- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-2525-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00250-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Ona Gasiulytė, Andrius Verikas ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, kompensacijos priteisimo, prievolių paskirstymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu S. K. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę „K.“, nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-02-26 iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2014-02-26, skaičiuojant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt, nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinko, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, paliekant jai teisę pasirinkti norimą pavardę, priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 150 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės ir atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Prašė priteisti iš ieškovės kompensaciją už santuokos metu įgytą ½ dalį turto, kurio vertė sudaro 18 000 Lt, tai yra 9000 Lt, arba priteisti ½ dalį įsigyto turto vertės ieškovės nuosavybėn bei įskaityti minėtą sumą į išlaikymą vaikams ateityje, pripažinti, kad susidaręs įsiskolinimas UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ už šilumos tiekimą butui J. S. g. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės prievolė.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė ieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką tarp R. K. ir S. K., įregistruotą 1999-11-26 Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 176, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo R. K. paliko pavardę „K.“, S. K. – „K.“. Nustatė nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. K.. Priteisė iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 80 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2014-02-26, iki vaikų pilnametystės. Šiomis lėšomis uzufrukto teise pavedė disponuoti ieškovei R. K., atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo. Teismas pripažino R. K. ir S. K. santuokos metu įgytą turtą – baldus ir buitinę techniką nedalytinu turtu ir perdavė jį R. K. asmeninėn nuosavybėn. Teismas pripažino prievolę išieškotojui UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-11 įsakymą Nr. L2-1136-371/2014 ieškovės R. K. asmenine prievole, o prievolę išieškotojui valstybei pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-09-29 nutarimą Nr. 14N-19147197-14 pripažino atsakovo S. K. asmenine prievole. Išanalizavęs šalių paaiškinimus ir civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo vaikai yra nepilnamečiai, jie gyvena kartu su ieškove jos tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje J. S. g. (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo vaikai yra ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus. Ieškovė pateikė įrodymus, jog per mėnesį gauna apie 1500 Lt (434,43 Eur) pajamų. Atsakovas sutiko, jog taip pat privalo teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau nurodė, kad negali mokėti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Nors jis yra darbingo amžiaus, tačiau asmeninio turto neturi, gauna 609.86 Lt (176.63 Eur) pašalpą, yra neįgalus, jam nustatytas 35 procentų darbingumas. Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, atsakovas šiuo metu neturi realios galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl priteisė iš atsakovo 80 Eur (276.22 Lt) dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nepriteisė, kadangi šalių paaiškinimai patvirtino, jog atsakovas, išvykęs į užsienį, teikė paramą nepilnamečiams vaikams.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 44 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodo, jog jo galimybės teikti išlaikymą vaikams yra ribotos, jis negalės teikti pirmos instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydžio. Jam sunku įsidarbinti, jis yra invalidas, o Šalčininkų rajone nėra darbo pagal jo profesiją ir įgūdžius. Važinėti į Vilnių ar kitur atsakovui neapsimoka. Atsakovas taip pat nurodo, jog invalidu jis tapo seniai, todėl neturėjo galimybės įsigyti nuosavo būsto ar kito turto, dabar jis gyvena su mama. Atsakovas teigė, jog jis intensyviai ieško darbo, tačiau rasti nepavyksta, o bet kokį darbą dirbti neturi galimybių dėl sveikatos. Mokytis