Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. A. ieškinį atsakovui A. V. dėl sumokėtos kainos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.3. Nurodė, kad, vertinant atsakovo atliktų darbų kokybę, pirmiausia turi būti nustatyta, dėl kokios apimties automobilio remonto darbų šalys susitarė. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkte nustatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju rašytinė užsakymo paraiška nebuvo užpildyta, atsakovas neginčijo aplinkybės, jog dėl remonto paslaugų šalys susitarė žodžiu.

10.4. Pažymėjo, kad nors priimdamas užsakymą atsakovas pažeidė Aprašo reikalavimus, susijusius su užsakymo priėmimo įforminimu, tačiau aplinkybės dėl ieškovo užsakytų remonto darbų apimties šiuo atveju nustatytinos remiantis šalių paaiškinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Šalys buvo susitarusios dėl aušinimo skysčio ir variklio alyvos nutekėjimą lemiančių gedimų remonto bei benzino purkštukų gumelių remonto (pakeitimo) benzino nuotėkio problemai išspręsti. Sutarties vykdymo metu atsakovo atlikti darbai ir jiems atlikti panaudotos medžiagos išvardinti atsakovo parengtoje 2022 m. liepos 15 d. ataskaitoje.

10.5. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas šioje byloje neįrodinėjo, jog, atsakovui atlikus automobilio remonto darbus, aušinimo skysčio, variklio alyvos dingimo bei benzino nuotėkio per purkštukų gumeles problemos, t. y. tos problemos, dėl kurių šalinimo šalys susitarė, po automobilio grąžinimo ieškovui išliko ar atsinaujino. Teismo posėdyje ieškovas neneigė, jog šiuo metu aušinimo skystis nedingsta, kartu paaiškino, kad automobilis nebuvo daug eksploatuojamas, todėl tiksliai nežino. Nors ieškovas teigė, kad po remonto sumažėjo automobilio trauka, tačiau automobilio remonto darbai, susiję su traukos problemomis, šiuo atveju nebuvo atliekami. Atsakovas paaiškino, kad ieškovo nurodytai traukos problemai spręsti jis siūlė ieškovui pakeisti vakuumo siurblį, kuris valdo turbiną, tačiau ieškovas šios paslaugos atsisakė. Iš ieškovo pateiktos UAB „Inchape Motors“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. paraiškos-sutarties taip pat galima suprasti, jog tikrinimo metu buvo nustatyta su turbinos slėgio valdymu susijusių problemų. Vis dėlto šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl kainos, kuri buvo sumokėta už atliktus remonto darbus, grąžinimo, o ne dėl nuostolių dėl automobilio sugadinimo atlyginimo.

10.6. Teismas vertino tai, kad automobilis po remonto ieškovui grąžintas 2022 m. liepos 21 d., o variklio galvutės virinimo faktas bei kiti trūkumai UAB „Inchape Motors“ atliktos apžiūros metu nustatyti tik 2023 m. kovo 28 d., t. y. praėjus 8 mėnesiams po atsakovo atlikto automobilio remonto. Pažymėjo, kad teismo posėdyje pats ieškovas nurodė, jog jis nežino, ar jam priklausančio automobilio variklio galvutės virinimo darbus atliko atsakovas. Iš šalių paaiškinimų nusprendė, kad remonto metu šalys pakankamai aktyviai komunikavo, todėl mažai tikėtina, jog atsakovas nebūtų atskleidęs ieškovui aplinkybės apie galvutės virinimą, juolab kad tai būtų lėmę papildomas išlaidas ieškovui. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovui priklausančio automobilio variklio galvutės virinimo darbus, su kurių atlikimu ieškovas sieja automobilio netinkamumą eksploatuoti, atliko atsakovas ar jo pasitelkti asmenys. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių automobilis negalėtų būti eksploatuojamas, ieškovas neįrodė.

10.7. Teismo posėdyje ieškovo atstovas tvirtino, jog nėra aišku, kokius konkrečiai darbus atliko atsakovas, kokias detales keitė ir ar šias detales ji realiai įsigijo. Vertindamas šiuos argumentus, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje yra pateikta atsakovo atliktų darbų ataskaita, kurioje atskirai nurodytos remonto metu panaudotos medžiagos (dalys) ir atskirai išvardinti atsakovo atlikti darbai. Teismo posėdyje atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus dėl šioje ataskaitoje nurodytų darbų ir jų kainų. Byloje taip pat yra pateikti automobilio detalių įsigijimo dokumentai (UAB „Autoaibė“ PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitų kopijos, detalių įsigijimo iš Lenkijos dokumentai). Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, jog atsakovo parengtoje atliktų remonto darbų ataskaitoje nurodytos automobilio dalys realiai nebuvo sumontuotos ieškovo automobilyje, juolab kad ieškovas tokių aplinkybių šioje byloje neįrodinėjo.

