Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-105-879/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
1S-105-879/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34919-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
  • 25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 1S-105-879/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34919-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 25.4.2.6; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas antstolio A. B. teikimas dėl nuteistajam T. P. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudos. Į šią bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikoma, kad T. P. neatlikta bausmės dalis – 38 MGL (1900 eurų) dydžio bauda.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi netenkintas antstolio A. B. teikimas, kuriuo antstolis prašė nuteistajam T. P. paskirtą, neišieškotą likusią 1710,61 Eur baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Šalies argumentai

3. Anstolis atskiruoju skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį; 2) klausimą išspręsti iš esmės.

3.1. Cituojant Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas antstolis A. B. teigia, jog Lietuvoje neegzistuoja viešo registro, ar kitos duomenų bazės, kurioje būtų talpinama informacija apie fizinio asmens (skolininko) galimai esamus pinigus pas trečiuosius asmenis, todėl nepagrįsti skundžiamos nutaries motyvai, kuriuose teigiama, kad antstolis nesiima aktyvių veiksmų ir nesikreipia į fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie nuteistojo finansinę padėtį.

3.2. Skundu nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvais, kad šioje vykdomoje byloje antstolis aktyviai nekomunikuoja ir nebendrauja su skolininku. Anstolio teigimu, tokiems motyvams prieštarauja vykdomosios bylos vidaus aprašyme esantis įrašas apie tai, kad skolininkas buvo kviečiamas atvykti į antstolio kontorą, tačiau neatvyko ir su antstoliu nesusisiekė.

3.3. Nors apylinkės teismas nustatė, jog skolininkas T. P. negali sumokėti baudos, nes neturi pakankamai finansinių lėšų, t. y. jo materialinė padėtis yra sunki, tačiau antstolio teigimu nei CPK normos, nei kiti įstatymai neatledžia asmens nuo bausmės atlikimo.

3.4. Be kita ko, skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad antstolis piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme siekiant parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudos išieškojimo procesą. Šiuo aspektu, skunde antstolis pažymi, jog antstolių veiklą kontroliuojančios institucijos neveda nurodytos statistikos, todėl tokie teismo teiginiai visiškai nepagrįsti.

3.5. Antstolis teigia, jog skundžiamos nutarties pagrindu nuteistajam ir toliau sudaromos prielaidos nevykdyti bausmės. Pažymėtina, jog išieškojimas negali trukti neproporcingai ilgą laiką nes tokiu atveju nuteistasis nepatiria neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

4. Antstolio A. B. atskirasis skundas atmetamas.

5. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas bylą patikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), o nutartyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).

Dėl bausmės pakeitimo

6. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu (BVK 25 straipsnio 2 dalis).

7. Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

8. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą.

9. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis 2S-486-227/2018).

10. Pažymėtina, kad antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl būtinybės keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. BVK 24 straipsnio, reglamentuojančio priverstinį baudos išieškojimą, 4 dalyje numatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato CPK bei šiame kodekse numatytos taisyklės. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti.

11. Iš antstolio A. B. teikime nurodytų duomenų ir teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad nuteistasis T. P. savanoriškai jam paskirtos baudos nesumokėjo, iš jo buvo išieškota 189,39 Eur baudos (vykdomosios b. l. 26). Nuteistasis transporto priemonių neturi, socialinių išmokų negauna, bausmės vykdymo metu jis dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. (bendrai gavo 1377,22 Eur pajamų), turi kitų finansinių įsipareigojimų (vykdomosios b. l. 8–12, 20, 21).

12. Šiuo aspektu, nors sutiktina su antstolio teigimu, jog nei CPK normos, nei kiti įstatymai neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo T. P. materialinė padėtis gali būti pakankamai sudėtinga ir priešingai, nei skunde teigia Antstolis, savaime nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis T. P. piktybiškai vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Taigi, tokiu būdu, nenustačius vengimo mokėti baudą požymių, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, jog šiuo atveju, bauda negali būti pakeista į laisvės apribojimo bausmę.

