- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eAS-805-624/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02506-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- „Aplinka ir Ekologija“, R. V., D. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Aplinka ir ekologija“, R. V. ir D. S.) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ĮS-2788 ,,Dėl Kauno r. sav., Kačerginė, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ĮS-2788 ,,Dėl Kauno r. sav., Kačerginė, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ užtikrinimo priemones – iki skundo galutinio išnagrinėjimo iš esmės pabaigos sustabdyti Įsakymo galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė aplinkybėmis, jog skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, jo priėmimas vyko iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą, taip pat jis buvo priimtas ankstesnių viešojo administravimo subjektų veiksmų, kurie yra ginčijami teismine tvarka ir dėl jų teisėtumo iki šiol nėra pasisakyta, pagrindu. Pareiškėjas skunde teismui nurodė išsamius teisinius argumentus, pagrindžiančius ir paaiškinančius, kodėl skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, pateikė savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Todėl pareiškėjo skundas atitinka prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundo pagrįstumo standartą. Be to, su skundu pateikti duomenys esą leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu pagal teisinį reguliavimą ir pakeistus kadastro duomenis bei žemės naudojimo paskirtį, leidžiančią statyti statinius, tiesti inžinerinius tinklus, pakeisti miško žemės naudmenas kitomis, tverti tvoras, neliko kliūčių (ko ir siekia trečiasis suinteresuotas asmuo) sunaikinti faktiškai žemės sklype esančius želdinius, o kartu su jais ir gyvąją gamtą (miško paklotę, natūralią florą, paukščių, gyvūnų buveines, pažeisti bendrą miškų masyvą). Jei kadastro duomenys nebūtų be pagrindo pakeisti, t. y. būtų tinkamai pažymėti žemės sklype faktiškai esantys želdiniai, nebūtų galimybės panaikinti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taip pat pakeisti žemės naudojimo paskirtį; o pageidaujant iškirsti (ar kitaip sunaikinti) toje teritorijoje esančius želdinius, būtų reikalingi Valstybinės miškų tarnybos išduodami leidimai (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 d. 4 p.). Pareiškėjo teigimu, ginčo žemės sklypo savininkei D. S. sudaromos sąlygos daryti poveikį žemės sklypo naudojimo paskirčiai, atlikti kitus faktinius veiksmus, susijusius su žemės naudmenų keitimu (žemė gali būti suariama, taip suardant miško paklotę), statinių statymu, inžinerinių tinklų tiesimu, kurie nuginčijus skundžiamą Įsakymą taptų neteisėti, o padaryta žala gamtai (miškų ūkio paskirties žemės sklypui, apsaugotam specialiosiomis naudojimo sąlygomis) būtų praktiškai neatitaisoma. Be to, dėl tokių veiksmų gali nelikti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, suteikiančioms teisę visiems piliečiams per šį sklypą patekti prie vandens telkinio. Pareiškėjo įsitikinimu, ši situacija pati savaime laikytina įrodymu ir išsamiu pagrindimu, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma žala – faktiškai esantis miškas bus sunaikintas (kuo gyvajai gamtai – vientisam miško masyvui ir visai visuomenei, neišskiriant aplinkinių žemės sklypų savininkų, bus padaryta didelė neatitaisoma žala), o teisme reiškiamas reikalavimas ir jo išsprendimas apskritai netektų prasmės. Teismui manant, kad prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdis yra netinkamas, pareiškėjas prašė pritaikyti kitas, teismo vertinimu, tinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą – nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nedetalizavo nurodytų aplinkybių (kad bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala dėl želdynų sunaikinimo grėsmės; kad dėl galimų ginčo žemės sklypo savininkės neteisėtų veiksmų bus draudžiama kitiems asmenims patekti prie vandens telkinio; dėl statinių statymo, inžinerinių tinklų tiesimo), nenurodė, kokio dydžio bus žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą galbūt kilsiančią žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų apie tai, kad ginčo sklype kertami medžiai ar ketinama imtis tokio pobūdžio veiksmų, kad siekiama daryti kitokį poveiki? želdiniams bei drausti pareiškėjui patekti prie vandens telkinio, kad statomi statiniai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl žalos padarymo vertino kaip deklaratyvius ir nepatvirtintus įrodymais, todėl darė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti kokias nors reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog kiti pareiškėjo prašymo argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl neanalizuotini. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pasikeitus faktinei situacijai išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.
