Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-935-299/2012 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas, institucija teikianti išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. vasaros laikotarpiu, kai vaikas nelanko ugdymo/mokymosi įstaigos, kiekvieną antradienį 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sekančią dieną, tai yra trečiadienį iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. R. S. mokslo metų laikotarpiu kiekvieną antradienį 16.00 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos ir sekančią dieną, tai yra trečiadienį iki 8.00 val. grąžina sūnų į jo ugdymo/mokymosi įstaigą.R. S. mokslo metų laikotarpiu kiekvieną antradienį 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekančią dieną, tai yra trečiadienį iki 10.00 val. tuo atveju, jei vaikas dėl įvairių priežasčių tomis dienomis nelanko ugdymo/mokymosi įstaigos.R. S. mokslo metų laikotarpiu kiekvieną ketvirtadienį 16.00 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo/mokymosi ar gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą.R. S. kas antrą savaitgalį (savaitgalius pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. birželio 30 dienos. Pirmas savaitgalis tėvo, sekantis –mamos ir t.t.) šeštadienį nuo 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekančią dieną, tai yra sekmadienį iki 19.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. R. S. vasaros atostogų metu, tai yra nuo liepos mėnesio 7 dienos 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina liepos mėnesio 15 dieną iki 19.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Nuo rugpjūčio mėnesio 4 dienos 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina rugpjūčio mėnesio 19 dieną iki 19.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.R. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios ar ugdymo/mokymo vietos gruodžio mėn. 24 d. nuo 12.00 val. ir įsipareigoja jį parvežti į jo gyvenamąją vietą gruodžio mėn. 25 d. iki 12.00 val.R. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. ir įsipareigoja parvežti jį atgal sekančią dieną iki 10.00 val. R. S. ir A. S., nepiktnaudžiaujant tėvų valdžia, susiklosčius rimtoms ir objektyvioms priežastims, trukdančioms vykdyti nustatytą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 24 valandas.R. S. ir A. S. įpareigotini būti vienodai atsakingais už sūnaus priežiūrą, auklėjimą, tinkamai rūpintis jo sveikata, vystymusi, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, nedaryti vienas kitam kliūčių bendrauti su vaiku pagal mūsų sudarytą susitarimą, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, atsižvelgti į sūnaus norus sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą, tai yra bet kada ir nekliudomai lankyti vaiką ugdymo/mokymo, gydymo ar kitose įstaigose, domėtis jo reikalais, gauti visą su juo susijusią informaciją, dalyvauti vaiko ugdymo/mokymo procese, tėvų susirinkimuose, renginiuose ir pan., teikti vienas kitam visą su vaiku susijusią informaciją: pranešti planuojamas vaiko šventes ar tėvų susirinkimus, derinti dėl vaiko ugdymo/mokymo įstaigos, medicinos centro, gydytojo parinkimo, informuoti apie vaiko sveikatą, numatomas keliones ar ekskursijas ir pan.

Iškovė teismui pateikė prašymą pakeisti 2012-06-25 nutartimi nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, paliekant nutarties 1, 6, 7, 9, 10 punktus nepakeistus, panaikinat 3 ir 4 p., ir pakeičiant 2 p., 5 p., 8 p. taip:

2. R. S. mokslo metų laikotarpiu kiekvieną antradienį nuo 16 val. iki 17 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos ir sekančią dieną, t.y. trečiadienį iki 8 val. grąžina sūnų į jo ugdymo/mokymosi įstaigą.

5. R. S. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį nuo 16 iki 17 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos ir grąžina sūnų atgal į jo ugdymo/mokymosi įstaigą sekantį pirmadienį iki 8 val.

8. R. S. pasiima sūnų iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos penktadienį prieš Šv. Velykas nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžina sūnų į jo ugdymo/mokymosi įstaigą sekantį antradienį iki 8 val.

Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui imtis tam tikrų veiksmų; lankytis tam tikrose vietose, t. y.:

1. Uždrausti atsakovui A. S. pasiimti sūnų N. S. iš jo ugdymo/mokymosi įstaigos mokslo metų laikotarpiu kiekvieną antradienį, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį, gruodžio 24 dieną, penktadienį prieš šv. Velykas;

2. Uždrausti atsakovui būti sūnaus ugdymo/mokymosi įstaigoje, jos teritorijoje ir prie šios teritorijos 300 metrų atstumu tuo laiku, kuris yra nustatytas kaip laikas, kuriuo ieškovė turi pasiimti sūnų iš ugdymo/mokymosi įstaigos;

3. Uždrausti atsakovui artintis prie ieškovės R. S.. prie jos gyvenamosios vietos, vykti paskui jos automobilį, taip pat lankytis tose vietose, kuriose ji bus su sūnumi Nagliu tuo laiku, kuris yra teismo skirtas jos ir sūnaus bendravimui, ir prie šių vietų;

4. Uždrausti atsakovui nepristatyti sūnų į ugdymo/mokymosi įstaigą tomis dienomis, kuomet R. S. turi paimti sūnų, išskyrus tą atvejį, kuomet sūnus serga ir yra tą dieną ugdymo/mokymosi įstaigai pateikta tai patvirtinanti gydytojo pažyma.

Nurodė, kad dėl nuolatinių atsakovo priešiškų veiksmų ji neturi jokios galimybės bendrauti tinkamai su sūnumi, atsakovas nuolat įvairiais veiksmai trukdo bendrauti su sūnumi, nuteikinėją sūnų prie ieškovę, be to pasiimant nustatytu laiku sūnų iš darželio, atsakovas panaudojo smurtą prieš ją dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu modifikavo nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką remdamasis aplinkybe, kad šalys tarpusavyje nesusitaria dėl dalyvavimo sūnaus auklėjime, šalims susitikus, tarp jų kyla konfliktai, kurie neigiamai veikia nepilnametį vaiką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 10–15, 18, 20, 21, 33–40, 45) patvirtina šią aplinkybę.

Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus, yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.), o taip pat turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172, 3.176 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.), todėl įstatyme yra įtvirtintas maksimalaus bendravimo su vaiku principas, kuris gali būti apribotas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Apelianto argumentas, kad nepilnametis sūnus nenori bendrauti su mama, nesudaro pagrindo riboti ieškovės bendravimo su sūnumi, o greičiau atvirkščiai.

Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra valstybės numatyta priemonė, kai vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su vaiku. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Nustatant vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi. Kadangi abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo priešingas faktines aplinkybes, visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neva padarytų įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimų.

Įstatyme nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie prašymo nagrinėjimą atsakovui praneša tik jei mano, jog tai yra būtina (CPK 147 str. 1 d.). Kaip minėta, skundžiama nutartimi tik pakeista nustatyta laikina bendravimo tvarka nežymiai pailginant ieškovės bendravimo su vaiku laiką, uždraudžiant ieškovės bendravimo su vaiku laiku dalyvauti atsakovui, taip siekiant išvengti šalių konfliktų vaiko akivaizdoje. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl to, kad teismas neatsižvelgė į vaiko norus, bei dėl to, kad teismas išnagrinėjo prašymą nepranešus atsakovui.

Apeliantas nepagrįstai akcentuoja, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo, nes šiuo metu tai yra laikina priemonė, be to, ši aplinkybė nešalina ieškovės teisės ir pareigos bendrauti, o ne tik matytis, su vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, kai vaiko gyvenamoji vieta yra pas kitą (tėvą ar motiną), o teisė matytis su vaiku įstatymu garantuojama tikslu, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina), kai apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės. Be to, įstatymo nuostatos apie bendravimo pobūdį, kaip nuolatinį ir tiesioginį procesą, sąlygoja, kad nepagrįstas vaiko interesų apsauga tokio bendravimo ribojimas ar bendravimas vieno iš tėvų su vaiku, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, prižiūrint institucijai, negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.