10.8. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad pasiėmęs automobilį pastebėjo, jog kuro bakas beveik tuščias, o automobilio rida padidėjusi 269 km. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad atlikus remonto darbus buvo būtina atlikti bandomuosius važiavimus siekiant įsitikinti, jog su automobiliu viskas gerai, ir kad naujos detalės prisitrintų. Atlikus bandomąjį važiavimą buvo pastebėtas benzino nuotėkis, jam pašalinti buvo reikalingi papildomi bandomieji važiavimai. Teismas nenustatė, kad atsakovas automobilį būtų naudojęs su jo remontu nesusijusiais tikslais, todėl ridos padidėjimas šiuo atveju nepatvirtina netinkamai atliktų remonto darbų.

10.9. Padarė išvadą, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog atsakovas netinkamai atliko šalių sutartus automobilio remonto darbus, susijusius su aušinimo skysčio, variklio alyvos dingimo bei benzino nuotėkiu per purkštukų gumeles, taip pat nėra įrodyta, kad atsakovas ar jo pasitelkti asmenys atliko ieškovui priklausančio automobilio variklio galvutės virinimo darbus, su kurių atlikimu ieškovas sieja automobilio netinkamumą eksploatuoti. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių automobilis negalėtų būti eksploatuojamas, ieškovas neįrodė.

10.10. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo atliekamų darbų metu automobilio variklio galvutė jau buvo suvirinta, nes ši aplinkybė užfiksuota tik 2023 m. kovo 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po to, kai automobilis buvo grąžintas ieškovui. Teismo posėdyje atsakovas tvirtino nematęs, kad variklio galvutė būtų buvusi virinta, ir teigė tik pastebėjęs, jog variklio varžtai „pakapoti“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad, siekdamas išsiaiškinti variklio problemas, vėliau jis kreipėsi į UAB „Inchape Motors“, šios įmonės 2022 m. rugpjūčio 2 d. paraiškoje-sutartyje nurodytos kompiuterinės diagnostikos metu užfiksuotos klaidos, susijusios su turbinos slėgio valdymu, tačiau nėra nurodyta, jog automobilis negali būti eksploatuojamas. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio remonto, šios transporto priemonės eksploatavimas jau nebuvo galimas dėl esamo variklio galvutės virinimo ir atsakovas buvo įgijęs pareigą apie tai informuoti ieškovą.

10.11. Teismas atsižvelgė ir į teismo posėdyje atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad Lietuvoje daug įmonių teikia variklio galvučių virinimo paslaugas ir tai yra įprasta praktika, o pats virinimo faktas nereiškia, kad automobilis negali būti naudojamas. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina internete viešai skelbiami duomenys apie įvairių įmonių teikiamas variklio galvučių virinimo paslaugas. Nusprendė, kad tokios praktikos taikymą lemia siekis sumažinti automobilio remonto išlaidas, vietoje naujos variklio galvutės remontuojat (virinant) esamą. Visa tai sustiprino teismo abejones dėl to, kad ieškovui kreipiantis į atsakovą automobilio jau nebuvo galima eksploatuoti, o variklio remontas nebuvo tikslingas, juolab kad ieškovas pripažino 2023 m. kovo mėnesį pats automobiliu atvykęs į UAB „Inchape Motors“ defektacijai atlikti. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl informavimo pareigos pažeidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:

11.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą iš esmės ir atmesdamas ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

11.2. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju sutinka su teismo padaryta išvada, kad tarp apelianto ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

11.3. Teismas nevertino to, kad, pirmiausia, yra visiškai nesvarbu, ar automobilio remontą atliekantis servisas bei paslaugos užsakovas sudaro remonto darbų atlikimo sutartį raštu, kadangi įstatymai numato galimybę tokią sutartį sudaryti tiek raštu, tiek ir žodžiu, t. y. konkliudentiniais veiksmais – paslaugos gavėjui palikus automobilį remontuoti, o paslaugos teikėjui, t. y. autoservisui, jį priėmus remontuoti.

11.4. Nurodo, kad atsakovas turėjo pareigą raštu pateikti paslaugos gavėjui (apeliantui) anksčiau nurodytą informaciją ir, automobilį palikus remontui, papildomai turi būti sudaromas automobilio priėmimo–perdavimo aktas, kurį taip pat turi pateikti remontą atliekantis paslaugų teikėjas (atsakovas).

11.5. Teismas bei pats atsakovas byloje pripažino, kad Apraše nurodytų dokumentų apskritai nepildė, todėl yra akivaizdu, jog priimdamas automobilį remontuoti atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, o tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti.

11.6. Pažymi, kad tai, jog galimai bus atliekamas variklio kapitalinis remontas, apeliantui buvo paaiškinta atsakovo automobilio pristatymo metu, tačiau kas konkrečiai bus daroma ar taisoma, apeliantui paaiškinta nebuvo.

11.7. Nurodo, kad šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad apeliantas atsakovui už jo suteiktas paslaugas sumokėjo 1 682,00 Eur, tačiau atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaita faktūra apeliantui buvo išrašyta tik 1 445,00 Eur (su PVM) sumai, o 237,00 Eur sumai sąskaita iš atsakovo pusės išrašyta nebuvo, kas tik dar kartą parodo, kad atsakovas rangos paslaugas teikia aplaidžiai bei nerūpestingai.

11.8. Pažymi, kad, apeliantui 2022 m. liepos 21 d. atsiimant automobilį iš atsakovo, apeliantas iš karto pastebėjo, kad automobilis iš esmės yra be traukos, t. y. akivaizdžiai tinkamai neveikė turbina, kuri buvo atsakovo remontuota, o ir prieš perduodant automobilį apeliantui, privalėjo būti patikrinta, ar ji tikrai veikia. Akcentuoja, kad atsakovas testuodamas automobilį, t. y. važiuodamas su juo beveik 300,00 km, galėjo nepajusti, kad nėra automobilio traukos, t. y. neveikia turbina.

11.9. Nurodo, kad byloje nėra jokios informacijos, patvirtinančios atliktą mokėjimą už turbinos remontą, todėl mano, kad nėra galimybės nustatyti, ar realiai darbas buvo atliktas.

11.10. Pažymi, kad atsakovas žinodamas, jog automobilio variklio galva yra virinta, šią aplinkybę nuo apelianto nutylėjo, nes, kaip vėliau paaiškėjo, automobilio variklis yra neremontuojamas. Tai, kad automobilio variklis yra neremontuojamas, tapo aišku 2023 m. kovo 28 d., kai minimam automobiliui buvo atlikta variklio defektacija sertifikuotame automobilių servize, tuo metu paaiškėjo, kad yra suvirinta variklio galva, vožtuvų dangtelių varžtai prasukti, teka alyva, po vožtuvų dangteliais pastebėta drožlių.

11.11. Pažymi, kad teisėjas, nagrinėjęs šią civilinę bylą, nesuprato bylos esmės, t. y. esminio momento, jog jeigu atsakovas būtų informavęs apie tai, kad pagal gaminto reikalavimus automobilio variklis iš esmės yra neremontuojamas, nes jau yra virintas, apeliantas nebūtų atlikęs tokiam varikliui dalinio kapitalinio remonto, o geriau jį būtų pakeitęs į dėvėtą, tačiau geresnės būklės.

11.12. Mano, kad nagrinėjamoje byloje teisėjas buvo šališkas, kadangi rėmėsi atsakovo, o ne UAB „Inchape Motors“ profesionalų paaiškinimais, apeliantas niekada nesiekė sumažinti automobilio remonto išlaidų, o ir atsakovas niekada nieko apeliantui neaiškino apie tariamus darbus, kur yra virinamos variklio galvos ir kad tai yra įprasta praktika Lietuvoje.

11.13. Apeliantas pažymi, kad visus be išimties darbus, kuriuos atliko atsakovas apelianto automobiliui, jis juos atliko savo rizika ir apskritai apie nieką neinformavęs apelianto, todėl teismo išvada dėl informavimo pareigos pažeidimo iš atsakovo pusės nepagrįsta bei atmestina.

12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

12.1. Pažymi, kad už tai, jog nebuvo įformintas automobilio priėmimo remontuoti lapas, atsakovui jau buvo taikyta atsakomybė, tačiau dokumentacijos netinkamas užpildymas ar neužpildymas savaime nereiškia, kad pats automobilio remontas buvo netinkamas.

12.2. Nurodo, kad ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą sumažinti atsakovui sumokėtą remonto kainą, tačiau neįrodė tos aplinkybės, kad atsakovas nepašalino gedimų arba pašalinti gedimai atsinaujino.

12.3. Akcentuoja, kad ieškovas po atsakovo atlikto remonto nustatė ne automobilio trūkumus, susijusius su atsakovo atliktu remontu, o tiesiog papildomai išaiškėjusį naują gedimą (vakuumo siurblio gedimą). Pažymi, kad atsakovas, net ir nebūdamas atsakingas už vakuumo siurblio gedimą, siekdamas išspręsti ginčą, sutiko vakuumo siurblį suremontuoti, tačiau ieškovas taikaus ginčo sprendimo atsisakė (nors iš pradžių ir buvo priėmęs šį atsakovo siūlymą), o galiausiai paaiškėjo, kad ieškovas automobiliu tiesiog nebesinaudoja, todėl net negali pasakyti, kokius gedimus šiuo metu turi automobilis.

12.4. Apeliantas neginčija, kad jis į atsakovą kreipėsi dėl aušinimo skysčio nutekėjimo. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas šalins šį gedimą, o apie paaiškėjusį gedimą (kuro nutekėjimą) atsakovas informavo ieškovą, be to, su ieškovu bendravo ir kitais remonto klausimais, informavo apie remonto etapus ir atliekamus veiksmus. Be kita ko, ieškovas buvo atvykęs į remonto dirbtuves, kur jam atsakovas taip pat teikė informaciją. Pažymi, kad du gedimai, kuriuos atsakovas pašalino, neatsinaujino.

12.5. Nurodo, kad bandomuosius važiavimus atsakovas atliko ir pašalinęs aušinimo skysčio ir kuro nutekėjimą. Kuro nutekėjimo atveju bandomuosius važiavimus atsakovas kartojo, kadangi šalintas gedimas kartojosi, buvo reikalinga užsakyti naujas detales. Atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojas buvo informuojamas, kad su automobiliu atliekami bandomieji važiavimai.

12.6. Nurodo, kad automobilio variklio galvos virinimo atsakovas neatliko, o ieškovas to ir neįrodinėjo. Be to, nėra jokių duomenų, kad variklio galvos virinimas kaip nors trukdė naudotis automobiliu iki šiol. Pažymi, kad gedimai, kuriuos šalino atsakovas (kuro ir aušinimo skysčio nuotėkis), su variklio galvos virinimu niekaip nesusiję. Ieškovas pats patvirtino, kad, įsigijęs automobilį, gabeno jį apžiūros pas specialistus, tačiau jie nerado esminių gedimų.

12.7. Pažymi, kad teiginys, jog variklio galva neremontuojama, o automobilis netinkamas eksploatuoti, paimti iš konteksto. Šis teiginys reiškia tik tai, kad konkrečiai „Inchape“ servisas neremontuos variklio ir keis variklio galvą nauja. Teiginį, kad automobilis neeksploatuojamas, galima aiškinti įvairiai, taip pat ir taip, kad automobilis tuo metu buvusios būklės (išardytas) negali būti eksploatuojamas. Tačiau vieno serviso pozicija, išreikšta elektroniniame laiške, nereiškia, kad variklio galvos remontas negalimas arba gali sukelti kokių nors neigiamų pasekmių toliau naudojant automobilį.

12.8. Ieškovas niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad automobilio variklio galvos virinimas neleidžia automobilio eksploatuoti. Ieškovas jau įsigijo automobilį, kai jo variklio galva buvo suvirinta, ir jį eksploatavo, tikėtina, kad automobilį apeliantas gali eksploatuoti ir šiuo metu ir to nedaro tik todėl, kad automobilio variklis išardytas ir nesurinktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl sumokėtos kainos grąžinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

18. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog atsakovas netinkamai atliko šalių sutartus automobilio remonto darbus, susijusius su aušinimo skysčio, variklio alyvos dingimo bei benzino nuotėkiu pro purkštukų gumeles, taip pat nėra įrodyta, kad atsakovas ar jo pasitelkti asmenys atliko ieškovui priklausančio automobilio variklio galvutės virinimo darbus, su kurių atlikimu ieškovas sieja automobilio netinkamumą eksploatuoti. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad variklio galvučių virinimo paslaugos yra įprasta praktika, o pats virinimo faktas nereiškia, kad automobilis negali būti naudojamas. Nusprendė, kad tokios praktikos taikymą lemia siekis sumažinti automobilio remonto išlaidas, vietoje naujos variklio galvutės remontuojat (virinant) esamą. Todėl padarė išvadą, kad ieškovui kreipiantis į atsakovą automobilio jau nebuvo galima eksploatuoti, o variklio remontas nebuvo tikslingas, juolab kad ieškovas pripažino 2023 m. kovo mėnesį pats automobiliu atvykęs į UAB „Inchape Motors“ defektacijai atlikti. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl informavimo pareigos pažeidimo.

19. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, sutinka su teismo padaryta išvada, kad tarp apelianto ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, taip pat kad teismas teisingai įvertino, kad apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl reikalavimo priteisti sumokėtą kainą ir informavimo pareigos. Apelianto manymu, teismas, išspręsdamas bylą iš esmės ir atmesdamas ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Pažymi, kad apeliantas nebuvo supažindintas su tuo, kas konkrečiai bus daroma ir (ar) taisoma automobiliui. Nurodo, kad atsakovas žinodamas, kad automobilio variklio galva yra virinta, šią aplinkybę nuo apelianto nutylėjo. Apeliantas pažymi, kad visus be išimties darbus, kuriuos atliko atsakovas apelianto automobiliui, jis juos atliko savo rizika ir apskritai apie nieką neinformavęs apelianto, todėl nesutinka su teismo išvada, jog apelianto argumentai dėl informavimo pareigos pažeidimo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus apeliacinio skundo argumentus, pagrindo su jais sutikti neturi.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (CK 6.645 straipsnis).

21. Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, ar sutartis buvo sudaryta, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

22. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), nuo tada sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

23. Rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju sutarties dalyką (atliekamo darbo rezultatą) sudaro ieškovo automobilio remontas (CK 6.645 straipsnis).

24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui.

25. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodo, kad remontą atliekantis asmuo, šiuo atveju atsakovas, turėjo pareigą raštu pateikti paslaugos gavėjui (apeliantui) informaciją pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintą Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) ir, automobilį palikus remontuoti, papildomai turėjo būti užpildomas automobilio priėmimo–perdavimo aktas, kurį taip pat turėjo pateikti remontą atliekantis paslaugų teikėjas. Atsakovas Apraše nurodytų dokumentų apskritai nepildė, todėl yra akivaizdu, jog, priimdamas automobilį remontuoti, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, o tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti.

26. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, šalių santykius kvalifikavo kaip rangos sutartį dėl automobilio remonto darbų atlikimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu CK 1.71 straipsnyje nurodytu būdu ir šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, kad rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas, teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų, o asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes, kaip tai numatyta CK 1.64 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. sausio 13 d. nutarimu buvo nustatyta, kad Paslaugos teikėjas (atsakovas), atlikdamas automobilio techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, nesilaikė Aprašo 12, 16, 20 punkto nustatytų reikalavimų. Tačiau nusprendė, kad Paslaugos teikėjui (atsakovui) pažeidus automobilių techninio aptarnavimo bei remonto paslaugų teikimo tvarką t. y. nepildant privalomų dokumentų, nėra pakankamo pagrindo, kuris leistų reikalauti grąžinti už remontą sumokėtus 1 445 Eur ir už papildomus darbus ir paslaugas sumokėtus 237 Eur, iš viso 1 682 Eur. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu.

27. Tai, kad atsakovas, priėmęs remontuoti automobilį ir tinkamai neužpildęs, neįforminęs užsakymo paraiškos bei transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto, pradėjo teikti remonto paslaugą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepanaikina ieškovo pareigos sumokėti už atliktus remonto darbus. Šiuo atveju, nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, automobilio priėmimo–perdavimo akto, aplinkybę, ar užsakovas buvo supažindintas su teikiamų remonto paslaugų apimtimi ir kainomis, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nustatyti remdamasis parodymais, 2022 m. liepos 15 d. ataskaita, 2022 m. liepos 15 d PVM sąskaita faktūra Nr. ZDK-00077, šalių susirašinėjimu trumposiomis žinutėmis (CPK 185 straipsnis). Teismų praktika tokią galimybę pripažįsta (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Pažymėtina, kad vien formalus Aprašo nuostatų nesilaikymas automatiškai nesukuria pagrindo reikalauti grąžinti už remontą ir suteiktas paslaugas sumokėtus pinigus. Todėl šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl automobilio remonto darbų atlikimo vertino byloje surinktus įrodymus, o ne šalių veiksmų atitiktį Aprašo reikalavimams.

28. CK 1.63 straipsnio 6 dalis nurodo, jog dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Pagal CK 1.64 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusprendžiant, kokie rangos darbai užsakyti, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti.

29. Byloje neginčijama, kad sutarties šalys remonto paslaugų užsakymo, užpildant užsakymo paraišką automobilio pristatymo metu, neįformino. Nustatyta, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis ir nesurašytas transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas. Tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia sutartinių santykių fakto bei turinio, kurie gali būti patvirtinti kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 14 punkte iš šalių parodymų nusprendė, kad šalys buvo susitarusios dėl aušinimo skysčio ir variklio alyvos nutekėjimą lemiančių gedimų remonto ir benzino purkštukų gumelių remonto (pakeitimo) dėl benzino nuotėkio problemos. Su šiuo teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Sutiktina, kad rangos sandorio sudarymas matyti iš byloje surinktų įrodymų: šalių paaiškinimų, atsakovo pateiktos 2022 m. liepos 15 d. ataskaitos, šalių susirašinėjimų, 2022 m. liepos 15 d. PVM sąskaitos faktūros.

30. Apeliantas apeliaciniame skunde neneigia, kad į atsakovą kreipėsi dėl automobilio aušinimo skysčio nuotėkio, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui iš esmės buvo atliktas dalinis automobilio variklio kapitalinis remontas, tai pripažino ir atsakovas 2023 m. spalio 17 d. vykusiame teismo posėdyje. Pažymi, kad tai, jog galimai bus atliekamas variklio kapitalinis remontas, apeliantui buvo paaiškinta atsakovo automobilio pristatymo metu, tačiau kas konkrečiai bus daroma ar taisoma, apeliantui nieko paaiškinta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ieškovas į jį kreipėsi nurodydamas automobilio gedimą – aušinimo skysčio nuotėkį, tačiau nurodė, kad darbų metu išryškėjo, kad reikia šalinti ir kitą gedimą – kuro nuotėkį. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad atsakovas pranešė ieškovui apie reikalingą kito gedimo šalinimą, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susitarta dėl automobilio remonto darbų – aušinimo skysčio, variklio alyvos dingimo ir benzino nuotėkio pro purkštukų gumeles problemų šalinimo. Apeliaciniu skundu apeliantas pažymi, kad jo automobiliui buvo daromas kapitalinis remontas, tačiau šios aplinkybės niekas ir neginčijo, tą iš esmės patvirtino ir atsakovas, apklaustas 2023 m. spalio 17 d. posėdžio metu, kuriame nurodė, kad automobiliui buvo atliekamas dalinis kapitalinis remontas, kadangi buvo keista galvos tarpinė, jis visiškai perrinko galvą ir pakeitė žiedus, tačiau variklio apačios nelietė. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad jis nebuvo informuojamas apie tai kas bus daroma / padaryta jo automobiliui. Iš byloje esančios šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovas (2022 m. birželio 29 d.) trumpąja žinute pranešė ieškovui apie numatomus preliminarius darbus ir nurodė, kokius darbus reikia atlikti automobiliui, taip pat pateikė ir preliminarią darbų atlikimo kainą. Byloje taip pat atsakovas pateikė 2022 m. liepos 15 d. ataskaitą, kurioje nurodyta, kokie darbai buvo atlikti, išvardintos darbų bei medžiagų kainos. Byloje taip pat yra pateikti automobilio detalių įsigijimo dokumentai (UAB „Autoaibė“ PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitų kopijos, detalių įsigijimo iš Lenkijos dokumentai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo parengtoje atliktų remonto darbų ataskaitoje nurodytos automobilio dalys realiai nebuvo sumontuotos ieškovo automobilyje, apeliantas tokių aplinkybių šioje byloje neįrodinėjo. Todėl šiuo atveju nesutiktina su apelianto argumentu, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kokius darbus atsakovas atliko siekdamas pašalinti automobilio gedimus.

31. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. liepos 21 d. atsiimdamas automobilį iš atsakovo apeliantas iš karto pastebėjo, kad automobilis iš esmės yra be traukos, t. y. akivaizdžiai tinkamai neveikė turbina, kuri buvo atsakovo remontuota, o ir prieš perduodant automobilį apeliantui privalėjo būti patikrinta, ar tikrai ji veikia. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad automobilio remonto darbai, susiję su traukos problemomis, nebuvo atliekami. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis (2022 m. liepos 22 d.), ieškovas pranešė atsakovui, kad kažkas negerai su turbina, t. y. sumažėjo automobilio trauka, atsakovas nurodė, kad reikia pravažiuoti daugiau kilometrų su automobiliu. Atsakovas 2023 m. spalio 17 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad ieškovo nurodytai traukos problemai spręsti jis siūlė ieškovui pakeisti vakuumo siurblį, kuris valdo turbiną, tačiau ieškovas šios paslaugos atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui naudojantis automobiliu po atlikto remonto iš esmės išryškėjo ne atlikto automobilio remonto trūkumai, o papildomai paaiškėjo naujas gedimas, susijęs su vakuumo siurbliu. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas privalėjo patikrinti, ar ji tinkamai veikia, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir iš paties ieškovo duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, šio automobilio gedimo, susijusio su vakuumo siurbliu, tvarkymo ieškovas pats atsisakė, o automobilio tvarkymo darbai, susiję su traukos dingimu, iš esmės net nebuvo atliekami.

32. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad atsakovas testuodamas automobilį turėjo pajusti, kad nėra automobilio traukos, t. y. neveikia turbina. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad po atlikto remonto reikėjo su automobiliu atlikti bandomuosius važiavimus, apie kuriuos ieškovui taip pat buvo pranešta (tą patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas), norint įsitikinti, jog automobiliui viskas gerai, ir kad prisitrintų naujos detalės. Todėl šiuo atveju apelianto argumentai, kad ieškovas testuodamas automobilį dėl jau atliktų remonto darbų patikrinimo turėjo suprasti, kad nėra automobilio traukos, vertinami kaip nepagrįsti. Kaip nustatyta byloje, atsakovas bandomuosius važiavimus atliko pašalinęs aušinimo skysčio ir kuro nuotėkį, kuro nuotėkio atveju bandomuosius važiavimus atsakovas kartojo, kadangi nepavyko iš karto pašalinti šio gedimo, todėl reikėjo užsakyti naujas detales. Tai, kad automobiliui dingo trauka, iš esmės pastebėjo ieškovas, todėl šiuo atveju manytina, kad atsakovas atlikdamas bandomuosius važiavimus dėl kitų gedimų šalinimo tikrinimo iš esmės galėjo ir nepajusti, kad atsirado naujas automobilio gedimas, t. y., kaip nurodė atsakovas, reikia pakeisti vakuumo siurblį. Ieškovas nepasinaudojo atsakovo siūlymu atvaryti automobilį siekiant sutvarkyti automobilio traukos problemas, todėl laikytina, kad sutiko su atliktų darbų apimtimi, perėmė atliktų darbų rezultatą ir juo naudojasi. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo atliktas automobilio remontas nesąlygojo šio gedimo, kadangi vakuumo siurblys yra visiškai kitoje automobilio dalyje nei atsakovo vykdyti remonto darbai, o atsakovas atlikdamas bandomuosius važiavimus traukos (ne) buvimo galėjo ir nepajusti, kadangi važiavimai buvo atliekami nedideliu greičiu, be kita ko, šis gedimas galėjo atsirasti atsitiktinai jau po atliktų pravažiavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas turėjo pajusti, kad ieškovo automobiliui yra dingusi trauka, vertina kaip nepagrįstus.

33. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad esminis momentas šioje byloje yra tai, kad atsakovas žinodamas, kad automobilio variklio galva yra virinta, šią aplinkybę nuo apelianto nutylėjo, kadangi vėliau paaiškėjo, kad automobilio variklis yra neremontuojamas, šią aplinkybę apeliantas grindžia UAB „Inchape Motors“ 2023 m. kovo 28 d. atlikta variklio defektacija. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo argumentų, kad iš esmės byloje nėra įrodyta, jog ieškovui priklausančio automobilio variklio galvutės virinimo darbus, su kurių atlikimu ieškovas sieja automobilio netinkamumą eksploatuoti, atliko atsakovas ar jo pasitelkti asmenys. Pats ieškovas 2023 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nežino, ar jam priklausančio automobilio variklio galvutės virinimo darbus atliko atsakovas, tačiau šiuo atveju argumentuoja, kad šią aplinkybę atsakovas nutylėjo. Priešingai, nei teigia apeliantas, to paties posėdžio metu atsakovas pažymėjo, kad ieškovui pranešė, jog matyti, kad su varikliu buvo daryti kažkokie darbai, kadangi buvo matyti, jog buvo prasisukę, pakalinėti varžtai. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovo užsakymu atsakovas šalino automobilio aušinimo skysčio, alyvos nutekėjimo problemas, taip pat pakeitė kuro purkštukų gumeles dėl atsiradusio benzino nuotėkio t. y. teismas iš esmės vertino tai, kad atsakovui kilo pareiga informuoti ieškovą apie minėtų darbų atlikimą. Apeliantas mano, kad atsakovas nuo jo nuslėpė informaciją, susijusią su variklio galvos virinimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Visų pirma, kaip nustatyta byloje, ieškovas automobilį iš atsakovo atsiėmė 2022 m. liepos 21 d., tačiau defektacijos, kuria remiasi apeliantas, išvados parengtos praėjus 8 mėnesiams po atlikto remonto. Iš byloje esančios UAB „Inchape Motors“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. paraiškose-sutarties Nr.444894 matyti, kad kompiuterinės diagnostikos metu užfiksuotos klaidos, susijusios su turbinos slėgio valdymu, tačiau nėra nurodyta, jog automobilis negali būti eksploatuojamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio remonto, šios transporto priemonės eksploatavimas jau nebuvo galimas dėl esamo variklio galvutės virinimo ir atsakovas buvo įgijęs pareigą apie tai informuoti ieškovą.

34. Apeliantas pažymi, kad jis neginčija, jog su automobiliu po atlikto remonto buvo galima važiuoti, neginčija ir to fakto, kad prieš atiduodant automobilį remontui jis taip pat važiavo. Tačiau atsižvelgdamas į gamintojo nurodymus, kad variklis yra neeksploatuojamas, teigia, kad jam nėra žinoma, ar automobilis po atlikto remonto yra saugus ir patikimas. Šiuo atveju apeliantas reikšdamas ieškinį dėl sumokėtos kainos grąžinimo reikalauja priteisti visą atsakovui sumokėtą remonto paslaugų kainą, t. y. 1 682 Eur. Tačiau ieškovo pozicija dėl atliktų darbų iš esmės prieštaringa, iš pradžių ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas netinkamai atliko automobilio remonto darbus, vėliau teigė, kad buvo pažeista informavimo dėl variklio galvutės virinimo pareiga. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad iš esmės po atlikto automobilio remonto su juo buvo galima važiuoti, jis juo naudojosi. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kad problemos, dėl kurių buvo atlikti atsakovo darbai (aušinimo skysčio, variklio alyvos dingimo bei benzino nuotėkio pro purkštukų gumeles problemos), būtų atsinaujinusios, netgi patvirtino faktą, kad automobiliu po atlikto remonto naudojosi ir juo buvo galima važiuoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai atliko šalių sutartus automobilio remonto darbus ar jų atlikimo metu būtų atlikęs veiksmus, dėl kurių ieškovui priklausančios transporto priemonės eksploatavimas būtų tapęs negalimas ar būtų iš esmės pabloginta automobilio būklė.

35. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginį, kad teismas buvo šališkas, nes remiasi atsakovo, o ne UAB „Inchape Motors“ profesionalų paaiškinimais. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra pagrįsti tik prielaidomis. Tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėjas) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apelianto subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamus ir tinkamai motyvuotas. Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pripažinęs, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai atliko šalių sutartus automobilio remonto darbus, ir nenustatęs, kad atsakovas būtų pažeidęs pareigą suteikti ieškovui būtiną informaciją apie jo atliekamus darbus, pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju ieškovas nepagrįstai reiškia ieškinį dėl sumokėtos kainos gražinimo už atliktus darbus.

37. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

40. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir atsakovui priteistinas iš ieškovo 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. V. iš ieškovo Š. A. 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.