Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties, kuria išspręstas laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teikiamų įrodymų

12. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė teikia įrodymus – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pažymą apie išmokėtas išmokas, banko sąskaitos išrašus apie mokamą nuomos mokestį.

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė nors ir neišreiškė atskiro prašymo dėl teikiamų kartu su atskiruoju skundu įrodymų prijungimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantė šiais įrodymais remiasi nesutikdama su skundžiama nutartimi bei į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia dėl šių įrodymų prijungimo. Visų pirma, atskirai pasisakytina dėl teikiamos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties kopijos. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui teikiama apeliantės skundžiama nutartis, kuri yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO, ji apeliacinės instancijos teismui yra prieinama, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šio įrodymo prijungimo. Antra, kiti apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai prijungiami prie civilinės bylos ir vertintini visų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad gali būti reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų ir atskirojo skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą bei į tai, kad atsakovas su jais turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą.

Dėl laikino išlaikymo dydžio

15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-75-803/2024 pagrindu be kita ko nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu P. K. iki teismo sprendimo priėmimo, o ieškovei D. K. nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi išsprendė laikino išlaikymo klausimą, įvertinęs tai, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo spręstos aukščiau nurodyta nutartimi ir priteisė iš ieškovės D. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai P. K. po 274,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo dienos (2024 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, ir remdamasi sunkia finansine padėtimi, prašo jį sumažinti iki 100 Eur per mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis.

16. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgiama ne tik į nepilnamečių vaikų poreikius, bet ir į tėvų turtinę padėtį.

17. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

19. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu, t .y. priteisdamas nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą, rėmėsi kasacinio teismo praktikoje pripažintu orientaciniu kriterijumi, išskaičiavo valstybės mokamą išmoką vaikui ir priteisė iš ieškovės 274 Eur dydžio laikiną išlaikymą. Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus.

21. Tačiau, kita vertus, kaip minėta, išlaikymo dydžiui (taip pat ir sprendžiant dėl laikino išlaikymo dydžio) svarbu įvertinti ir tėvų turtinę padėtį. Nors šiuo atveju sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, neatliekamas išsamus įrodymų vertinimas ir nepasisakoma dėl ginčo esmės, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tačiau ir šioje proceso stadijoje pagal šalies pateikiamus įrodymus yra galimybė preliminariai įvertinti, ar išlaikymą teikiantis vienas iš tėvų pagal savo finansines galimybe gali mokėti priteisto dydžio (taip pat ir laikino) išlaikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama sumažinti jai priteisto laikino išlaikymo dydį, teikia duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, iš kurių matyti, kad jos pajamas skundžiamos nutarties priėmimo metu sudarė 373,26 Eur per mėnesį mokamos vaiko priežiūros išmokos. Byloje nėra duomenų apie kitas ieškovės gaunamas pajamas. Šią aplinkybę ji nurodė ir pati atskirajame skunde. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantė nuomojasi dviejų kambarių būstą Vilnius mieste, teismui pateikti tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Apeliantė nurodo, kad būstą nuomojasi tam, kad galėtų ir turėtų tinkamas sąlygas pilnavertiškai bendrauti su vaiku, tai daryti buvo priversta (byloje teikti paaiškinimai, kad atsakovas liko gyventi šalių būste ir į jį neįleidžia apeliantės), o prie išlaidų prisideda artimi giminaičiai. Matyti, kad apeliantės pozicija dėl finansinės padėties nuosekli, tokius apeliantės paaiškinimus pagrindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-75-803/2024 nustatytos neginčijamos faktinės aplinkybės, iš kurių matyti, jog atsakovei grįžus gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) atsakovas atveždavo vaiką į (duomenys neskelbtini), tačiau kad ieškovė galėtų su vaiku bendrauti, nuo 2023 m. spalio 21 d. išsinuomojo butą Vilniuje (nutarties 13 punktas). Iš byloje esančių duomenų ir minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, jog ieškovei buvo pablogėjusi (duomenys neskelbtini) sveikata (nuo 2022 m. tris kartus periodiškai gydėsi (duomenys neskelbtini); nutarties 14 punktas), o byloje nėra duomenų, kad ieškovė po 2023 m. liepos 7 d. būtų hospitalizuota ar jos (duomenys neskelbtini) sveikata vėl būtų pradėjusi blogėti, tačiau matyti, kad ieškovei yra nustatytas gydymo planas (nutarties 19 punktas; el.b. l. 60-62). Taigi aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia nutarties metu buvusią sunkią apeliantės finansinę padėtį, kuri, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, taip pat yra svarbus kriterijus nustatant laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

23. Laikytina, kad apeliantės nurodoma sunki finansinė padėtis, kuomet iš tiesų, nustatant mokėtiną 274 Eur dydžio periodinį išlaikymą, lieka pragyvenimui tik 99,26 Eur, sudaro pagrindą priteisti mažesnį nei kad teismų praktikoje laikomas orientaciniu minimalus mėnesinis atlygis, bei kurį ir priteisė pirmosios instancijos teismas, išlaikymo dydį. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs apeliantės šiuo metu gaunamas pajamas. Atsakovo argumentas, jog apeliantė nuomojasi būstą ne pagal jos pajamas ar teikia prioritetą nuomai, o ne vaiko išlaikymui, neturi teisinės reikšmės, kadangi nuosekli apeliantės pozicija pagrindžia priežastis, dėl kurių ji nuomojasi būstą (nurodo, kad buvo priversta nuomotis, o be to neturi kitos galimybės matytis su dukra), kita vertus, apeliantė nurodo, kad prie to prisideda jos šeimos nariai. Šiuo gi atveju, pažymėtina, kad svarbus ne tik išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas (jis taip pat neabejotina abiejų tėvų pareiga), tačiau ir ryšio su nepilnamečiu vaiku išlaikymas, juolab kad nepilnametis vaikas yra iki dviejų metų ir su tokio amžiaus vaiku svarbu išlaikyti bei palaikyti ryšį. Taigi atsakovas negali jo prašomo dydžio laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovės laikyti svarbesniu prioritetu, nei kad ieškovės bendravimą su nepilnamečiu vaiku, kadangi šie abu aspektai yra neabejotinai svarbūs nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad jis patiria dukros išlaikymo išlaidas, tačiau šiuo aspektu svarbus ir atsakovės argumentas, kad tokias išlaidas padidina atsakovo vienasmeniškas sprendimas leisti vaiką į privatų darželį, kas nėra suderinama su ieškovės finansinėmis galimybėmis. Kita vertus, laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik laikinai sureguliuojama ginčo situacija, kuri sprendžiama pagal tokio procesinio sprendimo priėmimo metu turimus faktinius duomenis, o priimant galutinį sprendimą ir įvertinus faktinių aplinkybių visumą, gali būti priteisiamas kito dydžio išlaikymas.

24. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo skirti 100 Eur laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiausiai atitiktų 150 Eur periodinio išlaikymo dydis. Pastebėtina, kad apeliantė didesne dalimi prisidėtų prie išlaikymo nepilnametei dukrai, o kartu jai liktų ir didesnė suma pragyvenimui.

25. Apibendrinant išdėstytą laikytina, kad nors pirmosios instancijos teismas formaliai ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tačiau šiuo atveju nepagrįstai neįvertino apeliantės nurodomų aplinkybių dėl jos turtinės padėties, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartis keičiama, nustatant, kad iš ieškovės priteistinas nepilnamečiam vaikui 150 Eur laikino išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo dydžio ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Tenkinti iš dalies atsakovo P. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo dienos (2024 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti atsakovą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.“

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.