Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo E. S. atstovas advokato padėjėjas Žilvinas Kazlauskas palaikė atstovaujamąjį, ieškinį (135-138, 151 b. l.) prašė tenkinti.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas E. S. pas atsakovą P. K. vairuotojų ruošimo įmonėje nuo 2015-04-01 pradėjo dirbti vairavimo instruktoriumi pagal 2015-03-31 su juo sudarytą darbo sutartį Nr. 75 (22-23 b. l.). Darbo sutarties šalys susitarė, kad ieškovas dirbs 8 valandų darbo dieną, 5 darbo dienų savaitę, jam mokant minimalų valandinį darbo užmokestį, patvirtintą LR Vyriausybės 2 kartus per mėnesį. 2015-12-15 susitarimu dėl darbo sutarties Nr. 75 5 punkto pakeitimo (24 b. l.) šalys susitarė pakeisti darbo sutarties 5 punktą ir numatė, kad E. S. nustatoma darbo dienos trukmė pagal patvirtintus darbo grafikus, bet ne mažiau nei 10 valandų ir ne daugiau nei 40 valandų per savaitę, mokant ne mažesnį nei LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį už dirbtą laiką. 2016 m. rugpjūčio 29 d. P. K. vairuotojų ruošimo įmonės savininko įsakymu Nr. 43 dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. S. ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (38 b. l.). 2016 m. spalio 12 d. P. K. vairuotojų ruošimo įmonės savininko įsakymu Nr. 52 dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. S. ieškovui už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (47 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas ir šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ar teisingai skirtos nuobaudos.

Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015; kt.). Užfiksavęs darbo drausmės pažeidimą darbdavys turi teisę traukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn.

DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis bent vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiuo pagrindu drausminė nuobauda gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas. Jis nėra baigtinis, nes 11 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluoti darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu kriterijai – tai gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006; 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; kt.).

Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovas E. S. pas atsakovą P. K. vairuotojų ruošimo įmonėje nuo 2015-04-01 pradėjo dirbti vairavimo instruktoriumi. Prieš pradedant dirbti, jis buvo supažindintas su įmonės savininko P. K. 2015-04-01 patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-04-30 įsakymu Nr. 2B-84 patvirtintu Vairuotojų mokymo tvarkos aprašu (25-32, 94-100 b. l.). Tai teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas. Ieškovo pareigybės aprašymo įmonėje priimta nėra. Įmonės savininkas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, dėl ko jam buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba ir šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl ko jam buvo skirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Atsakovo atstovai nurodė, jog E. S. pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 28.5, 28.7, 28.8, 31, 42 punktus bei Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 10.3, 12, 14.1, 28.2 punktus. Darbo tvarkos taisyklių 28.5 punktas numato, kad įmonės darbuotojas privalo atlyginti įmonei neteisėtais veiksmais padarytą žalą. 28.7 punktas numato, kad vairuotojų mokytojai ir vairavimo instruktoriai, be visų 28.1 – 28.6 punktuose nurodytų reikalavimų, taip pat privalo laikytis Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo reikalavimų. 28.8 punktas numato, kad vairavimo instruktoriai mokyti asmenis vairavimo įgūdžių papildomai gali tik turėdami papildomo mokymo (įgūdžių tobulinimo) sutarties, sudarytos tarp mokinio ir įmonės, kopiją, patvirtintą įmonės vadovo arba asmens, atsakingo už vairuotojų mokymą. Imti pinigus iš mokinių už papildomas vairavimo pamokas griežtai draudžiama. 31 punktas numato, kad siekiant, kad įmonė turėtų gerą vardą ir didėtų jos pelnas, turi būti užtikrintas maksimalus dėmesys klientams ir pavyzdinė aptarnavimo bei darbo kokybė. 42 punktas numato, kad įmonės darbuotojai privalo bendraujant su klientais rodyti jiems deramą dėmesį, būti mandagūs ir atidūs (42.2 p.), tinkamai atlikti pavestą darbą (42.5 p.), laikytis įmonėje nustatytų vidaus (grynųjų pinigų apskaitos, transporto naudojimo ir kt.) taisyklių (42.6 p.). Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 10.3 punktas numato, kad praktinio vairavimo įgūdžių mokymo kurso trukmė (įskaitant galutinę įskaitą) vienam mokiniui vairavimo mokykloje turi būti ne trumpesnė, kaip 30 valandų B kategorijai. 12 punktas numato, kad kai mokiniai siekia įgyti teisę vairuoti dviejų (išskyrus B ir C1 kategorijas) ar daugiau kategorijų transporto priemones vienu metu, tvarkos aprašo 9 punkte kiekvienai kategorijai nustatytas teorijos mokymo kurso valandų skaičius gali būti sumažintas trečdaliu. Teorijos žinių mokymas vykdomas grupėmis (gali būti ir individualiai), o praktinio vairavimo įgūdžių – individualiai. Per dieną mokymo grupėje leidžiama mokyti teorijos žinių ne daugiau kaip keturias valandas, o praktinio vairavimo įgūdžių su vienu mokiniu – ne daugiau kaip tris valandas. Ne rečiau kaip po dviejų teorijos žinių ar praktinio vairavimo įgūdžių mokymo valandų (mokymo valanda – 45 minutės) turi būti daromos ne trumpesnės kaip 15 minučių pertraukos. 14.1 punktas numato, vairavimo mokykla privalo mokyti teorijos žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių ar praktinio vairavimo įgūdžių tik mokinius, kurie yra sudarę mokymo sutartis. 28.2 punktas numato, kad praktinio vairavimo įgūdžių mokymo apskaita tvarkoma individualiame mokymo apskaitos žurnale (vairavimo lape); šiame žurnale (vairavimo lape) turi būti registruojami šie svarbiausi duomenys: vairavimo mokyklos pavadinimas, adresas, įmonės kodas, mokinio vardas, pavardė, transporto priemonės kategorija, kurios mokoma vairuoti, vairavimo instruktoriaus (-ių) vardas (-ai), pavardė (-ės), mokomosios (-ųjų) transporto priemonės (-ių) markė, modelis, valstybinis numeris (nurodoma ir mokymui naudojamų priekabų markė, modelis, valstybinis numeris), mokymo temų pavadinimai, temos mokymo trukmė, nuvažiuotas atstumas (km) ir mokymo temos išdėstymo (įvykdymo) data; tam skirtoje individualaus mokymo apskaitos žurnalo vietoje turi būti priklijuota mokinio nuotrauka; kiekvienos mokymo temos įvykdymas turi būti patvirtintas vairavimo instruktoriaus ir mokinio parašais; be to, individualiame mokymo apskaitos žurnale (vairavimo lape) turi būti įrašytas mokinio praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos įvertinimas.

Įmonės savininkas P. K. nurodė, jog ieškovas, dirbdamas vairavimo instruktoriumi, trumpino praktinio vairavimo pamokų laiką, kuris turėjo būti dvi akademinės valandos (po 45 min.), ėmė pinigus iš mokinių už papildomas praktinio vairavimo pamokas, nes tokia teisė jam nėra suteikta, minėtų pinigų neįnešė į įmonės kasą, tuo padarydamas turtinę žalą tiek įmonei, tiek ir valstybei, nes nuo minėtų sumų nebuvo sumokėti mokesčiai, nebuvo mandagus su klientais, jo mokymo metu klientų labai sumažėjo, suprastėjo įmonės reputacija, todėl jam buvo skirtos drausminės nuobaudos – pastaba, o po to – atleidimas iš darbo, mano, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju. Ieškovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog apie paskirtą pastabą sužinojo tik kreipęsis į advokato padėjėją, atleistas buvo neteisėtai, pinigų iš mokinių neėmė, pamokų netrumpino, nes tai matyti vairavimo mokymo lapuose, mokiniai jį apkalba, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, už kurį yra atleistas iš darbo, nepadarė.

Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-635/2005; 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

Ieškovas ginčija abi drausmines nuobaudas – pastabą ir atleidimą iš darbo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2016-08-19 vairavimo mokykloje buvo gautas T. M., vairavimo mokyklos mokinės R. M. tėvo, skundas dėl ieškovo, kaip vairavimo instruktoriaus, darbo. Skunde nurodyta, jog vairavimo pamokos vyksta vieną kartą per savaitę, instruktorius pastoviai sako, jog jie nieko nespės per numatytą laiką, pamokų trukmė tik 1.00 val. – 1.20 val., instruktorius pastoviai į pamokas vėluoja (34 b. l.). Gavus skundą, ieškovas P. K. kabinete buvo supažindintas su skundu, 2016-08-22 iš ieškovo raštu buvo pareikalauta pateikti iki 2016-08-25 raštišką pasiaiškinimą dėl pateikto skundo (36 b. l.). Reikalavimą ieškovui buvo bandoma įteikti, tačiau jis jį imti ar kur nors pasirašyti, sakydamas, jog tai „nesąmonės, nepasirašysiu“, atsisakė, ką teismo posėdyje patvirtino liudytojos L. V. ir N. Č., todėl dėl jo atsisakymo pasirašyti buvo surašytas 2016-08-22 aktas (37 b. l.). Ieškovui nepateikus pasiaiškinimo nustatytu laiku, 2016 m. rugpjūčio 29 d. P. K. vairuotojų ruošimo įmonės savininko įsakymu Nr. 43 dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. S. ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (38 b. l.). Minėtas įsakymas ieškovui E. S. buvo įteiktas taip pat surašant aktą, nes jis atsisakė pasirašyti (39 b. l.). Tai patvirtino liudytojos L. V. ir N. Č.. Ieškovas E. S. pripažįsta, jog skundą matė, su juo susipažino, tačiau nurodė, jog niekas iš jo nereikalavo pateikti pasiaiškinimo, apie paskirtą pastabą sužinojo tik kreipęsis į advokato padėjėją, mano, kad minėtas įsakymas buvo surašytas atgaline data. Ieškovo argumentas, jog įsakymas buvo surašytas atgaline data, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes iš atsakovo pateiktų registruojamų dokumentų žurnalo išrašo (75-78 b. l.) ir liudytojos L. V., kuri jį pildė bei dalyvavo ieškovui įteikiant dokumentus, bei liudytojos N. Č. parodymų matyti, jog visi dokumentai buvo pildomi laiku, registruojami tik juos priėmus eilės tvarka. T. M. skunde nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas jis pats ir jo dukra R. M.. Liudytojas. T. M. parodė, jog vairavimo mokyklą dukrai jis surado pats, nuvedė ten dukrą mokytis vairuoti, nes prieš tai jo sutuoktinė ten mokėsi vairuoti, rezultatais buvo patenkintas. Už dukros pamokas mokėjo jis. Tačiau dukros R. M. vairavimo instruktoriumi jis buvo nepatenkintas jau nuo pat pradžių, instruktorius pastoviai vėluodavo, per mažai laiko skirdavo praktinėms vairavimo pamokoms, pravažiavimai vykdavo tik kartą ar du per savaitę, t. y., labai retai, pakeitus instruktorių situacija pagerėjo. L. R. M. parodė, jog jos vairavimo instruktorius buvo ieškovas, jis visada vėluodavo į pravažiavimus, jie vykdavo per trumpai – 1.00 val. – 1.20 val., važiuodavo tik kartą per savaitę, per savaitę ji pamiršdavo, kaip važiuoti, ką išmoko, apie tai pasakė tėvams. Mano, kad įmonė nesuteikė jai paslaugų, už kurias ji sumokėjo. Pakeitus instruktorių, situacija pasikeitė. Nors vairavimo mokymo lapuose pasirašė, kad pravažiavo dvi akademines valandas, tačiau taip nebuvo, bet pasirašė, nes neužfiksavo to fakto, nemanė, kad tai taps problema. Abu liudytojai patvirtino tas pačias aplinkybes, kurios atitinka T. M. skunde nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymai logiški, nuoseklūs, jie instruktoriaus asmeniškai nepažįsta, jo apkalbėti neturi pagrindo, todėl minėtais liudytojų parodymais teismui netikėti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Tai patvirtina, jog darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas – ieškovas, dirbdamas pas atsakovą vairavimo instruktoriumi, atlikdamas darbines funkcijas, mokydamas mokinius praktinio vairavimo, akivaizdžiai nepaisė darbo pareigas reglamentuojančių teisės aktų, atliko veiksmus, kuriais pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 31, 42 punktus bei Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 10.3, 12 punktus, todėl jie pripažintini neteisėtais. Ieškovas darbo drausmę pažeidė tyčiniais veiksmais, dėl ko, kaip neteisėtų veiksmų pasekmė, kilo darbdaviui neigiami padariniai - klientai buvo nepatenkinti įmonės teikiamomis paslaugomis, suprastėjo įmonės reputacija. Ieškovas dėl aplinkybių išsiaiškinimo su darbdaviu nebendradarbiavo, savo kaltę neigė, raštiško pasiaiškinimo nepateikė. DK 238 straipsnis, reglamentuojantis drausminės nuobaudos parinkimą, nustato, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo ankščiau. Ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą). Dėl ieškovo ankstesnio darbo P. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog E. S. atėjo dirbti iš kitos įmonės, jie buvo informuoti, jog jis nesąžiningas, bet labai reikėjo vairavimo instruktorių, todėl priėmė. Nuo pat pradžių buvo nusiskundimų iš mokinių dėl ieškovo darbo, kad jis vėluoja į pamokas, pamokų metu tvarko asmeninius reikalus, bet nenorėjo to viešinti, stengėsi išspręsti su klientais be skundų rašymo. Liudytoja L. V. parodė, jog ji dirba pas atsakovą vyr. buhaltere, ieškovui tik pradėjus dirbti P. K. įmonėje iš karto pasipylė klientų nusiskundimai, kad instruktorius vėluoja į pamokas, pamokų metu telefonu tvarko asmeninius reikalus, trumpina pamokų laiką, moko važiuoti tik aikštelėje, nevažiuoja į gatvę, apie tai buvo kalbėta su ieškovu, bet jis į tai nekreipė dėmesio, nurodė, jog buvo prastas darbuotojas. Liudytoja N. Č. parodė, jog jau 28 metai dirba pas atsakovą vadybininke. Ieškovas dirbo vairavimo instruktoriumi. Atėjo dirbti iš kitos įmonės, kurios vadovo buvo apibūdintas, kaip nesąžiningas darbuotojas, tačiau jiems labai reikėjo vairavimo instruktoriaus, priėmė, stebėjo. Klientai ieškovu skundėsi jau nuo pirmo jo darbo pas atsakovą mėnesio: kartais vėluoja į pamokas, ilgai moko važiuoti tik aikštelėje, neišvažiuoja su mokiniais į miestą, nors pagal teminį planą jis pildė kitaip. Vaikinukai sakydavo, jog jų draugai su kitais instruktoriais jau 5 kartus buvo mieste, o jie tik po aikštelę. Jos darbas užglaistyti konfliktus, nuraminti klientus. Buvo dėl to kalbėta su ieškovu, jis tai neigė, tempė laiką, mokė aikštelėje, kad mokiniai neišmoktų ir po to paimtų papildomų pravažiavimų. Jis labai sunkiai ėmė naujus mokinius, atsikalbinėdavo, vietoje to važiuodavo su savo klientais, kurie mokėdavo jam. Kiti darbuotojai po pokalbio labai pasikeisdavo, kaltę pripažindavo, o jis nesikeitė, sakė, kad tai „nesąmonė, šmeižtas“. Jis nėra apkalbamas, klientai labai sunkiai ateina rašyti skundus, bijo, kad jis nepakenktų per egzaminus VĮ Regitroje, jeigu jau skundžiasi, tai jau netekę kantrybės. Savininkas įmonės tolerantiškas, niekada neužsipuola, nekelia balso ir nedaro jokio spaudimo, vis tikėjo, kad pasikeis ieškovas, bet jis nesikeitė. Liudytojos buvo kviestos ieškovo iniciatyva, jų parodymai nuoseklūs ir logiški, atitinka klientų skunduose nurodytas aplinkybes, todėl teismui jais netikėti nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, jog ieškovas nebuvo pavyzdingas ir pareigingas darbuotojas, uoliai laikęsis jo pareigas reglamentuojančių teisės aktų, nuolat pažeidinėjo darbo drausmę, buvo ne kartą žodžiu dėl to įspėtas. Šioje byloje vertinant ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, atsižvelgtina į tai, kad nors ir ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, tačiau byloje nenustatyta, kad padarytas darbo drausmės pažeidimas sukėlė atsakovui labai didelių neigiamų padarinių. Jį (pažeidimą) vertinti kaip sunkų būtų neteisinga. Bylos duomenys apie pažeidimo padarymo aplinkybes bei ieškovo ankstesnį darbą pas atsakovą teikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka pastabos, kaip drausminės nuobaudos, ieškovui skyrimas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – yra adekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamą drausminę nuobaudą, dėl ko ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Bylos duomenimis, ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl atsakovo vidinių teisės aktų ir teisės aktų, reglamentuojančių vairuotojų paruošimą, netinkamo vykdymo ir juose nustatytų reikalavimų nesilaikymo (pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 28.5, 28.7, 28.8, 31, 42 punktus bei Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 10.3, 12, 14.1, 28.2 punktus). Sprendžiant dėl darbo drausmės pažeidimo, pirmiausia turi būti vertinamas darbuotojo elgesys ir jo atitiktis nustatytiems reikalavimams, po to – kitos aplinkybės, kurios švelnina, lengvina ar sunkina darbo drausmę pažeidusio asmens atsakomybę. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2016-09-20 vairavimo mokykloje buvo gautas V. V. skundas dėl ieškovo, kaip vairavimo instruktoriaus, darbo. Skunde nurodyta, jog vairavimo instruktorius E. S. liepė imti papildomus pravažiavimus, nes taip prasitęs laikas, po kurio reikės laikyti mokyklinį egzaminą, jam ji sumokėjo 60 Eur už tris papildomus pravažiavimus (40 b. l.). Gavus skundą, 2016-09-20 iš ieškovo raštu buvo pareikalauta pateikti iki 2016-09-21 raštišką pasiaiškinimą dėl pateikto skundo (41 b. l.). Reikalavimas ieškovui buvo įteiktas asmeniškai, jis nurodė, jog susipažino, dėl išdėstytų aplinkybių nesutinka. Taip pat 2016-09-20 pateikė prašymą jį atleisti iš darbo 2016-09-21 pagal DK 127 str. 1 d. (savo noru) (42 b. l.). 2016-09-20 taip pat buvo gautas G. L. prašymas pakeisti vairavimo instruktorių E. S., nes jis vėluodavo į pamokas, važiuodavo nepilną pamokos laiką, prašydavo pinigų už papildomus važiavimus (po 20 Eur už vieną pamoką), sakydavo, kad pinigus perduos įmonei, įtikinėjo, kad reikės daug papildomų važiavimų, kad vairuoja ji labai blogai, nerasdavo laiko pamokoms, ilgą laiką mokė važiuoti tik aikštelėje (43 b. l.). 2016-09-22 gautas A. K. skundas, kuriame jis informuoja, jog E. S. vedama vairavimo pamoka trukdavo tik 1.00 val. (44 b. l.). 2016-10-06 buvo atsisakyta atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., nes jo atžvilgiu pradėta drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, raštu pareikalauta iki 2016-10-12 pasiaiškinti dėl pateiktų skundų (45 b. l.). 2016-10-10 gautas ieškovo pasiaiškinimas, kuriame jis kaltę neigia (46 b. l.). Gavus ieškovo pasiaiškinimą, 2016 m. spalio 12 d. P. K. vairuotojų ruošimo įmonės savininko įsakymu Nr. 52 dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. S. ieškovui už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (47 b. l.). Minėtas įsakymas ieškovui E. S. buvo išsiųstas registruotu paštu, nes jis po ligos 2016-10-12 neatvyko į darbą (48 b. l.). Su ieškovu jį atleidžiant iš darbo buvo visiškai atsiskaityta, dėl to ginčo byloje nėra. Nors ieškovas ginčija mokinių skunduose nurodytas aplinkybes, tačiau teismo posėdyje jie, apklausti liudytojais, patvirtino tas pačias, jų skunduose nurodytas aplinkybes. Liudytoja V. V. parodė, kad E. S. buvo jos pirmas instruktorius, iš pradžių buvo viskas gerai, po kiek laiko atsirado spaudimas, kad ji neišlaikys vairavimo egzaminų, reikia daugiau papildomų pravažiavimų, jis žada išeiti iš darbo, todėl gali tas paslaugas suteikti, kiti instruktoriai su ja „nesižais“. Ji pamanė, kad yra galimybė pasitobulinti, todėl už tris papildomus pravažiavimus ieškovui sumokėjo 60 Eur. Sumokėdavo po pravažiavimo, kvito jokio ieškovas nedavė, minėtos pamokos į grafiką nebuvo įrašytos. Jis pats pasiūlė, ji daug nesigilino dėl kainos, pasitikėjo juo. Kuo toliau, tuo labiau instruktorius tapo nepaslaugus, nemalonus, lenkė ir provokavo duoti pinigus. Duodant pinigus, jie buvo tik dviese, niekas nematė, bet tai žino draugai, tėvai. Dar įspėjo, kad neitų skųstis įmonės administracijai „pas tas davatkas“. Jis trumpindavo pamokas, net papildomas, mieste su juo nėra važiavusi, tik aikštelėje, pasikeitus instruktoriui, pradėjo rimtai mokytis. Nėra patenkinta instruktoriaus darbu, nusivylė mokyklos teikiamomis paslaugomis, susvyravo įmonės reputacija. Liudytoja G. L. parodė, jog E. S. buvo pirmas instruktorius, iš