13. Antstolio teigimu, skundžiamos nutarties pagrindu nuteistajam toliau sudaromos prielaidos nevykdyti bausmės, tačiau apygardos teismas pabrėžia, jog kaip jau buvo aptarta, aplinkybes, susijusias su nuteistojo turtine padėtimi, priverstinio baudos vykdymo proceso metu nustato antstolis ir jeigu šiuo atveju, atlikus papildomus veiksmus, bus nustatyta, kad nuteistasis objektyviai negali sumokėti paskirtos baudos ar vengia sumokėti paskirtą baudą, klausimas dėl baudos pakeitimo laisvės atėmimo bausme gali būti sprendžiamas pakartotinai.

Dėl antstolio komunikacijos (ne)aktyvumo

14. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių antstolio veiklos principų: vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

15. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslų atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises.

16. Pažymėtina, jog priverstinio baudos vykdymo etape svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų reali ir efektyvi, o ne formali, apsiribojanti tik pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija. Tai atitinka tiek antstolio pareigas, tiek nuteistojo (skolininko) pareigas, kurių šie subjektai turi laikytis baudos vykdymo proceso metu.

17. Skunde nesutinkama su teismo motyvais, kad šioje vykdomoje byloje antstolis aktyviai nekomunikuoja ir nebendrauja su skolininku. Pasak Antstolio tokiems motyvams prieštarauja vykdomosios bylos vidaus aprašyme esantis įrašas apie tai, kad skolininkas buvo kviečiamas atvykti į antstolio kontorą, tačiau neatvyko ir vėliau su antstoliu nesusisiekė.

18. Apygardos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Nagrinėjamu aspektu, pabrėžtina, jog antstolis gali naudotis kitų institucijų pagalba tam, kad užtikrintų skolininko atvykimą. Pavyzdžiui, įpareigoti policijos pareigūnus nustatyti asmens gyvenamąją vietą ir jį įpareigoti atvykti tiek į teismo posėdį, tiek pas antstolį ,t.y. imtis priverstinių aktyvių veiksmų susisiekti su skolininku, išsiaiškinti jo poziciją dėl baudos nemokėjimo bei realias galimybes įvykdyti baudos bausmę. (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis 2S-671-154/2013). Kita vertus iš pateiktos vykdomosios bylos ir teikimo matyti, kad antstoliui buvo žinoma T. P. deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau šiuo atveju nėra aišku, kodėl antstolis nesilankė gyvenamosios vietos adresu ar bent jau nebandė su nuteistuoju susisiekti ir išsiaiškinti tikrųjų baudos nemokėjimo priežasčių, taip pat neaišku kuo šiuo metu užsiima nuteistasis, iš kokių lėšų jis gyvena.

19. Taigi, tiesioginė ir reali antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi sąlyga efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, tačiau pritariant pirmos instancijos teismo motyvams, šiuo atveju, bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, jog tarp antstolio A. B. ir skolininko T. P. buvo tiesioginė ir reali komunikacija.

20. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos vykdomosios bylos ir teikimo matyti, kad baudos išieškojimo iš T. P. negalimumą antstolis nustatė patikrinęs duomenis įvairiuose registruose ir informacinėse sistemose. Apygardos teismo vertinimu, vadovaujantis aukštesniųjų teismų praktika, tokie veiksmai apsiribojant duomenų bazių tikrinimu gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį ir jie nelaikytini pakankamais tam, kad būtų užtikrintas aktyvus antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą vykdymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis turi teisę kreiptis ne vien tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie nuteistojo turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis T-39-350/2020).

21. Nors iš dalies sutiktina su skundo teiginiu, jog Lietuvoje neegzistuoja viešo registro, ar kitos duomenų bazės, kurioje būtų talpinama informacija apie fizinio asmens (skolininko) galimai esamus pinigus pas trečiuosius asmenis, tačiau apygardos teismas, pažymi, kad subjektų, galinčių suteikti informaciją, tokio pobūdžio informaciją ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

antstolio A. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė