikūrė savo wb21 paskyrą 2016 m. vasario 15 d. naudodama el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) neįrodo šios aplinkybės, nes „WB21 Pte.Ltd.“ buvo įsteigta 2016 m. liepos 11 d., o UAB „WB21“ – 2016 m. lapkričio 28 d., atsakovų nurodytas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nepriklauso ir negalėjo priklausyti ieškovui.
13.5. Atsakovų bylinėjimo išlaidos (29 487 Eur) yra nepagrįstos ir neteisėtos, turinčios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių; jos keliolika kartų viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytus maksimalius dydžius ir atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad advokatai R. Petravičius ir R. Kasparavičius būtų išrašę sąskaitas už suteiktas paslaugas ir gavę už jas apmokėjimas. Už advokatų R. Petravičiaus ir R. Kasparavičiaus suteiktas teisines paslaugas atsakovai atsiskaitė byloje nedalyvaujančiam advokatui R. Valiūnui, pervesdami lėšas į R. Valiūno asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal šio advokato išrašytas sąskaitas faktūras pagal R. Valiūno PVM kodą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso asmeniškai R. Valiūnui, o ne advokatų kontorai arba R. Petravičiui ir R. Kasparavičiui asmeniškai. Teismas turėtų įvertinti atsakovo piktnaudžiavimą, nes byloje nedalyvaujantis (neatstovaujantis) advokatas šiuo atveju yra prilyginamas tik fiziniam asmeniui – tarpininkui.
14. Atsakovai UAB „Trustpilot“ ir „Trustpilot A/S“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą; apeliacinį procesą dalyje, kuria atsisakyta atsakovams skirti baudą, nutraukti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atskirąjį skundą pateikė tik ieškovė UAB „WB21“, todėl ji neturi teisės skųsti nutarties dalį, kuria ieškovas „WB21 Pte.Ltd“ įpareigotas sumokėti užstatą.
14.2. Ieškovas „WB21 Pte.Ltd“ pagrįstai buvo įpareigotas sumokėti 7 500 Eur dydžio užstatą pagal CPK 794 straipsnį, kadangi 1) yra užsienio įmonė, įsteigta Singapūre (CPK 794 straipsnio 1 dalis); 2) „WB21 Pte.Ltd“ Lietuvos Respublikoje neturi jokio registruoto turto; 3) ieškinys yra pareikštas savarankiškoje, o ne šeimos civilinėje byloje; 4) teismo jurisdikcija nekyla iš kokio nors „WB21 Pte.Ltd“ ir atsakovų susitarimo; 5) nei 1980 m. Hagos Konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnis, nei 1954 m. Hagos Konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnis, kuriame įtvirtintas draudimas konvencijų šalims nustatyti užstatus ar įnašus teismo išlaidoms padengti, negali būti taikomas „WB21 Pte.Ltd“ atžvilgiu, kadangi Singapūras nėra ratifikavęs šių konvencijų (CPK 794 straipsnio 2 dalis); 6) prašymas pateiktas dar iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo (CPK 794 straipsnio 3 dalis).
14.3. UAB „WB21“ turtinė padėtis neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą „WB21 Pte.Ltd“, kadangi palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovų prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovams nebūtų solidari. Be to, UAB „WB21“ niekaip nepagrindžia, kad ji būtų pajėgi atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovams.