II.
Pareiškėjas M. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki skundo galutinio išnagrinėjimo iš esmės pabaigos sustabdyti Įsakymo galiojimą.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta formaliai, neįsigilinus į faktinę ginčo situaciją ir pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, taip pat nepasisakius dėl daugelio pareiškėjo argumentų. Pareiškėjas pažymi, kad jo žemės sklypas ir ginčo žemės sklypas yra miškingoje vietovėje Kačerginės miestelio seniūnijoje, šalia Nemuno, juose auga vešlūs ir brandūs medžiai, sudarantys apylinkių miškų masyvų dalį. Istoriškai abu sklypai visada buvo miškų ūkio paskirties žemė, kurioje jokia statyba ar kitokia veikla, išskyrus rekreacinių miškų eksploataciją, nebuvo leidžiama. Tačiau ginčo žemės sklype nuo 2021 m. balandžio 7 d. liko įregistruota tik viena specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, buvo panaikintos specialiosios sąlygos „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“. Matininkė, atlikusi ginčo žemės sklypo matavimus, kadastrinių matavimų bylos duomenų lentelėje nepagrįstai nepažymėjo jokių šiame sklype faktiškai egzistuojančių želdinių ir medžių, nurodė, kad visą ginčo žemės sklypo plotą užima pieva. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo užsakymu 2021 m. birželio 9 d. buvo surašytas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuota, kad ginčo žemės sklype, priešingai, nei buvo nurodyta pakeistoje kadastrinių matavimų byloje, šiuo metu auga 19 beržų, viena eglė ir viena pušis, medžiai yra brandaus amžiaus, aukšti, žaliuojantys, šias aplinkybes patvirtina topografinis žemės sklypo planas. Taigi ginčo žemės sklypo specialiosios sąlygos „Miško žemė“ ir „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ buvo panaikintos pagal galbūt suklastotus ir akivaizdžiai neteisingus kadastrinius matavimus. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl neteisingų ir galbūt suklastotų ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimo. Nepaisydama nagrinėjamos administracinės bylos, ginčo žemės sklypo savininkė D. S. kreipėsi į Administraciją (nuslėpdama aplinkybę apie iškeltą administracinę bylą) dėl ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo. Pareiškėjo teigimu, Administracija apie gautą / įregistruotą prašymą pakeisti ginčo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą paskelbė netinkamai (klaidingai nurodė esamą ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį), todėl gretimų sklypų savininkai ir kiti miškų likimu suinteresuoti asmenys negalėjo šio skelbimo pamatyti.
Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išdėstytą poziciją, pažymi, kad skundžiamas Administracijos direktoriaus Įsakymas prieštarauja Kauno rajono savivaldybės bendrajam planui. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikti konkretūs įrodymai apie jau daromą ir padarytą žalą (statomus statinius, kertamus ar kitaip naikinamus želdynus), prieštarauja ne tik įstatymo leidėjo valiai reikalaujant įrodyti ne jau padarytą žalą (kas būtų nesuderinama su tikslu laikinai užtikrinti reiškiamą reikalavimą), o grėsmę, kad žala gali būti padaryta, tokiu būdu nepagrįstai ir nesąžiningai apsunkinant pareiškėjo įrodinėjimo naštą. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju prašoma sustabdyti sprendimo, susijusio su iki tol buvusio miškų ūkio žemės sklypo paskirties keitimu, vykdymą, šį prašymą motyvuojant realiai kilsiančia grėsme dėl tęstinių ir nuoseklių su žemės sklypu atliekamų teisinių veiksmų vykdymo, siekiant turėti galimybes naikinti želdinius ir statyti statinius, pateikiant konkrečius tokius veiksmus pagrindžiančius duomenis. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjas neturi galimybės nustatyti žalos piniginės išraiškos ir negali pateikti tokį žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas pakartotinai pažymi, kad jo kartu su skundu pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu pagal teisinį reguliavimą ir pakeistus kadastro duomenis bei ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį, kuri leidžia statyti statinius, tiesti inžinerinius tinklus, pakeisti miško žemės naudmenas kitomis, tverti tvoras, neliko jokių kliūčių sunaikinti faktiškai ginčo žemės sklype esančius želdinius, o kartu su jais ir gyvąją gamtą. Aptarta situacija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sudaro realią grėsmę, jog želdynai gali būti sunaikinti, be to, sudaromos sąlygos ginčo žemės sklypo savininkei daryti poveikį žemės sklypo naudojimo paskirčiai bei atlikti kitus faktinius veiksmus, susijusius su žemės naudmenų keitimu. Pasak pareiškėjo, net ir nesant įrodymų apie padarytą žalą, pati aptarta situacija, susijusi su suinteresuoto asmens D. S., matininkės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus, taip pat Administracijos veiksmais, kai miškas (jo dalis) de facto (faktiškai) yra, o de jure (teisiškai) jo nėra, sudaro prielaidas spręsti apie realios grėsmės žalai kilti ir sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvimą. Prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės sudarytų sąlygas užtikrinti situacijos status quo (padėtis, kuri yra) iki tol, kol bus išspręstas ginčas, o prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui – išsaugoti želdinius, įeinančius į bendrą miško masyvą – ir tai atitinka viešąjį interesą.
Pareiškėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad ginčo žemės sklypo paskirties korekcijomis yra pažeidžiamas viešas interesas, kadangi tiek pareiškėjas, tiek kita visuomenės dalis, gyvenanti toje vietovėje, turi lūkestį, kad nesant teisinių ir teisėtų pagrindų nebus keičiamas pakrantės ir miškų ūkio žemės reguliavimas, nebus iškertami želdynai, kurie sudaro bendrą miško masyvo dalį, statomi statiniai ten, kur neturėtų būti statomi. Visuomenė tikisi, jog teritorijos naudojimo būdas ir reglamentai išliks tokie, kokie nustatyti teritorijos bendrajame plane. Skundžiamas Įsakymas priimtas neatsižvelgiant į teritorijos bendrojo plano reikalavimus, o tai susiję su visos visuomenės interesais, ši aplinkybė sudaro prielaidas spręsti apie viešojo intereso egzistavimą, tai lemia klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog pareiškėjo teiginiai dėl žalos padarymo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti įrodymais, todėl atskirąjį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo M. B. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nors pareiškėjas prašo panaikinti visą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį, atskirojo skundo argumentai yra susiję tik su šios nutarties dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo (ABTĮ 140 str. 1–2 d., 151 str.).
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas.
Tačiau pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus, todėl, jeigu asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, negali pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, tokio pobūdžio aplinkybes aiškinasi ir teismas: kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą (ABTĮ 70 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apie prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo turėtų būti pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams, kurių ne visi ir yra įtraukti į bylos nagrinėjimą, dėl ko klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas: Nekilnojamo turto registro duomenimis, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeista byloje ginčijamu Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. ĮS-2788 ,,Dėl Kauno r. sav., Kačerginė, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“, 2021 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi D. S. perleido A. D., kuris į bylą turėtų būti, tačiau nėra įtrauktas.
Pažymėtina, kad iš naujo nagrinėjant šį prašymą, galimai gavus A. D. nuomonę, bus galima objektyviau įvertinti, ar atsakovo su atsiliepimu į skundą pateikti duomenys, iš jų – Apsisukimo aikštelės schema, nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie žalos, atsirasiančios dėl žemės sklype esančių medžių sunaikinimo, grėsmės realumo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo M. B. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.