- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- T-897-1083/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31481-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nuteistasis
- G. B.
- Kategorijos
išnagrinėjęs antstolio A. B. teikimą dėl nuteistajam G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos bausmės pakeitimo kita bausme
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudos. Į šią bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikoma, kad G. B. neatlikta bausmės dalis – 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda.
2. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas antstolio teikimas, kuriuo antstolis prašo nuteistajam G. B. paskirtą bausmę pakeisti kita bausme. Nurodo, kad nuteistasis G. B. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, jis nedirba. Nuteistojo G. B. butas areštuotas kito antstolio, kuris vykdo I eilės (išlaikymo) išieškojimą, todėl šį nekilnojamąjį turtą realizuoti ir gautomis lėšomis dengti išlaikymo įsiskolinimą turi pirmesnis areštą įregistravęs antstolis. Nuteistasis G. B. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau buvo atleistas iš darbo. Kito turto, į kurį pagal įstatymus būtų galima nukreipti išieškojimą, nuteistasis neturi. Nuteistojo G. B. banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra. Buvo paskelbta nuteistojo G. B. paieška, tačiau buvo nustatyta jo gyvenamoji vieta ir jam buvo įteiktas šaukimas atvykti pas antstolį, tačiau jis neatvyko ir su antstolio kontora nesusisiekė. Surasti nuteistąjį deklaruotoje gyvenamojoje vietoje 2021 m. liepos 20 d. taip pat nepavyko. Kartu antstolis pažymi, kad nuteistajam G. B. registruotos 22 vykdomosios bylos, nuteistasis žino apie jam paskirtą baudą, pagal vykdomąjį raštą bauda neišieškota. Atsižvelgdamas į tai antstolis daro išvadą, kad nuteistasis G. B. vengia mokėti baudą ir išnaudojus visas galimybes priverstinai išieškoti baudą nėra galimybės. Todėl antstolis prašo nuteistajam G. B. paskirtą ir neišieškotą baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.
3. Tiek nuteistajam, tiek antstoliui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą (teikimo nagrinėjimo laikas ir vieta buvo nurodyti jiems išsiųstuose šaukimuose), tačiau jie į teismo posėdį neatvyko. Nuteistasis G. B. per nustatytą laiką šaukimo neatsiėmė pašte (9 b. l.). Antstolis teikime prašė teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant (1 b. l.). Taip pat 2021 m. rugsėjo 8 d. atsiųstame prašyme antstolis nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti negalės dėl objektyvių priežasčių (6–8 b. l.). Atsižvelgiant į tai, antstolio teikimas nagrinėtas nedalyvaujant nei antstoliui, nei nuteistajam G. B..
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimo netenkinti.
5. Teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
6. BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiška nuostata yra ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalyje. Taigi, keičiant baudą laisvės apribojimu turi būti nustatyta, kad: 1) nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, ir; 2) nėra galimybių išieškoti baudą priverstinai. Nenustačius bent vienos iš pirmiau paminėtų dviejų sąlygų, bauda negali būti keičiama laisvės apribojimo bausme.
7. Baudos pakeitimas laisvės apribojimu yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą (išieškojimą) ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus.
8. Pagal suformuotą teismų praktiką seka, kad aplinkybės dėl nuteistojo negalėjimo arba vengimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar nuteistasis gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai, pagal BVK 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į tai, antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.
9. Šioje vietoje teismas pažymi, kad antstolis į teismą dėl nuteistajam G. B. paskirtos bausmės pakeitimo kita bausme kreipiasi nebe pirmą kartą – 2020 m. gegužės 25 d. pareiškimu antstolis kreipėsi į teismą prašydamas nuteistajam G. B. paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimu, tačiau Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi šis pareiškimas buvo atmestas, nes antstolis neišnaudojo visų galimybių priverstinai išieškoti baudą (vykdomoji byla, 71, 73–75 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, šįkart nagrinėdamas pakartotinį antstolio pareiškimą teismas atsižvelgia ir vertina antstolio veiksmus, atliktus po minėtos teismo nutarties paskelbimo.