14.4. Priešingai nei teigia ieškovė UAB „WB21“, teismas įpareigojo ją sumokėti užstatą vadovaudamasis ne CPK 794 straipsnio 1 dalimi, o CPK 95 straipsnio 3 dalimi. Nors teismas to tiesiogiai nenurodė, tačiau pažymėjo, kad „teismas, įvertinęs atsakovų nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovai tinkamai pagrindė savo prašymo reikalavimus“. Taigi teismas sutiko su atsakovų 2019 m. balandžio 1 d. prašymu ir 2020 m. gegužės 15 d. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose jie pagrindė CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymą ieškovės UAB „WB21“ atžvilgiu. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
14.5. Ieškovė UAB „WB21“ nutartimi buvo pagrįstai įpareigota sumokėti 7 500 Eur dydžio užstatą atsakovų galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, kadangi egzistuoja pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį – tiek UAB „WB21“ elgesys procese, tiek UAB „WB21“ apibūdinančios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad UAB „WB21“ veikia piktnaudžiaudama suteikta teise: 1) atsakovė UAB „Trustpilot“ į bylą įtrauktą tik siekiant sukurti dirbtinį pagrindą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes UAB „Trustpilot“ nėra internetinės svetainės www.trustpilot.com valdytoja; ši informacija vieša ir ieškovams neabejotinai yra žinoma; 2) atsakovai iš viešai prieinamos informacijos sužinojo kad „WB21 Pte.Ltd“ nusprendė pakeisti savo įmonės pavadinimą į „Black Banx“ (teismui tokie duomenys pateikti nebuvo); tikėtina, kad toks sprendimas dėl pavadinimo keitimo buvo nulemtas siekio nuslėpti savo neigiamą reputaciją, kas leidžia spręsti, kad teismui priėmus atsakovams palankų sprendimą, jų patirtos ir toliau tęsiant bylos nagrinėjimą kilsiančios bylinėjimosi išlaidos tikėtinai nebus atlygintos; 3) autoritetingose verslo naujienų svetainėse, tokiose kaip „The Financial Times“ pranešama, kad prieš WB21 vadovą bei įkūrėją p. M. G. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybinė Vertybinių popierių ir rinkų komisija (institucijos atitikmuo Lietuvoje – Lietuvos Bankas) pateikė ieškinį, kaltindama p. M. G. sukčiaujant net 165 milijonų dolerių vertės mastu bei grįsdama, kad WB21 (ieškovų valdoma internetinė finansų platforma) nėra inovatyvus bankas – tai masinės apgaulės priemonė. Šiose naujienų svetainėse taip pat pranešama, kad pats p. M. G. yra teistas 2010 m. Šveicarijoje už sukčiavimą ir klastojimą. Analogiški pranešimai buvo skelbti ir vietinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Akivaizdu, kad šioje byloje ieškovai siekia, kad būtų panaikinti vartotojų palikti neigiami atsiliepimai, kuriais vartotojai skundžiasi WB21, neretai nurodydami, kad WB21 negrąžina klientų patikėtų pinigų; 4) iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „WB21“ daugiau nei metus neturi nė vieno darbuotojo, įmonė yra reorganizuojama ir prijungiama prie UAB „Eurorita LT“, kuri veikia vos kelis mėnesius. Pabaigus reorganizavimą UAB „WB21“ bus prijungta prie UAB „Eurorita LT“ ir pasibaigs, toliau veiklą tęs tik UAB „Eurorita LT“, kuri savo pavadinime neturi jokių nuorodų į WB21 pavadinimą; 5) UAB „WB21“ iki šiol nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui nei už 2018 m., nei už 2019 m. Taigi UAB „WB21“ ne tik nevykdo įstatymų reikalavimų, bet ir, tikėtina, siekia nuslėpti savo finansinę padėtį; 6) ieškovės UAB „WB21“ įstatinio kapitalo dydis (10 000 000 Eur), neatspindi dabartinės ieškovės turtinės padėties. Įstatinis kapitalas suformuotas įmonės steigimo metu (2016 metais), tačiau po įmonės steigimo įmonė disponuoja turtu, kuriuo buvo padengtas įstatinis kapitalas, ir nėra absoliučiai jokios garantijos, kad šiuo metu, praėjus beveik 4 metams po įmonės įsteigimo, įmonė turi bent dalį šio turto; jokių kitų duomenų apie UAB „WB21“ finansinę padėtį ieškovė į bylą nepateikė.
14.6. CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, nutartis, kuria teismas atsisakė skirti baudą atsakovams, taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl šioje dalyje pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
14.7. Teismas pagrįstai atsisakė skirti atsakovams iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenustatęs atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pasak atsakovų: 1) Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos kvestionavimas dėl sutartinio teismingumo, nereiškia atsakovų piktnaudžiavimo fakto ir juo nėra ignoruojama kasacinio teismo nutartis, kuris, beje, nevertino bylos jurisdikcijos pagal sutartinio teismingumo taisykles, kadangi šio klausimo nesprendė nei vienas iš žemesnės instancijos teismų; 2) atsakovai, prašydami įpareigoti ieškovus sumokėti užstatą, turėjo pagrįsti (ką ir padarė) savo galimas, o ne faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovai neturi pareigos pagrįsti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl to, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovai turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu, kuomet realiai visos būsimos bylinėjimosi išlaidos nėra žinomos ir patirtos; 3) atsakovų išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų maksimalius dydžius; 4) atsakovams teisinės paslaugos buvo suteiktos ir sąskaitos buvo išrašytos laikantis CPK, Advokatūros įstatymo ir kt. teisės aktų reikalavimų; 5) advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ yra partnerystės pagrindu veikianti kontora (CK 6.972 straipsnio 1 dalis), kuri, skirtingai nei advokatų profesinė bendrija, nėra juridinis asmuo, todėl advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ išrašomose sąskaitose yra nurodoma šios kontoros vadovaujančio partnerio R. Valiūno asmeninė banko sąskaita; 6) Advokatų tarybos 2005 m. gegužės 5 d. patvirtinto Sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad partnerystės pagrindais veikiančių advokatų kontoros sąskaitose gali būti nurodoma vieno iš partnerystės pagrindais veikiančių advokato pavardė su žodžiais „ir partneriai” bei partnerystės pagrindais veikiančių advokatų advokato (atstovo) asmens kodas; visi šie rekvizitai ir yra nurodyti advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ išrašytose sąskaitose; nėra pareigos advokatų kontoros išrašomose sąskaitose nurodyti visų teisines paslaugas teikusių advokatų duomenų; 7) tai, kad atsakovams išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos į vadovaujančio partnerio R. Valiūno banko sąskaitą nereiškia, kad už teisines paslaugas atlyginimą gavo ne jas iš tikrųjų suteikę asmenys; atlyginimas, sumokėtas į vieno iš partnerystės pagrindais veikiančio advokato sąskaitą, yra vėliau paskirstomas tarp partnerių partnerystės sutartyje numatyta tvarka; 8) ieškovės cituojama kasacinio teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-7-334-687/2015) nėra taikoma šioje byloje, nes nesutampa faktinės aplinkybės: minėtoje byloje teisines paslaugas teikė teisinių paslaugų įmonė, o šioje byloje advokatai, be to, minėtoje byloje buvo keliamas klausimas, ar gali būti priteisiamos klientų apmokėtos išlaidos už advokatų suteiktas teisines paslaugas per tarpininkus, o šiuo atveju vadovaujantis partneris R. Valiūnas nėra tarpininkas, jam teisėtai yra pavestas advokatų kontoros klientų sumokėtų lėšų administravimas; 9) ieškovės teiginiai dėl pernelyg didelio bylinėjimosi išlaidų dydžio (29 487 Eur) neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovų piktnaudžiavimo, jos bus vertinamos ir šis klausimas buvo sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl apeliacijos objekto ir atskirojo skundo ribų
17. Ieškovė UAB „WB21“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį, kuria buvo patenkintas atsakovų prašymas įpareigoti ieškovus UAB „WB21“ ir „WB21 Pte.Ltd“ sumokėti po 7 500 Eur sumą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, ir atmestas ieškovės UAB „WB21“ prašymas skirti atsakovams UAB „Trustpilot“ ir „Trustpilot A/S“ iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
18. Pažymėtina, kad nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje, nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti kitai bylos šaliai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Taigi apeliacija galima tik dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą (bet ne dėl nutarties, kuria atsisakyta baudą skirti), o atskirąjį skundą tokiu atveju gali paduoti tik asmuo, kuriam tokia bauda paskirta, o teismas atmetė jo pareiškimą panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą.
19. CPK 334 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atvejus, kada pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta paduodant atskirąjį skundą: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis, kuria atsisakyta skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokio proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarčių, susijusių su teismo baudomis, apskundimą apeliacine tvarka, aiškinimo ir taikymo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2376/2013; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2014; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-121-516/2020, 21-25 punktai).
20. Pagal CPK 338 straipsnyje nuostatą, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas) Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
21. Kadangi ieškovė UAB „WB21“ be kita ko prašo panaikinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir šią baudą paskirti, o minėta nutarties dalis nėra apeliacijos objektas, apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje toliau nepasisakys dėl šalių argumentų, susijusių su teismo atsisakymu skirti atsakovams baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį.
22. Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties dalies, kuria buvo patenkintas atsakovų prašymas sumokėti užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi užstatą sumokėti buvo įpareigoti abu ieškovai: UAB „WB21“ ir „WB21 Pte.Ltd“ – kiekvienas po 7 500 Eur. Kadangi atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties dalies dėl užstato sumokėjimo skundžia tik ieškovė UAB „WB21“, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl ieškovės UAB „WB21“ atskirojo skundo (kiek jis susijęs su pačia ieškove), ir atsakovų UAB „Trustpilot“ ir „Trustpilot A/S“ atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti
24. Ieškovė UAB „WB21“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ją, kaip Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę, įpareigojo sumokėti užstatą pagal CPK 794 straipsnį. Be to, pasak ieškovės, apskritai minėtas straipsnis negalėtų būti taikomas, nes ieškinys pareikštas solidarių ieškovų, o ieškovė UAB „WB21“ turi turto (jos įstatinis kapitalas 10 000 000 Eur), kurio pakaktų apmokėti 7 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pažymi, kad ji galėjo būti įpareigota sumokėti užstatą tik pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas jos veiksmuose nenustatė jokių piktnaudžiavimo požymių. Atsakovai nesutinka su šiais ieškovės teiginiais, pažymėdami, kad ieškovė UAB „WB21“ sumokėti užstatą buvo įpareigota ne pagal CPK 794 straipsnį, o pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kad jos turimas įstatinis kapitalas neparodo tikrosios ieškovės turtinės padėties, taip pat išdėstė, atsakovų manymu, ieškovės piktnaudžiavimą procesu pagrindžiančius argumentus.
25. CPK nurodyti konkretūs atvejai, kai teismas gali pareikalauti sumokėti užstatą, o būtent: kai svarstomas procesinio termino pratęsimo klausimas (CPK 77 straipsnio 1 dalis), kai procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų (CPK 95 straipsnio 3 dalis), kai siekiama užtikrinti, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo, ieškinys vėliau būtų pateiktas (CPK 147 straipsnio 3 dalis), kai prašoma užtikrinti įrodymus (CPK 223 straipsnio 2 dalis), kai ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, jeigu to prašo atsakovas – galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794 straipsnio 1 dalis). Taigi užstato pagrindinė paskirtis – užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, o atskirais atvejais šalutinė – galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įpareigojimo sumokėti užstatą nustatymas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai.
26. CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma: 1) jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 794 straipsnio 3 dalį pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu, nebent jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo.
27. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties, joje esančių motyvų matyti, kad teismas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo abiejų ieškovų atžvilgiu patenkino remdamasis CPK 794 straipsniu.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „WB21“ yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, turinti tiek Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims suteikiamą juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), tiek registruotą buveinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi vien šios aplinkybės lemia tai, kad CPK 794 straipsnio taikymas, siekiant įpareigoti ieškovę UAB „WB21“ sumokėti užstatą, šioje byloje yra negalimas (teismas dėl įpareigojimo ieškovui WB21 Pte.Ltd“ nepasisako - nutarties 23 punktas).
29. Šiuo atveju tai, kad ieškinys reiškiamas dviejų solidarų reikalavimą turinčių ieškovų, nekeičia teisinės situacijos vertinimo, kadangi pagrindinės ir/ar išvestinės prievolės pobūdis (solidari, subsidiari, dalinė) nelemia bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo klausimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Taigi, esant šioms aplinkybėms, sprendžiant galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo klausimą, susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovai turi solidarią reikalavimo teisę, vieno iš jų pareiga mokėti užstatą pagal atitinkamą straipsnį savaime nenulemtų kito ieškovo pareigos mokėti užstatą pagal tą patį straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovę UAB „WB21“, kuri yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, sumokėti užstatą vadovaujantis CPK 794 straipsniu.