ir įgyti naujus įgūdžius jam jau per vėlu dėl amžiaus. Nurodo, jog gauna 176,77 Eur dydžio invalidumo pensiją, o vaikams priteista po 80 Eur dydžio išlaikymas, viso – 160 Eur, todėl jam pragyventi liktų tik 16,77 Eur. Tokiu atveju, teismo sprendimas liks iš dalies be vykdymo, nepagerins vaikų gyvenimo, tik įtrauks patį atsakovą į skurdą. Pabrėžė, jog atsakovui nors ir nustatytas neįgalumas, jo sveikatos būklė tik blogėja. Palaikyti esamą sveikatą reikalingas nuolatinis gydymas, vaistai, o tam būtinos išlaidos. Be to, vaikų poreikiai nėra tiksliai nustatyti, taip pat būtina atsižvelgti į ieškovės turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad apeliantas turi mokėti išlaikymą nuo 2014-02-26, tačiau išlaikymą po 600 Lt jis mokėjo iki 2014-05-05, t.y. ieškovė paimdavo visa jo nedarbingumo pensiją. Atsižvelgiant į tai išlaikymas turėjo būti priteistas nuo 2014-05-05. Teismas sprendime nenurodė, kuo vadovaujanti priteisė 80 Eur dydžio išlaikymą vaikams, visiškai ignoravo apelianto poreikius į gydymą ir pragyvenimą. Pažymi, jog D. Britanijoje jis nedirbo, o gyveno iš pašalpos, todėl turėjo galimybę siųsti vaikams drabužių, o savo pensiją skirti vaikų išlaikymui. Apeliantas gali teikti ne didesnį nei 44 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl vaikų išlaikymo tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
CPK 314 straipsnis reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas nenurodė svarbių aplinkybių kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs juos priimti. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai (pažyma) turi būti prijungti prie bylos ir vertinami, nes šeimos byloje teismas gali ir savo iniciatyva rinkti įrodomus.
Spręsdama šalių ginčą dėl vaikams skirtino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Tarp šalių kilus ginčui dėl vaikams skirtino išlaikymo ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Spręsdamas priteistino iš apelianto išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui ir nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, vaikų poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto ir ieškovės turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir apie jų turimą turtą (abu nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, ieškovės gaunamos pajamas sudaro apie 434 Eur, apelianto – sudarė apie 177 Eur pašalpa, o ginčui esant nagrinėjamam teisme nurodė, jog užsienyje jis uždirbo apie 280 svarų, teigė galintis mokėti pusę ieškovės prašomos sumos, tai būtų – vaikui po 73 Eur), atsižvelgęs atsakovo ribotą darbingumą, į vaikų amžių, į tai, kad vaikai turi specialiųjų poreikių (Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog berniukui yra diagnozuotas astminis bronchitas, adenoidų hipertrofija, skiriami medikamentai, o mergaitei diagnozuotas atopinis dermatitas, skoliozė, dėl regos sutrikimų mergaitė nešioja akinukus, b.l. 18, 20, 79-80), konstatavo, jog ieškovė turi galimybę skirti didesnę dalį vaikų išlaikymui reikiamų lėšų, o atsakovas per mėnesį turi pareigą ir galimybę skirti kiekvienam vaikui po 80 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, pažymi, jog įvertinus apelianto pateiktus papildomus rašytinius įrodymus matyti, kad šiuo metu apeliantas gauna ir senatvės pensiją, jo pajamos per mėnesį sudaro 304 Eur, todėl konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apelianto turtines galimybes ar vaikų poreikius, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gyvendamas Didžiojoje Britanijoje (apeliantas su pertraukomis gyveno ten trejus metus) jis dirbo. Kaip matyti iš rašytinių bylos dokumentų, apeliantas yra ribotai darbingas, tačiau teisėjų kolegija kaip nepakankamai pagrįstus vertina apelianto skunde išsakytus argumentus, kad atsakovas negali ieškoti darbo kitoje vietoje nei Šalčininkai ar persikvalifikuoti. Apeliantas nurodo, kad jam neapsimoka kur nors važinėti, tačiau atsakovas privalo rūpintis vaikų išlaikymu ir negali perkelti vaikų išlaikymo pareigos vien ieškovei. Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydžio, o atsakovo pateikti argumentai apie tai, kad jis intensyviai ieškosi darbo, bet negali jo rasti, nepagrįsti CPK leistinais įrodymais. Apeliantas taip pate nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kad jo sveikata blogėja. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.