Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1323-460/2016

2016 m. rugpjūčio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FET Contracting“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

7. Byloje pateikta tarp šalių pasirašyta 2014-01-01 Darbo sutartis Nr. 1350 (įsigaliojo 2012-02-06, atnaujinta 2014-01-01) (toliau – Darbo sutartis), taip pat atsakovės „Pastolių montuotojo pareiginiai nuostatai“ (toliau – Nuostatai), atsakovės „Darbo tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės), atsakovės „Darbuotojų, supažindintų su vidaus darbo taisyklėmis, registracijos žurnalas“ (toliau – Žurnalas). Atsakovė 2015-09-17 įsakyme „Skirti drausminę nuobaudą“ Nr. PB 03/2015/09 nurodė, kad darbdaviui 2015-09-09 paaiškėjo, kad 2015-09-09 darbuotojas R. K. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną ir šią dieną nevykdė darbo funkcijų (DK 235 str. 2 d. 9 p. ir skyrė R. K. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.); ieškovas su įsakymu supažindintas. Atsakovė 2015-09-30 įsakymu „Dėl R. K. atleidimo iš darbo“ Nr. DA 07/2015/09, vadovaudamasi DK 136 str. 3 d. 2 p., atleido pastolių montuotoją R. K. iš darbo nuo 2015-09-30, nurodant kad darbuotojas padarė 1 d. d. pravaikštą, ieškovas su įsakymu supažindintas. Ieškovas 2015-09-09 Pasiaiškinimu „Dėl neatvykimo į darbą“ nurodė, jog nevyko į darbą, nes dėl triukšmo kaimynystėje liko naktį be miego, ryte skambino ir viską paaiškino, kad yra nemiegojęs ir dirbti neilsėjęs negali. Atsakovės Taisyklėse nurodyta, kad darbo laiko pradžia – 7 val. arba 8 val., darbo laiko pabaiga – 16 val. arba 17 val. (Taisyklių 3.3.p.), darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainos) grafikuose nustatytu laiku, grafikai paskelbiami viešai informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo (Taisyklių 3.7.p.). Byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas ginčo dieną, t. y. 2015-09-09 neatvyko į darbą visą darbo dieną – šių aplinkybių ieškovas neginčija, jas pripažino (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis).

8. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas; DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikant neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių.

9. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad „įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus <...> bylą nagrinėjęs teismas nesilaikė darbo bylos nagrinėjimo ypatumų, nebuvo aktyvus rinkdamas įrodymus, nesiėmė iniciatyvos pats rinkti byloje įrodymus“. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto dėstomu pirmosios instancijos teismo veiksmų nagrinėjant bylą vertinimu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai vykdė jam priskirtas pareigas nagrinėjant su darbo santykiai susijusią bylą. Šiuo aspektu svarbu tai, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, taigi, dominuoja darbo sutarties šalių lygybės principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 15, 16 straipsniai). Teisiniame reguliavime darbuotojui palanki išimtis yra tik ta, kad esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieštaravimams taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata {DK 11 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tokių prieštaravimų nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011). Nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami vien tik darbuotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009). Šiuo atveju ieškovas, prisidengdamas savo, kaip darbuotojo, statusu, bando ne tik paneigti savo pareigas, numatytas DK 35, 228 straipsniuose, bet ir nepagrįstai bandė tokią pareigą perkelti apylinkės teismui. Kaip teisingai sprendime pažymėjo apylinkės teismas „byloje šalys bei jų atstovai neteikė jokių duomenų bei įrodymų, taip pat prašymų apie įrodvmu išreikalavima, ar galimų įrodymų buvimo vietą apie naktį prieš ginčo darbo diena, t. y. 2015-09-09. buvusį triukšmą ieškovo gyvenamosios vietos teritorijoje, šio triukšmo priežastis bei trukmę, ieškovo nurodyto triukšmo įtakų/galimų įtakų ieškovo miegui, poilsiui, taip pat šių aplinkybių įtaką ieškovo darbingumui bei galėjimui/negalėjimui atlikti savo darbines pareigas, nors teismas ne kartą šalims bei jų atstovams teismo posėdžiu metu siūlė pateikti byloje papildomus duomenis bei įrodymus, nors šalis ir atstovavo atstovai turintys atstovavimo praktikos darbo bylose. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, apylinkės teismas buvo aktyvus ir siūlė rinkti įrodymus, pagrindžiančius šalių poziciją byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas, atstovaujamas profesinės sąjungos teisininkės, būtų prašęs išreikalauti duomenis, kurių jis negali gauti. Pabrėžtina, kad iš vienos pusės, apeliantas yra teisus, teigdamas, kad teismas darbo byloje, pradėtoje pagal darbuotojo ieškinį, procese ex officio turi būti aktyvus (CPK 414, 417-418 straipsniai), iš kitos pusės, teismo aktyvesnio vaidmens aspektas, kaip toks, nesuponuoja, kad darbuotojas, pareiškęs ieškinį, yra atleidžiamas nuo visų faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia pareikštus materialinius subjektinius reikalavimus, įrodinėjimo ir gali užimti pasyvaus proceso stebėtojo vaidmenį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013) pažymi, jog teismas neturėjo pareigos byloje už ieškovą imtis advokato vaidmens ir viso įrodinėjimo darbo atlikti už patį ieškovą. Teigdamas, kad svarbi neišvykimo į darbą 2015-09-09 priežastis buvo naktį ieškovo gyvenamojoje vietoje buvęs triukšmas, ieškovas privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus – telefonų išklotines, garso įrašus, dokumentus, jog buvo kreiptąsi į teisėsaugos institucijas ar kt. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas buvo pakankamai aktyvus atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įrodinėjimo pareigą ir situacijos kontekstą.

10. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad „atsakovas darbuotojo neatvykimo į darbą priežasties svarbos bei tiesioginio ryšio su aukštalipio darbo funkcijų saugiu atlikimu netyrė <...> Nuo darbdavio sugebėjimo išsiaiškinti darbuotojo neatvykimo į darbą priežastis, o svarbiausia, konkrečioje situacijoje jas realiai įvertinti, priklauso darbuotojo kaltės ir jo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas. Darbdavys turėjo išanalizuoti darbuotojo pateiktus pasiaiškinimus dėl nevykimo į darbą priežasčių ir priimti tuo klausimu argumentuotą išvadą“. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priima civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013). Akcentuotina, kad byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo apie tai, kad 2015-09-09 naktį Ieškovo gyvenamojoje vietoje Olandijoje būtų buvęs triukšmas (pats faktas]. Pažymėtina, kad darbuotojai, įskaitant ieškovą, turėjo visas galimybes surinkti įrodymus, jog 2015-09-09 naktį jų gyvenamojoje vietoje buvo triukšmas - kviesti vietos policijos pareigūnus ir prašyti dokumento iškvietimo patvirtinimui, daryti garso, vaizdo įrašus ar kt. Ieškovas ir kiti darbuotojai galėjo imtis veiksmų tam, kad triukšmo šaltinis būtų pašalintas – kreiptis į pareigūnus, paprašyti kaimynų, kad netriukšmautų ir pan. Šiuo gi atveju Ieškovas ir kiti darbuotojai nusprendė tiesiog neiti į darbą dėl tariamos priežasties, kurios negali nei įrodyti, nei pagrįsti jos svarbumo neišvykimui į darbą. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų buvę taip, kad triukšmas 2015-09-09 naktį iš tiesų buvo, ir darbuotojai dėl to neišsimiegojo, tai nekliudė darbuotojams atvykti į darbą bent pusę dienos (išsimiegojus]. Sutiktina su atsakove, kad darbo santykiuose tokios priežastys, kaip triukšmas gyvenamojoje vietoje, negali būti laikomos svarbia priežastimi nevykti į darbą visą dieną (pamainą). Nesutiktina apelianto pozicija, kad pati atsakovė (kaip darbdavys) turėjo rinkti darbuotojų neatvykimą į darbą pateisinančius įrodymus. Tokia išvada prieštarautų anksčiau nurodytai teismų praktikai bei DK 35 straipsnyje įtvirtintiems principams. Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija pripažįsta visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas 2015-09-09 į darbą neatvyko visą darbo dieną be svarbių priežasčių.

11. Apeliaciniu skundu ieškovas kvestionuoja atsakovės pasirinkimą už pravaikštą ieškovui skirti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pozicija, kad nuobauda yra per griežta padarytam darbo drausmės pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, jog darbuotojo drausminei, skirtingai nei materialinei, atsakomybei kilti reikia nustatyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, atitinkančius darbo drausmės pažeidimo sampratą, tačiau nebūtina nustatyti darbdavio patirtos žalos ir jos atsiradimo priežastinio ryšio su darbuotojo neteisėtais veiksmais. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių - darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 182/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015, ir kt.). Taigi, žala gali pasireikšti ne tik tuo, kad darbdaviui padaroma reali turtinė žala, tačiau gali būti padaroma ir neturtinė žala, pasireiškianti pasitikėjimo darbuotoju praradimu bei darbdavio intereso užtikrinti, kad darbuotojai tinkamai laikytųsi darbo drausmės, pažeidimu. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų yra akivaizdu, kad atsakovės veiklos specifika, be kita ko, susideda iš to, kad jo darbuotojai teikia paslaugas užsienyje esantiems klientams ir partneriams. Tai reiškia, kad pats atsakovas tiesiogiai kasdieną nesusitinka darbuotojų, jų kontrolė ir darbo drausmės užtikrinimas tampa sudėtingesni. Nėra pagrindo prieštarauti atsakovei, kad šiuo atveju būtent atsakovei yra itin svarbu turėti darbuotojus, dirbančius su minimalia darbdavio kontrole, tačiau maksimaliu pasitikėjimo lygiu. Papildant paminėtina, jog atsakovė į bylą pateikė Olandijos verslo partnerių laišką, iš jo turinio matyti, jog buvo išreikštas nepasitenkinimas, kada trys darbuotojai, įskaitant Ieškovą, neatvyko į darbą. Kaip nurodyta elektroniniame laiške, dėl ieškovo ir kitų dviejų darbuotojų neatvykimo atsakovės klientai buvo priversti sukeisti žmones pamainose, numatyti darbai nebuvo užbaigti. Šiuo atveju ieškovas, padaręs DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte apibrėžtą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą neteko atsakovės pasitikėjimo toliau atlikti jam priskirtas darbo funkcijas. Dėl to ieškovo atleidimas iš darbo buvo adekvatus įvykdytam darbo drausmės pažeidimui, darbo specifikai, darbuotojo požiūriui ir darbdavio reputacijos prieš klientą sumenkinimui.

12. Apeliaciniame skunde ieškovas nemažai dėmesio skiria argumentui, kad 2015-09-09 jis nepadarė pravaikštos, nes tą dieną turėjo būti išleistas nemokamų atostogų dėl anksčiau įmonėje egzistavusios praktikos. Ieškovas teigia, kad visais atvejais darbuotojams buvo suteikiamos nemokamos atostogos, jeigu jie neišeidavo į darbą. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu traktavimu, nes, kaip matyti iš senesnės tarp šalių susiklosčiusios praktikos, nemokamos atostogos buvo suteikiamos dėl sveikatos problemų, siekio pratęsti jau suteiktas atostogas, šventinių dienų Olandijoje. Be to, kaip apylinkės teisme paaiškino atsakovės atstovas A. P. ir liudytojas D. Ž., nuo 2015 m. kovo mėnesio įmonėje sugriežtėjo nemokamų atostogų suteikimo darbuotojams tvarka ir ieškovas apie tai buvo informuotas. Taigi, be aiškios darbdavio valios išreiškimo ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 2015-09-09 neišėjus į darbą, jam numatytu laiku bus suteiktos neapmokamos atostogos.

13. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog „nors ir informuotas apie profesinės sąjungos įsisteigimą įmonėje, atsakovas nederino 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. TO 1/2012/11 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių, todėl pažeidė LR DK 230 straipsnį, kuris imperatyviai nustato, jog darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Nesuderintos su darbuotojų atstovais Darbo tvarkos taisyklės negalioja“. Pažymėtina, kad jeigu darbovietėje yra darbuotojų atstovai (DK 19 straipsnis), tai darbdavys, prieš tvirtindamas darbo tvarkos taisykles, privalo jas suderinti su darbuotojų atstovais (DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 230 straipsnis). Ieškovas apeliaciniame skunde pats nurodo, kad įmonėje 2014 m. gruodžio mėnesį įsisteigė profesinė sąjunga <...> Tai akivaizdžiai rodo, kad ieškovo argumentai dėl darbo tvarkos taisyklių negaliojimo yra visiškai nepagrįsti, nes darbo tvarkos taisyklės buvo priimtos trimis metais anksčiau nei atsakovės buvo informuota apie profesinės sąjungos įsteigimą įmonėje. Taigi, remiantis nurodytais argumentais darbo tvarkos taisyklės negali būti pripažįstamos negaliojančiomis ir ginčo metu jos turėjo visišką juridinę galią ieškovui kaip darbuotojui. Kita vertus, ieškovas tvirtina, kad jis nevyko į darbą dėl triukšmo, o ne dėl to, kad nežinojo, kada reikia vykti į darbą, kaip nurodyta taisyklėse.

14. Apeliaciniu skundu ieškovas kelia klausimą dėl nepagrįstai atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta, į ką turi atsižvelgti teismas, priteisdamas vienai iš šalių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šios ginčo bylos kontekste svarbu tai, kad bylos apimtis yra nemaža, buvo aiškintasi daug faktinių aplinkybių, apklausti liudytojai, įvyko iš viso 4 teismo posėdžiai (Rekomendacijų 2.1. punktas). Taip pat atsakovę atstovavo advokatas, kurio registruota darbo vieta yra Vilniaus mieste (Rekomendacijų 2.4. punktas). teisėjų kolegija mano, kad svarbiausia vertinant iš Ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį yra paties ieškovo elgesys nagrinėjant bylą (Rekomendacijų 2.8. punktas). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi pripažino ieškovo dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje būtinu. Nepaisant to, ieškovas ne tik neatvyko į 2016 m. sausio 11d. vykusį teismo posėdį, bet ir į 2016 m. vasario 2 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį. Taigi, pats ieškovas akivaizdžiai nesirūpinu greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, todėl apylinkės teismas tai įvertino ir, įvertinęs tai, kad vien už atsiliepimą į ieškinį pagal Rekomendacijas galima priteisti 1 870 EUR suma, priteisė iš ieškovo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 735,96 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti užmokestį. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovei iš apelianto priteistina 735,96 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FET Contracting“ priteisti iš ieškovo R. K. 735,96 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.