pradžių buvo malonus, nors dažnai vėluodavo į pamokas, per pamokas yra buvusi degalinėje, jis daug kalbėdavo telefonu asmeniniais reikalais. Rudenį pasiūlė papildomus pravažiavimus, sakė, kad tuoj išeis iš darbo, ji buvo primiršusi, todėl mokėjo ieškovui po 20 Eur 5 kartus. Į pamokas vėluodavo, anksčiau pabaigdavo. Retai vykdavo pravažiavimai, tik į savaitę kartą arba ir tas nevykdavo. Beveik visą laiką mokėsi vairuoti aikštelėje. Pinigus mokėdavo prieš pravažiavimą ar po jo, kartais neturėdavo pinigų, tai instruktorius sakydavo, kad palauks, sumokės kitą kartą. Vairavimo mokymo lape parašu patvirtino, kad pravažiavimas įvyko, o ne nurodytas valandas. Jis buvo įmonės atstovas, juo pasitikėjo. Liudytojas A. K. parodė, jog ieškovas apie 10 min. kalbėdavo su kolegomis aikštelėje prie mokyklos, o jis stovėdavo ir laukdavo pamokos. Grįždavo 15-20 min anksčiau. Ne visą laiką atidirbdavo, nors jis lape pasirašė, kad visą. Nesiskundė, nes bijojo, kad instruktorius „neužsisėstų“, nesiskundė, rašydavosi, ant ko paduodavo. Minėtų liudytojų parodymai patvirtino jų nurodytas aplinkybes skunduose, atitinka liudytojų L. V. ir N. Č. parodymus, rašytinius įrodymus, mokiniai nurodė, jog asmeniškai nėra pažįstami su ieškovu, neturi jokio tikslo jo apkalbėti, todėl jų parodymais teismui netikėti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Iš liudytojų parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 28.5, 28.7, 28.8, 31, 42 punktus bei Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 10.3, 12, 14.1, 28.2 punktus, su mokiniais buvo nemandagus, nepaslaugus, trumpino praktinio vairavimo pamokų laiką, jų metu tvarkė asmeninius reikalus, kalbėjo telefonu, važiuodavo į degalinę užsipilti degalų, vairuoti mokino faktiškai tik aikštelėje, pamokas rengdavo retai, kad mokiniai nepramoktų vairuoti ir prašytų papildomų pamokų, papildomų pamokų niekur nefiksavo, apie jas darbdaviui nepranešė, už papildomas pamokas savo naudai ėmė pinigus, kurių nepateikė įmonės buhalterijai, darbdavio apie tai neinformavo. Jis siekė ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o, prisidengiant jų vykdymu, veikė siekdamas iš kitų asmenų (mokinių) gauti neteisėtų pajamų už papildomas praktinio vairavimo pamokas, akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytų jo darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų trumpino pamokų laiką, į pamokas vėlavo, jų metu tvarkė asmeninius reikalus, t. y. savavaliavo. Minėtus veiksmus atliko tyčia, siekdamas naudos sau. Minėtais ieškovo veiksmais buvo padaryta realios turtinės žalos ne tik darbdaviui (negavo pajamų už papildomas praktinio vairavimo pamokas), bet ir valstybei (nebuvo nuo minėtų pajamų sumokėti mokesčiai), taip pat atsirado ir kitokių neigiamų padarinių – pablogėjo darbdavio reputacija, ką teismo posėdyje patvirtino apklausti liudytojai, darbdavys neteko pasitikėjimo pareigas ir tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, reali žala gali atsirasti ir vėliau, nes asmenys mokomi vairuoti, t. y., valdyti didesnio pavojaus šaltinį, ir jeigu jie nėra tinkamai mokomi, darbdavys gali prarasti dėl to licenciją, be to, tai yra ir viešas interesas, nes tokie asmenys po to važiuoja automobiliais keliuose ir dėl netinkamo paruošimo gali sukelti pavojų tiek sau, tiek kitiems asmenims. Išdėstytų nuostatų pažeidimas tyčiniais veiksmais, aiškiai be pagrindo, gali būti darbdavio vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos rūšies parinkimo pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, yra konstatavęs, kad darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; 2016 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-706/2016; kt.). Nagrinėjamoje byloje pripažintina, jog ieškovo elgesys nuo pat jo priėmimo į darbą nebuvo suderinamas su darbdavio įtvirtintomis taisyklėmis. Ieškovas, priimant jį į darbą, buvo supažindintas su jo darbą reglamentuojančiais teisės aktais pasirašytinai, tą patvirtino teismo posėdyje ir jis pats, tačiau, akivaizdu, jų nesilaikė.

Šiame kontekste aktuali ir ieškovo pozicija dėl darbo drausmės pažeidimo. Tiek rašytiniame pasiaiškinime dėl skundų, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas neigė savo kaltę. Net ir pagal byloje surinktus įrodymus nustačius faktą, kad jis netinkamai atliko savo pareigas (ėmė pinigus iš mokinių už papildomus pravažiavimus, trumpino pamokų laiką ir t. t.), ieškovas dėl netinkamo pareigų vykdymo nesigailėjo, jo nepripažino, laikėsi pozicijos, kad jis nekaltas, mokiniai jį apkalbėjo. Toks ieškovo požiūris į darbo drausmę ir jam nustatytų pareigų vykdymą kelia pagrįstų abejonių dėl darbuotojo tinkamumo toliau eiti jam pavestas pareigas, užtikrinti tinkamos kokybės paslaugų teikimą būsimiems vairuotojams. Be to, nors jis teigė, jog darbdavys apie jį paskleidė neigiamą ir neteisingą informaciją kitiems darbdaviams ir rėmėsi byloje liudytojo T. Š. parodymais, nurodė, jog negalės niekur įsidarbinti vairavimo instruktoriumi, tačiau taip pat ir nurodė, kad dėl patirto mikroinsulto, dėl savo pablogėjusios sveikatos būklės, nors tokių duomenų teismui nepateikė, kaip, beje, ir darbdaviui, jis jau dirbti vairavimo instruktoriumi nebegalės. Tokie ieškovo prieštaringi paaiškinimai kelia teismui pagrįstų abejonių ir kitų jo parodymų patikimumu. Išvardytos ir byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia darbuotojo nesiskaitymą su darbdavio interesais ir lemia darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimą, todėl darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius su tokiu darbuotoju pripažintinas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus, dėl ko pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu byloje nėra jokio pagrindo.

DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra drausminės nuobaudos skyrimo procedūra. DK 240 straipsnio 1 dalis nustato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Rašte, kuriuo reikalaujama pasiaiškinti, turi būti aiškiai suformuluota, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą yra įtariamas padaręs darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat nustatomas terminas pateikti pasiaiškinimą. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Atsakovas laikėsi bendros nuobaudos skyrimo procedūros, tiek skirdamas pastabą, tiek atleidimą iš darbo ieškovui. Jis raštu pareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl pateiktų skundų (36, 41, 45 b. l.). Ieškovas 2016-08-22 reikalavimą atsisakė pasirašyti, kitus reikalavimus gavo, su skundais supažindintas buvo, tai pats pripažino teismo posėdyje. Dėl pirmos drausminės nuobaudos nepateikė pasiaiškinimo, todėl ji buvo skirta be darbuotojo pasiaiškinimo, dėl antros drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) ieškovas pateikė pasiaiškinimą raštu (46 b. l.). Darbdavys į tai atsižvelgė ir skyrė nuobaudą. Reikalavimai pasiaiškinti buvo surašyti raštu, įteikti ieškovui, atitiko jiems keliamus reikalavimus, buvo aiškūs ir konkretūs, ieškovas žinojo, kokių darbo drausmės pažeidimų padarymu jis yra įtariamas.

Ieškovas tvirtina, jog jam nebuvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl pastabos skyrimo, jis nematė įsakymo dėl pastabos paskyrimo, su juo susipažino tik advokato padėjėjui gavus dokumentus iš darbdavio. Darbdavys privalo raštu pareikalauti darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.). Fakto, kad darbdavys raštu pareikalavo darbuotojo raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, konstatavimui taip pat būtina nustatyti, jog darbuotojas tokį darbdavio rašytinį reikalavimą gavo tokiu būdu, kad galėjo susipažinti su jo turiniu. Įstatymas nereglamentuoja aptariamojo darbdavio reikalavimo įteikimo darbuotojui būdo, todėl toks reikalavimas darbuotojui gali būti įteiktas jį, kaip rašytinį dokumentą, perduodant asmeniškai darbuotojui, siunčiant paštu, taip pat perduodant telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, ir kitais būdais. Įstatymas nenumato, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti įteiktas pasirašytinai. Su priimtu įsakymu darbuotojas supažindinamas taip pat pasirašytinai (DK 240 str. 3 d.). DK 240 straipsnio nuostata, kad ,,darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai“, aiškintina taip, kad darbuotojas pasirašytinai supažindinamas su įsakymu (nurodymu), kuriuo jam yra skirta drausminė nuobauda. Esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su įsakymu (nurodymu), kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo pasirašymas apie jo supažindinimą su minėtu dokumentu (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Jeigu darbuotojas atsisako susipažinti su įsakymu (reikalavimu pasiaiškinti), tada dalyvaujant liudytojams reikia surašyti aktą, kad jis su įsakymu (reikalavimu pasiaiškinti) supažindintas, bet pasirašyti atsisakė. Darbuotojo atsisakymas, vengimas būti supažindintam su įsakymu (nurodymu) dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir (arba) pasirašyti apie supažindinimą (DK 240 straipsnio 3 dalis) prilyginami tinkamam jo supažindinimui su paskirta drausmine nuobauda. Darbuotojo atsisakymas, vengimas priimti atleidimą iš darbo patvirtinantį dokumentą prilyginamas jo gavimui.

Pareiga teisme įrodyti, kad darbuotojas atsisakė, vengė susipažinti su įsakymu (nurodymu), pasirašyti apie supažindinimą arba priimti atitinkamą dokumentą, tenka darbdaviui (CPK 178 straipsnis). Šie faktai gali būti įrodinėjami visomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsisakė paimti ir pasirašyti, jog jam įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl T. M. pateikto skundo, vėliau atsisakė pasirašyti apie tai, jog žino, kad jam skirta nuobauda – pastaba, todėl darbdavys tai įformino aktais (37, 39 b. l.). Liudytojos, apklaustos teisme, L. V. ir N. Č., pasirašiusios ant aktų, patvirtino, jog ieškovui buvo ketinama įteikti minėtus dokumentus, tačiau jis pasirašyti atsisakė, nurodydamas, jog tai „nesąmonė, nepasirašysiu“. Todėl minėti dokumentai ieškovui buvo įteikti tinkamai, pasirašytinai. Dėl kitos drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo – reikalavimus pasiaiškinti jis gavo (41, 45 b. l.), pateikė pasiaiškinimą (46 b. l.), 2016-10-12 įsakymas jam buvo išsiųstas registruotu paštu (47-48 b. l.).

Pagal kasacinio teismo formuojamą DK 127 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką darbuotojas, prašydamas DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Aptariamoje teisės normoje nustatyta, kad, įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą. Darbdaviui sutikus, darbo sutartis gali būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, o nesutikus, ji turėtų būti ne ankstesnė kaip 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, suteikiant galimybę tiek darbdaviui susirasti naują darbuotoją, tiek darbuotojui susirasti kitą darbą. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011; kt.). Atsakovo 2016 m. spalio 6 d. reikalavimo E. S. pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. R2, kuriuo atsakovas netenkino ieškovo prašymo nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovas pagal nustatytą darbo ginčų nagrinėjimo tvarką neskundė, naujo pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo nepateikė, jau po atsakovo atsisakymo tenkinti prašymą, praėjus 14 dienų terminui nuo prašymo atleisti savo noru, 2016-10-10 pateikė pasiaiškinimą dėl gautų skundų (46 b. l.), kas yra pagrindas konstatuoti, kad šalių darbo santykiai nepasibaigė ir ieškovas turi pareigą toliau dirbti atsakovui. Šią pareigą ieškovas vykdė iki 2016 m. spalio 12 d., kai nuo 2016-09-21 iki 2016-10-11 pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui, ieškovas 2016-10-12 neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, taip padarydamas dar vieną šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, teikiantį pagrindą darbdaviui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 235 straipsnis 2 dalis 9 punktas), tačiau 2016-10-12 įsakymu buvo atleistas iš darbo už kitą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnis 2 dalis 4 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipiantis į teismą su ieškiniu, nuo žyminio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: valstybei – 5,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovui – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d.).