30. Kadangi nenustatyta CPK 794 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga minėto straipsnio taikymui (ieškovės UAB „WB21“ buvimas kitos valstybės juridiniu asmeniu), šiuo atveju CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų vertinimas, taigi ir ieškovės UAB „WB21“ argumentai dėl to, kad ji turi turto, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nagrinėjamam klausimui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
31. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad priešingai nei teigia ieškovė UAB „WB21“, pirmosios instancijos teismas sumokėti užstatą ją įpareigojo ne pagal CPK 794 straipsnį, o pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį. Savo argumentus grindė tuo, jog nors teismas tiesiogiai ir nepasisakė, tačiau nutartyje nurodė, kad atsakovai tinkamai pagrindė savo prašymo reikalavimus, taigi, pasak atsakovų, teismas sutiko su jų 2019 m. balandžio 1 d. prašymu ir 2020 m. gegužės 15 d. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose jie pagrindė CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo būtinybę ieškovės UAB „WB21“ atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovų teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
32. Kaip matyti iš atsakovų 2019 m. balandžio 1 d. prašymo, 2020 m. gegužės 15 d. rašytinių paaiškinimų atsakovai iš tiesų savo prašymą įpareigoti ieškovus sumokėti 15 000 Eur (po 7 500 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užstatus grindė tiek CPK 95 straipsnio 3 dalimi, tiek CPK 794 straipsniu, o būtent: ieškovės UAB „WB21“ atžvilgiu prašė taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį, ieškovo WB21 Pte.Ltd“ – CPK 794 straipsnį. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų prašymą, tiek ieškovą WB21 Pte.Ltd“, tiek ieškovę UAB „WB21“ užstatą sumokėti įpareigojo vadovaudamasis tik CPK 794 straipsniu. Šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje nėra jokių nuorodų į CPK 95 straipsnio 3 dalį, iš nutarties motyvų matyti, kad teismas visiškai nevertino nei atsakovų prašymo, nei ieškovės pateiktos pozicijos dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo.
33. Atsakovų teiginiai, kad teismas, nors to tiesiogiai ir nenurodė, tačiau iš esmės užstatą ieškovei UAB „WB21“ įpareigojo sumokėti pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, nes būtent taip prašė atsakovai savo prašyme, nepagrįsti ir reikštų pernelyg plečiamąjį nutarties aiškinimą, pasisakymą dėl to, kas iš tiesų tirta nebuvo. Vien tai, kad atsakovai savo prašyme prašė remtis CPK 95 straipsnio 3 dalimi, nereiškia, kad minėti argumentai savaime yra pagrįsti, teismui jų neįvertinus ir dėl jų nepasisakant skundžiamoje nutartyje. Kaip matyti iš teismo nutarties turinio, teismo nurodytas apibendrinimas, kad atsakovai pagrindė savo prašymo reikalavimus, buvo iš esmės susietas su tuo, jog teismas laikė pagrįstu ir įrodytu būtent CPK 794 straipsnio, o ne CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymą. Atsakovų nurodoma kasacinio teismo praktika, pagal kurią nereikalaujama detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, šiame kontekste netaikytina, kadangi teismas apskritai nevertino atsakovų prašymo įpareigoti ieškovę UAB „WB21“ sumokėti užstatą pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį.
34. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taigi, kaip matyti, tiek CPK 794 straipsnyje (nutarties 26 punktas), tiek CPK 95 straipsnio 3 dalyje nurodytame reglamentavime įtvirtinti skirtingi pagrindai, kuriems esant dalyvaujantis asmuo gali būti įpareigojamas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, todėl jie turi būti vertinami atskirai.
35. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovų prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti užtikrinimo, pasisakė dėl galimumo reikalauti šio užstato pagal CPK 794 straipsnį, tačiau teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės UAB „WB21“ piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir galima grėsme, kad atsakovų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti neatlygintos, t. y. nesiaiškino, ar egzistuoja CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant būtų galima reikalauti iš ieškovės UAB „WB21“ sumokėti užstatą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo aspektu atsakovų prašymas dėl užstato sumokėjimo pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas, apeliacinės instancijos teismas nevertina tiek ieškovės atskirajame skunde, tiek atsakovų atsiliepime į jį nurodytų argumentų dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies (ne)taikymo.
Dėl bylos baigties
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą, nepagrįstai įpareigojo ieškovę UAB „WB21“ sumokėti užstatą pagal CPK 794 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo ieškovės UAB „WB21“ atžvilgiu turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi naujais aspektais, t. y. įvertinant CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutarties dalį dėl užstato sumokėjimo ieškovės UAB „WB21“ atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
37. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės UAB „WB21“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės UAB „WB21“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „WB21“ prašymas skirti atsakovams UAB „Trustpilot“ ir „Trustpilot A/S“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovė UAB „WB21“ buvo įpareigota sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.