10. Iš antstolio A. B. teikime nurodytų duomenų ir teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad po Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties paskelbimo antstolis elektroniniu paštu bendravo su kitu antstoliu dėl pastarojo vykdomo išieškojimo iš nuteistojo G. B. dydžio ir jo turimo turto realizavimo (vykdomoji byla, 76–77, 80–81, 93, 95–97 b. l.), patikrino duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (vykdomoji byla, 78, 87, 92 b. l.), Lietuvos Respublikos gyventojų registre (vykdomoji byla, 79 b. l.), surašė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, suskaičiavo išlaidas ir išsiuntė atitinkamus dokumentus vykdymui (paštu ir elektroniniu paštu) (vykdomoji byla, 82–86, 88–91 b. l.), taip pat nuvyko į nuteistojo G. B. gyvenamąją vietą, tačiau nuteistojo nerado (vykdomoji byla, 94 b. l.). Duomenų apie kokius nors kitus po Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties paskelbimo antstolio atliktus veiksmus paminėtoje vykdomojoje byloje nėra.
11. Akivaizdu, kad po Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties paskelbimo, per daugiau nei 1 metus 2 mėnesius, tęsdamas nuteistajam G. B. paskirtos baudos išieškojimą antstolis apsiribojo tik duomenų patikrinimu dviejuose registruose, susirašinėjimu su kitu antstoliu, patvarkymo dėl skolos išieškojimo surašymu, išlaidų suskaičiavimu ir atitinkamų dokumentų išsiuntimu vykdymui, o taip pat vienkartiniu nuvykimu į nuteistojo G. B. gyvenamąją vietą. Šie antstolio atlikti veiksmai nėra pakankami ir jie nepatvirtina antstolio teikime išdėstytos išvados, jog nuteistasis G. B. vengia sumokėti baudą. Svarbu tai, kad iš vykdomojoje byloje esančių ir antstolio teikime pateiktų duomenų matyti, jog nuteistajam G. B. vykdoma apie 20 vykdomųjų bylų dėl jo turimų įsiskolinimų (vykdomoji byla, 15–17 b. l.), jo turimas nekilnojamasis turtas areštuotas dėl kitų įsiskolinimų išieškojimo, nuteistojo G. B. banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, kito turto, į kurį pagal įstatymus būtų galima nukreipti išieškojimą, nuteistasis neturi. Visi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo G. B. finansinė padėtis yra sudėtinga ir tuo pačiu abejoti, ar nuteistasis G. B. turi pakankamai lėšų ir yra finansiškai pajėgus sumokėti teismo paskirtą baudą, bet sąmoningai vengia ją mokėti. Vien tik tai, kad nuteistasis vengia atvykti pas antstolį ir bendrauti su juo, kad vieną kartą nuvykus pas nuteistąjį G. B. į namus jis namuose nebuvo rastas, nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje nepakanka duomenų šioms abejonėms paneigti ir patvirtinti antstolio išvadą dėl nuteistojo G. B. galimybės vykdyti bausmę (sumokėti baudą) bei vengimo tai daryti. Todėl esant pagrįstoms abejonėms, ar nuteistasis turi realią galimybę sumokėti baudą ir piktybiškai vengia tai daryti, nepašalinus šių abejonių nuteistajam paskirta bausmė – bauda, negali būti pakeista į griežtesnę bausmę – į laisvės apribojimo bausmę.
12. Teismas pažymi, kad tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-105-879/2021).
13. Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų, neišnaudojo visų realių galimybių užtikrinti baudos sumokėjimą (išieškojimą) ir nenustatė pakankamų duomenų, paneigiančių abejones dėl nuteistojo galimybės sumokėti baudą bei suteikiančių pagrindą šiuo metu nuteistajam G. B. paskirtą baudą pakeisti kita bausme – laisvės apribojimu. Todėl antstolio teikimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Antstolio A. B. teikimo dėl nuteistajam G. B. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.