Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Aplinka ir ekologija“, R. V. ir A. D. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ĮS-2788 „Dėl Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

II.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 84 ir 96 punktus.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, vertino, kad išnagrinėtoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022 bus nustatytas konkrečių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų teisėtumas ir pagrįstumas, kurie buvo būtini vertinant jų atitiktį savivaldybės lygmens bendrojo plano (nurodyti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. Įsakyme) duomenims (sprendiniams), nes pagal Aprašo 11 punktą, su prašymu keisti žemės naudojimo paskirtį turi būti pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, planas, ir kurie buvo būtini Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. Įsakymo priėmimui pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (registruoti ar išregistruoti žemės sklypo specialiąsias sąlygas), todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022 panaikinus ginčijamą sprendimą (pripažinus konkrečių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų neteisėtumą ir nepagrįstumą), kurio pagrindu buvo išregistruotos žemės sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, būtų faktinis pagrindas vertinti Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą sustabdyti administracinę bylą.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas neatsižvelgė ir visai neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, priimtų sprendžiant tą patį pareiškėjo prašymą, bei kuriuos turėjo įvertinti teismas, spręsdamas šį prašymą iš naujo. Tačiau teismas iš esmės atkartojo pareiškėjo poziciją, ir vėl nepasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kuriais jis grindė nesutikimą su pareiškėjo ir atsakovo prašymais stabdyti bylą. Teismas nevertino, kodėl NŽT sprendimo panaikinimas, kuris neva lemtų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimą iš naujo, turėtų įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kuriais jis grindė nesutikimą su pareiškėjo prašymu stabdyti bylą.

Administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022 ginčijamas NŽT sprendimas nebuvo pagrindas ar vienas iš pagrindų Byloje ginčijamo Įsakymo priėmimui, t. y. ar NŽT sprendimu būtų buvę pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys ar nebūtų buvę, tai niekaip nebūtų įtakoję Įsakymo (ne)priėmimo. Tai vienareikšmiškai patvirtina ir aplinkybė, jog pačiame Įsakyme nėra nurodyta, jog jis priimamas remiantis arba atsižvelgiant i NŽT sprendimą, Žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas arba jo kadastro duomenis.

Žemės sklypo pagrindinės paskirties keitimas priklauso ne nuo tam sklypui nustatytu vienokiu ar kitokiu kadastro duomenų, o nuo bendrojo plano sprendiniu bei jame numatytu galimybių. Todėl net jei ir būtų panaikintas NŽT sprendimas ar NŽT nebūtų jo priėmusi apskritai, t. y. esant nustatytiems ir registruotiems Žemės sklypo kadastro duomenims iki NŽT sprendimo priėmimo, tai nebūtų sudarę pagrindo nekeisti Žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties į kitą, kadangi tokią galimybę numatė bendrasis planas ir Žemės sklypas nepateko į miško ribas dar iki NŽT sprendimo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Įsakymo teisėtumas kvestionuojamas remiantis trimis pagrindais: 1) pagrindinių administracinės procedūros taisyklių pažeidimu; 2) Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių pažeidimu; ir 3) nuslėpus nuo Įsakymą priėmusios institucijos ginčą dėl kadastro duomenų pakeitimo, atitinkamai ir specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų panaikinimo, kas apskritai neleido keisti Gretimo sklypo paskirties į jokią kitą.

Teismas atliko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytų aplinkybių vertinimą atliko, aptarė abiejų bylų dalyką ir reikšmę ginčo sprendimui, teisės aktus, kuriais vadovaujantis yra keičiama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą klausimą dėl atskirojo skundo tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas Įsakymas, kuriuo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius pakeitė 0,0567 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, žemės naudojimo būdai: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (dalis – 51 proc., 0,0290 ha), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (dalis – 49 proc., 0,0277 ha) (žemės sklype melioracijos sistemų nėra); Įsakyme nurodyta, kad statyti statinius žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) galima laikantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis nustatė, kad žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.) 10 punktas nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Aprašo 11 punktas nustatė, kad prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 9 punkte nurodytu atveju teikiamas institucijai, tvirtinančiai (patvirtinusiai) teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurių pagrindu keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), o Aprašo 10 punkte nurodytu atveju – savivaldybės administracijos direktoriui. Jeigu rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto tikslas (vienas iš tikslų) – pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), atskiras prašymas pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) neteikiamas. Prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai). Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos. Jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais.

Administracinėje byloje Nr. eI3-147-422/2022 (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme Nr. eA-1075-629/2023) ginčijamas NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. Sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu žemės sklype buvo išregistruotos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“. Administracinėje byloje 2022 m. spalio 20 d. priimtas teismo sprendimas, dėl kurio yra pateiktas apeliacinis skundas.

Kaip matyti iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų, juose pateikiama, be kita ko, informacija apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pažymėtina, kad būtent dėl šių kadastro duomenų teisėtumo vyksta ginčas administracinėje byloje eA-1075-629/2023, kurioje nagrinėjamas NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje šalių keliamo ginčo dalyką ir pagrindą (kartu su prašymu dėl pagrindinės žemės paskirties ir būdo pakeitimo turi būti pateikta Nekilnojamojo turto registro išrašo kopija, o dėl dalies kadastro duomenų vyksta teisminiai ginčai kitoje administracinėje byloje), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, esminės reikšmės turės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-1075-629/2023 dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. Sprendimo nustatytos aplinkybės.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinės bylos Nr. eA-1075-629/2023 rezultatas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl Įsakymo panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą stabdyti iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1075-629/2023 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01578-2021-0).

Teisėjų kolegija kritiškai vertina trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje neatsižvelgė ir visai neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, priimtų sprendžiant tą patį pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo. Iš teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties matyti, kad teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, atliko savarankiškai išsamią faktinių aplinkybių bei teisės aktų analizę.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. D. centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.