Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-02 · Civilinė byla Nr. 2S-559-560/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-28Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-12-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
2S-559-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01021-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
K. Č.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-559-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01021-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.8; 122.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo K. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-246-723/2012 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui K. Č. dėl santuokos nutraukimo, 2012-03-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2012-11-28 nutartimi sprendimas iš dalies pakeistas, iš atsakovo K. Č. priteista 3 606 Lt žyminio mokesčio valstybei. Taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-03-16 sprendimu iš atsakovo K. Č. priteisė 10 982,30 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. Č. 2012-12-07 prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas iš jo priteistas 14 588,30 Lt bylinėjimosi išlaidas leisti išmokėti lygiomis dalimis per 24 mėnesius, kas mėnesį mokant po 607,85 Lt, kadangi jo turtinė padėtis yra labai sunki. Nurodė, kad jam priskaitomas 5 260 Lt per mėnesį darbo užmokestis, nuo kurio sumokami mokesčiai valstybei, tokiu atveju atlyginimas „į rankas“ gaunasi 4 020,10 Lt. Be to, J. Č. ir toliau nemoka ½ įmokų (duomenys neskelbtini) bankui už būsto kreditą ir palūkanas pagal būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kas sudaro vidutiniškai 2 537 Lt per mėnesį. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį į J. Č. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke moka po 1 400 Lt už vaikų išlaikymą. Todėl jam vidutiniškai per mėnesį lieka 82,43 Lt pragyvenimui. Nuo 2012-11-28 jis neteko vienintelės gyvenamosios vietos (namas yra priteistas J. Č.), jam skubiai reikia susirasti nuomojamą būstą, kas sudarys vidutiniškai 1 000 Lt išlaidų nuomai plius 500 Lt komunalinėms išlaidoms. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl sunkios turtinės padėties neturi jokių objektyvių galimybių iš karto įvykdyti šiuos įsipareigojimus, prašė teismo leisti 14 588,30 Lt žyminio mokesčio sumą išmokėti dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-13 nutartimi pareiškėjo K. Č. prašymą dėl 2012-03-16 sprendimu ir 2012-11-28 nutartimi priteistų 14 588,30 Lt bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo tenkino iš dalies. Teismas nutarė priteistos 14 588,30 Lt sumos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, įpareigojant pareiškėją kas mėnesį mokėti valstybei po 1 215 Lt, o paskutinį mėnesį 1 223,30 Lt dydžio įmokas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad K. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su teniso kortu, 2 butai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys pastate (duomenys neskelbtini), 100 proc. akcijų UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), 34 proc. akcijų UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), taip pat automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog jo gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 5 260 Lt, tačiau Sodra duomenimis jis siekia 7 895 Lt, o kai kuriais mėnesiais 9 468,73 Lt ar net 10 523 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat pareiškėjui priklauso uždarų akcinių bendrovių akcijos, apie kurių vertę teismui jokių duomenų nepateikta. Taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie buvusios sutuoktinės vengimą mokėti įmokas už paskolą nepagrįstos jokiais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs pareiškėjo turtinę padėtį bei tai, kad pareiškėjas privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas nurodė, kad yra pagrindas pareiškėjo skolos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas K. Č. pateikė 2012-12-27 atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. leisti iš jo priteistą 14 588,30 Lt sumą išmokėti dalimis per 24 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant po 607 Lt, o paskutinį mėnesį – 627,30 Lt. Pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje yra pateikta informacija, kad jis nuo 2010 m. gegužės mėn. iki šiol vienas kas mėnesį moka paskolos sumą už santuokos metu pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą turtą, tai labai stipriai apsunkina jo finansinę padėtį. Nurodo, kad esamo nekilnojamojo turto vertė Lietuvoje yra pateikta santuokos nutraukimo byloje, o nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra nebenustatoma ryšium su tuo, kad pasikeitus šalyje prezidentui ir kilus neramumams, nekilnojamojo turto segmentas išgyvena visišką sąstingį. Dėl vis dar esamos ekonominės krizės pasekmių Lietuvoje bei kilusių neramumų (duomenys neskelbtini) realizuoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą yra sudėtinga dėl paklausos stygiaus ir tai užtruktų neapibrėžtą laikotarpį. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nebevykdo nuo 2007 m. lapkričio mėn., yra išregistruota iš PVM mokėtojų, o UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra sustabdyta iki 2014 m. gruodžio 14 d. Abi įmonės neturi turto, darbuotojų, veiklos nebevykdo. Dėl išvardintų aplinkybių abiejų įmonių akcijų įkeitimas yra nebeįmanomas. Papildomai nurodo 2012-12-07 prašyme, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2012-12-13 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 7 str. 1 d. nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. Č. nuosavybės teise turi žemės sklypą su teniso kortu (duomenys neskelbtini), 2 butus (duomenys neskelbtini), automobilį, yra dviejų įmonių akcininkas – atitinkamai turi jų 100 proc. ir 34 proc. akcijų. Pareiškėjo darbo užmokestis siekia 7 895 Lt, o kai kuriais mėnesiais 9 468,73 Lt ar net 10 523 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau paminėtas pareiškėjui priklausantis turtas ir darbo užmokestis rodo, kad jo turtinė padėtis nėra bloga, o jam priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymas apelianto siūlomais terminais yra pernelyg ilgas. Kitoks šios situacijos vertinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams (CK 1.5 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje neturi pagrindo vertinti susiklosčiusią faktinę situaciją apie pareiškėjo turtinę padėtį kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, nes ją paneigiančių įrodymų nėra pateikta, o atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai laikė, kad yra pagrindas 14 588,30 Lt bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti ne ilgesniam nei 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Vadovaujantis minėtais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012-12-13 nutartį, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Pareiškėjo K. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius