- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-140-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- V. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-140-544/2023
teisėja Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00697-2022-1
2023 m. vasario 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1827-452/2022 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui E. K., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1827-452/2022 patvirtino ieškovės V. K. ir atsakovo E. K. pasirašytą taikos sutartį, kuria pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11214-400/2019) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatymo. Be kita ko, šalys sutarė, kad, kol vaikas dėl savo amžiaus neturi savo asmeninio mobilaus ryšio telefono, vaiko tėvas E. K. užtikrina technines sąlygas, kad V. K. su vaiku galėtų bendrauti be apribojimų vakarais laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaikui tuo metu naudojantis išmaniuoju laikrodžiu-apyranke, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tas pačias galimybes E. K. bendrauti su sūnumi naudojantis išmaniuoju įrenginiu užtikrina ir V. K. tomis dienomis, kai vaikas gyvena su ja, vakarais nuo 17.00 val. iki 19.00 val. (sutarties 6.14 punktas).
Šalies argumentai
2. Ieškovė V. K. 2022 m. spalio 17 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1827-452/2022 vykdymo dalies dėl 6.14 punkto (dėl bendravimo vakarais su vaiku išmaniuoju įrenginiu).
3. Nurodė, jog atsakovas nevykdo taikos sutarties 6.14 punkto, kuriuo buvo patvirtintas šalių susitarimas, kad, kol vaikas dėl savo amžiaus neturi savo asmeninio mobilaus ryšio telefono, vaiko tėvas užtikrins technines sąlygas ieškovei galimybę bendrauti su vaiku be apribojimų vakarais nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaikui tuo metu naudojantis išmaniuoju laikrodžiu-apyranke. Vaiko tėvas neatsako į telefono skambučius arba išjungia išmaniojo laikrodžio apyrankę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 2022 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1827-452/2022 patvirtintos taikos sutarties 6.14 punkto priverstinio vykdymo.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktos skambučių išklotinės ir telefoninių žinučių kopijos patvirtina, jog vaiko tėvas nesudaro galimybių ir trukdo motinai bendrauti su sūnumi. Atsakovo argumentai ir pateikti įrodymai – garso įrašai, bilietai į kino teatrą, SMS žinutė – nepatvirtina taikos sutarties 6.14 punkte numatytų sąlygų tinkamo vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Tai, kad abiem tėvams nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku, matyti iš pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis (ieškovė klausia, kodėl negali prisiskambinti, kada galės kalbėti telefonu su vaiku, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad nebuvo ryšio, vaikui viskas gerai, neaišku, ar vaikas norės su ja bendrauti), ir tai reiškia, jog vaiko tėvas tinkamai neužtikrina šalių sutartos bendravimo su vaiku tvarkos ir neskatina motinos ir vaiko ryšio palaikymo. Atsakovo teiginiai apie vaiko nenorą ar negalėjimą bendrauti su mama telefonu neparemti jokiais objektyviais įrodymais, jo sudaryta profesinio mokymo sutartis ir mokymo tvarkaraštis nelaikoma objektyvia priežastimi, pateisinančia vaiko negalėjimą bendrauti su motina šalių sutartu būdu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas negali savo iniciatyva riboti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir nereaguoti į ieškovės prašymus leisti bendrauti telefonu su vaiku.
6. Teismas vertino, jog šalys, pasirašydamos taikos sutartį, išreiškė savo tikrąją valią, todėl iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, garso įrašų ir Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodytų duomenų akivaizdu, kad neužtikrinamos pareiškėjos galimybės bendrauti su vaiku, t. y. nevykdomos taikos sutarties 6.14 punkto sąlygos. Nagrinėjamu atveju teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pagal ieškovės prašymą. Taip pat prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.14 punkto sąlygų vykdymą, šį punktą išdėstant taip: kol vaikas dėl savo amžiaus neturi savo asmeninio mobilaus ryšio telefono, vaiko tėvas užtikrina technines sąlygas, kad vaiko motina su vaiku galėtų bendrauti vakarais du kartus per savaitę kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 18.30 val. iki 19.00 val., vaikui tuo metu naudojantis išmaniuoju laikrodžiu-apyranke, tel. Nr. (duomenys neskelbtini); dėl objektyvių priežasčių vienai iš šalių neturint galimybės bendrauti su vaiku nustatytą dieną, šalys SMS žinute susiderina kitą abiem šalims tinkamą dieną ir konkretų laiką bendravimui su vaiku išmaniuoju įrenginiu; galimybę atsakovui bendrauti su sūnumi naudojantis išmaniuoju įrenginiu užtikrina ir ieškovė dvi dienas per savaitę, tomis dienomis, kai vaikas gyvena su ja, vakarais nuo 18.30 val. iki 19.00 val.
8. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neargumentuota, nepagrįsta, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą nutartį ir nepagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą. Įstatymas reikalauja, kad prašymą pateikęs asmuo įrodytų, jog yra nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Ieškovė nepateikė ir negali pateikti duomenų, kad atsakovas trukdo jai bendrauti su vaiku. Jeigu ieškovei nepavyksta pakalbėti su sūnumi, tai ne dėl atsakovo trukdymo tai padaryti. Ieškovės pateiktos skambučių išklotinės patvirtina, jog skambutis neįvyko, bet nepatvirtina, kad vaiko tėvas nesudaro galimybių ir trukdo motinai bendrauti su sūnumi, kaip nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas.
9. Teigia, jog jis užtikrino sąlygas, kad vaiko motina galėtų paskambinti vaikui, nes nupirko jam laikrodį-apyrankę, netrukdo ieškovei bendrauti su vaiku ir jam skambinti nurodytu telefonu, kalbėtis su vaiku sutartu laiku, kartais paskatina sūnų paskambinti ieškovei, tačiau vaikas ne visada nori su ja kalbėti, negirdi skambučio, netyčia nuspaudžia išjungimo mygtuką, kartais ilgiau pakalbėjus su kitais asmenimis laikrodis-apyrankė išsikrauna. Šios aplinkybės atsiranda ne dėl jo veikimo ir ne dėl jo noro trukdyti vaikui bendrauti su mama, o yra objektyvios aplinkybės, kurias turėjo įvertinti teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Ieškovė suklaidino teismą, kad jis trukdo prisiskambinti sūnui, ką patvirtina jos pačios pateiktų žinučių turinys apie tai, kad jis paaiškina ieškovei priežastis, kodėl jai nepavyko pasikalbėti su sūnumi. Vaikui tik penkeri metai, jo emocinė būsena paskutiniu metu yra pablogėjusi, jis tapo piktesnis, nesukoncentruoja dėmesio kiekvieną vakarą telefonu bendrauti su ieškove, todėl tam priešinasi, bet tai nėra taikos sutarties sąlygų nevykdymas. Be to, ir pati ieškovė ne kiekvieną vakarą skambina sūnui, nes ne visada tam turi galimybę. Tačiau teismas padarė išvadą, kad tik vaiko tėvas pažeidinėja taikos sutarties sąlygas ir nesudaro galimybės kiekvieną vakarą ieškovei paskambinti vaikui.
10. Mano, jog teismas neįvertino, kad taikos sutarties 6.14 punkto sąlyga dėl bendravimo su vaiku elektroninėmis priemonėmis gali būti įgyvendinta tik abipusiu šalių geranoriškumu, nuolaidomis dėl vaiko interesų, jos negalima įgyvendinti paraidžiui, be išlygų. Tai patvirtina ieškovės pateiktos telefoninių žinutės, kuriose ieškovė nurodo dienas, kuriomis ji norėtų pakalbėti su sūnumi, taip pripažindama, kad penkerių metų sūnus kiekvieną vakarą bendrauti per mažas. Nors jis stengiasi kiekvieną vakarą nuo 17.00 val. iki 19.00 val. būti prie išmaniųjų įrenginių ir padėti vaikui, kad ieškovė galėtų su juo susisiekti, tačiau, spalio mėnesio pradžioje šeimos nariui esant ligoninėje ir atsakovui jį lankant, todėl objektyviai neturint galimybės sukontroliuoti, ar paliktas pas artimuosius vaikas atsiliepia į ieškovės skambučius, ieškovė iš karto kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas, ji akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o ne gina vaiko interesus.
11. Nurodo, kad teismas pats netyrė ir tinkamai neįvertino 2022 m. spalio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų ir vadovavosi tik jos pagrindu vienpusiškai, tendencingai ir neobjektyviai parengta Skyriaus išvada dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymi, jog pateikė įrodymus, kad vaikas nenori bendrauti su ieškove ir kad toks bendravimas jam netinkamas. Teismas neįvertino, jog iki šiol vaiko bendravimas su mama buvo minimalus, todėl ryšys turi būti atkuriamas palaipsniui ir ne prievarta ir kad nustatyta bendravimo su vaiki tvarka iš esmės yra neįgyvendinama, nekonkreti, pažeidžia jų visų interesų balansą, nes: jis privalo kiekvieną vakarą nuo 17.00 val. iki 19.00 val. būti namuose ir bet kokia kaina priversti vaiką atsiliepti telefonu ir bendrauti su ieškove, tuo tarpu ieškovė gali rinktis, kuriuo metu skambinti vaikui ir ar iš vis skambinti; jis vakare negali nusivesti vaiko į filmą, lankyti paskaitų (duomenys neskelbtini), kuriame mokosi ar turėti kitokios veiklos. Kadangi išduotas vykdomasis dokumentas nepadės išspręsti iškilusių problemų, prašo pakeisti teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.14 punkto sąlygų vykdymą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė V. K. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir padarė pagrįstas išvadas. Pagal taikos sutartį atsakovas privalėjo užtikrinti technines sąlygas, jog vaikas galėtų bendrauti su ieškove, tačiau jis nesiėmė reikiamų priemonių, jog užtikrintų tinkamą ryšio veikimą jai bendraujant su vaiku pagal sutartą tvarką. Atsakovas pats nurodo, kad jis buvo užsiėmęs, lankė ligonį, kad vaiko apyrankė išsikrovusi ir panašias aplinkybes, kurios yra akivaizdžiai subjektyvios. Tuo tarpu visuose vaiko išklausymo aktuose vaikas apie mamą pasisakė tik teigiamai, kad jam patinka su mama būti, miegoti, kalbėti, bet juose atsispindėjo ir vaiko tėvo bei kartu gyvenančių artimųjų daroma neigiama įtaka vaiko formavimuisi, iškreiptas nuomonės apie šeimą sudarymas ir nuteikinėjimas biologinės mamos atžvilgiu. Pats vaiko tėvas neįdeda reikiamų pastangų dėl vaiko ir motinos bendravimo, visą atsakomybę perkelia (duomenys neskelbtini) metų vaikui, teigdamas, jog neva jis nenori kalbėti, o atsakovas jo neprivers. Mano, kad atsakovo nenoras vykdyti taikos sutartį, vaiko nustatymas ir jo nusistatymas prieš ieškovę, akivaizdus noras riboti ieškovės bendravimą su sūnumi yra tikroji taikos sutarties nevykdymo priežastis.
14. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą Skyrius nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentuoja, jog šeimos bylose ir šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, jog nustatyta bendravimo su vaiku tvarka būtų žalinga vaikui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas netinkamai įgyvendina nustatytą taikos sutartimi bendravimo tvarką. Mano, kad atsakovas neįrodė, kaip skatina ir motyvuoja vaiką bendrauti su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės V. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties dalies (6.14 punkto), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, o teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
18. Nutarties 17 punkte minėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, nustatytos teismo patvirtintos taikos sutarties 6.14 punkte, vykdymo užtikrinimo, teigdama, jog apeliantas taikos sutarties šioje dalyje tinkamai nevykdo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 6.14. punkte numatyta, kad, kol vaikas dėl savo amžiaus neturi savo asmeninio mobilaus ryšio telefono, vaiko tėvas E. K. užtikrina technines sąlygas, kad V. K. su vaiku galėtų bendrauti be apribojimų vakarais laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaikui tuo metu naudojantis išmaniuoju laikrodžiu-apyranke, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tas pačias galimybes E. K. bendrauti su sūnumi naudojantis išmaniuoju įrenginiu užtikrina ir V. K. tomis dienomis, kai vaikas gyvena su ja, vakarais nuo 17.00 val. iki 19.00 val.. Teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs ieškovės ir atsakovo argumentus, nutarė vykdomąjį raštą išduoti.
20. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, nes: ieškovė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, vadovaujasi ne vaiko interesais, o kerštauja atsakovui ir manipuliuoja vaiku; teismas neatsižvelgė į vaiko amžių, į tai, kad jis, atsakovas, užtikrino technines sąlygas bendrauti su vaiku, nes nupirko laikrodį-apyrankę, ieškovei pranešė numerį; negali įtakoti vaiko noro kalbėti telefonu su ieškove ir neturi objektyvios galimybės kiekvieną vakarą nuo 17.00 val. iki 19.00 val. būti šalia vaiko, kad priverstų jį kalbėtis; ieškovė neprisideda prie saugios aplinkos vaikui ir jo interesų užtikrinimo, nes konfliktuoja su atsakovu, rašo nepagrįstus skundus Skyriui. Apelianto vertinimu, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia tiek vaiko, tiek jo interesus, todėl prašo ją pakeisti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad apeliantas taikos sutarties sąlygos, numatytos 6.14 punkte, tinkamai nevykdo, t. y. neužtikrina ieškovės galimybės bendrauti su vaiku taip, kaip minėtame punkte susitarta, todėl faktinis ir teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą buvo nustatytas.
22. Apeliantas teigia, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, jis užtikrino technines sąlygas dėl bendravimo ryšio priemonėmis, tačiau negalėjo įtakoti vaiko noro bendrauti su ieškove, todėl nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Tačiau, kaip pagrįstai savo procesiniuose dokumentuose akcentavo ir Skyrius, atsakovas, siekdamas užtikrinti vaiko ir motinos bendravimą vykdant taikos sutarties 6.14 punktą, turėjo pareigą ne tik nupirkti išmaniąją apyrankę, bet ir sudaryti sąlygas ja reguliariai pasinaudoti mažamečiam vaikui, jei reikia – suteikti jam pagalbą, bei užtikrinti tinkamą ir sklandų jos veikimą tuo metu, kai yra nustatytas vaiko ir motinos bendravimo laikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai, kad atsakovas netinkamai įgyvendino numatytą bendravimo tvarką – neieško kompromisų, nesudaro tinkamų sąlygų bendrauti su vaiku – patvirtina ieškovės pateikti įrodymai – SMS žinučių ekrano kopijos, nuo 2022 m. spalio mėnesio detalios jos mobilaus ryšio telefono skambučių išklotinės. Todėl yra pagrindas pagrįstai manyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki spalio 21 d. su vaiku išmaniuoju laikrodžiu-apyranke pavyko pakalbėti tik tris kartus. Prie skundo apeliantas pridėjo kino teatrų bilietų kopijas, savo mokymosi pamokų tvarkaraštį, vaiko garso įrašus, kas kaip tik paneigia jo vertinimą, kad jis stengiasi kiekvieną vakarą užtikrinti taikos sutarties 6.14 punkto sąlygas vaikui bendrauti su mama. Pažymėtina, kad Skyrius, nagrinėdamas pranešimą, išklausė vaiko nuomonę (2022 m. spalio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje vaikas nurodė, kad jam mama skambina ir jam patinka su ja kalbėti; nurodė, kad laikrodis ne visada veikia, nes, jei jo nepakrauni, tai ir neveikia; jis laikrodžio pakrauti nemoka, tai daro tėtis.
23. Apeliantas skunde akcentuoja, kad netrukdo bendrauti vaikui ir jo motinai, kad minėta sąlyga pažeidžia jo ir vaiko interesus, nes jis nurodytomis valandomis turi savo poreikių. Tačiau teismo nutartimi patvirtintos sutarties 6.14. punkte apeliantas, lygiai kaip ir V. K., yra įpareigoti ne vienas kitam netrukdyti bendrauti su vaiku, bet įpareigoti užtikrinti technines sąlygas, kad motina (tėvas) su vaiku galėtų bendrauti be apribojimų aptartomis valandomis. Šioje vietoje pažymėtina, kad aptartame sąlygų punkte šalys nėra susitarusios, kad sąlygų bendrauti su vaiku užtikrinimas bus būtinai fiziškai dalyvaujant atitinkamai šaliai. Todėl, jei apeliantas dėl svarbių priežasčių negalėjo pats būti vaikui bendraujant su motina, jis turėjo užtikrinti, kad asmenys, kuriems buvo patikėta vaiko priežiūra, reikiamas sąlygas užtikrintų vietoje apelianto. Apeliantas nepateikė patikimų duomenų, ar, šalių vaikui esant pas trečiuosius asmenis, jie buvo informuoti apie bendravimo tvarką ir, jei taip, kodėl ji nebuvo įgyvendinta (CPK 178 straipsnis).
24. Apeliantas mano, jog Skyrius, teikdamas savo išvadas dėl vykdomojo rašto išdavimo, buvo neobjektyvus, vienpusiškas, tendencingas, o teismas netinkamai įvertino įrodymų, susijusių su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, visumą. Teismas su šiais argumentais nesutinka, nes, kaip matyti iš skundžiamosios nutarties argumentų, teismas vertino byloje surinktų įrodymų turinį tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visumoje, nurodė, kokiais duomenimis ir dėl kokių motyvų vadovaujasi. Todėl nėra pagrindo pripažinti įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, numatytų CPK 176-185 straipsniuose pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku šalys išsprendė taikiai. Atsakovas sutiko pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu patvirtintą bendravimą tvarką, numatant dažnesnį, ilgesnį ir konkretų motinos bendravimą su sūnumi. Iš pateiktos sutarties turinio ir šalių paaiškinimo teismas nustatė, jog šalys tarpusavio ginčą išsprendė iš esmės ir užbaigė bendru taikiu sutarimu abipusių nuolaidų būdu. Ieškovė ir atsakovo atstovė patvirtino bei šalys taikos sutarties sąlygose nurodė, kad taikos sutarties turinys atitinka šalių valią ir tikruosius ketinimus, joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės bei tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Todėl atsakovo atskirojo skundo teiginiai apie tai, kad taikos sutarties sąlygos pažeidžia jo, vaiko motinos ir paties vaiko interesus, prieštarauja ankstesnei jo pozicijai, išdėstytai procesiniuose dokumentuose.
26. Kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos ne visuomet yra laikomasi, ir šias aplinkybes iš esmės pripažįsta ir pats apeliantas, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
28. Ieškovės ir atsakovo susitarimas, patvirtintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, yra galiojantis ir keliantis teisines pasekmes šalims. Apeliantas nėra pateikęs duomenų, kad būtų vėl kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Minėta, kad, teismo vertinimu, apeliantas aktualiu laikotarpiu nevykdė taikos sutarties 6.14. punkto sąlygų taip, kaip nurodyta taikos sutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad atsakovo prašymas pakeisti taikos sutarties 6.14 punktu nustatytą bendravimo tvarką nėra pagrįstas. Nagrinėjamos bylos atveju pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant civilinę bylą dėl vykdomojo rašto byloje išdavimo nėra sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl skundo argumento, kuriuo apeliantas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.14 punkto sąlygų vykdymą, išsamiau nepasisako.
29. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamosios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl dėl jų vertinimo nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą ieškovė V. K. turėjo 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo E. K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) ieškovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.