Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Edvardo Palioko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptransa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptransa“ ieškinį atsakovui R. S. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-513, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti atsakovui iš ieškovės 295,05 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir 136,19 Eur dienpinigių, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti DGK sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą DGK atmesti. Ieškinyje nurodoma, kad, remiantis atsakovo 2019 m. sausio 11 d. gera valia pasirašytu sutikimu, iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių buvo atliktos 505 Eur išskaitos (dvi baudos už kelių mokesčio nesumokėjimą (iš viso 480 Eur) ir 25 Eur bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą). DGK nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736, 739 straipsnių nuostatas, nes išskaitas ieškovė atliko ne vienašališkai, bet gavusi atsakovo sutikimą.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl reikalavimo panaikinti DGK sprendimą

11. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 3, 4 ir 7 dalimis, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme ginčas nagrinėjamas iš esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad reikalavimas pripažinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme, kreipdamasi į teismą su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti ginčo šalis turi prašyti kilusį ginčą išnagrinėti iš naujo, o išnagrinėjus bylą darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-302-684/2019, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-158-684/2020 ir kt.). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad, nevertindamas DGK sprendimo teisėtumo ir sprendimo nenaikindamas, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

12. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas DGK neteikė reikalavimo dėl dienpinigių priteisimo, todėl klausimo dėl dienpinigių išmokėjimo tinkamumo teismas nenagrinėjo. Be to, išanalizavęs atsakovo reikalavimų priteisti jam darbo užmokestį už 2019 m. spalio – lapkričio mėn. bei netesybas už vėlavimą atsiskaityti pagrįstumą, teismas konstatavo, kad darbo užmokestis už 2019 m. lapkričio mėn. atsakovui nepriklausė, kadangi šį mėnesį jis nedirbo, jam buvo fiksuojamos pravaikštos. Teismas, vadovaudamasis darbdavio pateiktais apskaitos duomenimis, taip pat sprendė, kad atsakovui, kuris 2019 m. sausio 11 d. darbo sutarties pagrindu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, už 2019 m. spalio mėn. turėjo būti išmokėtas 368,81 Eur darbo užmokestis (suma atskaičius mokesčius), jog darbdavys į šią sumą pagrįstai įskaitė 25 Eur ieškovės išlaidų sumokant už atsakovą baudą sumą. Atsakovas apeliacinio skundo neteikė, o ieškovė šiame punkte aptartų sprendimo dalių neginčijo, todėl jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis), jų vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apelianto atžvilgiu blogesnį sprendimą.

Dėl darbo užmokesčio priteisimo

13. Pripažindama egzistavus pareigą sumokėti atsakovui 343,81 Eur (368,81 Eur – 25 Eur) darbo užmokestį už 2019 m. spalio mėn., ieškovė kartu akcentavo, kad ši prievolė pasibaigė priešpriešinio reikalavimo įskaitymu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė už atsakovą apmokėjo atsakovui 2019 m. sausio 29–30 d. paskirtas dvi baudas, kurių bendra suma sudarė 480 Eur, t. y. viršijo už 2019 m. spalio mėn. mokėtiną darbo užmokesčio sumą, 2019 m. vasario 12 d. pervesdama atsakovui 500 Eur sumą baudoms sumokėti. Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2019 m. sausio 11 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovo pasirašytą sutikimą, kad darbdavys išskaitytų iš darbo užmokesčio už darbuotoją sumokėtas baudas, o taip pat 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymą dėl 480 Eur sumos išskaitymo iš atsakovui mokėtinų sumų.

14. Atmesdamas ieškovės argumentus dėl 343,81 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. spalio mėn. įskaitymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atlikdamas įskaitymą darbdavys pažeidė DK 150 straipsnio, CPK 736 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis DK 150 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, darbdavys gali atlikti įskaitymus iš darbo užmokesčio darbuotojo darbdaviui padarytai žalai atlyginti. DK 150 straipsnio 4–6 dalyse, CPK 736 straipsnyje įtvirtinti išskaitų dydžio ribojimai, o DK 150 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys išskaitą turi teisę atlikti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Be to, vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, darbdavys vienašališku rašytiniu nurodymu gali įskaityti tik sumą, neviršijančią darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, nurodymą priimdamas per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Dėl didesnių sumų išieškojimo, taip pat dėl išieškojimo, vykdomo praleidus įstatymo nustatytą terminą, darbdavys vienašališko nurodymo priimti negali, turi kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Skundžiamame sprendime akcentuojama, kad baudą ieškovė apmokėjo 2019 m. vasario 12 d., todėl 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams, nurodymo atlikti įskaitymą neturėjo teisės priimti.

15. Nesutikdama su tokiu aiškinimu ieškovė akcentuoja, kad išskaita buvo atlikta turint atsakovo sutikimą, kaip tai numatyta DK 156 straipsnio 1 dalyje. Kad turėdamas darbuotojo sutikimą darbdavys gali atlikti įskaitymą ir nesilaikydamas įstatyme įtvirtintų ribojimų, akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). Toks teisinio reglamentavimo aiškinimas yra paremtas siekiu apsaugoti darbuotoją nuo darbdavio piktnaudžiavimo. Siekdamas jam padarytos žalos atlyginimo darbdavys privalo inicijuoti darbo ginčą bei įrodyti visas iš darbo santykių kylančios atsakomybės taikymo sąlygas. Įstatymas suteikia ribotą galimybę darbdaviui priimti vienašalį sprendimą. Kita vertus, jeigu darbuotojas, turintis teisę į su darbo santykiais susijusias sumas, sutinka su darbdavio pretenzija ir išreiškia valią leisti darbdaviui šias sumas panaudoti darbdavio pretenzijos dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinimui, darbdavio atliekamas įskaitymas negali būti vertinamas kaip neteisėtas, pažeidžiantis darbuotojo teises ar teisėtus interesus.

16. Vertindama aptartą teisinį reglamentavimą nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju darbuotojas sutikimą dėl išskaitų pasirašė darbo sutarties sudarymo metu, t. y. prieš atliekant bet kokius veiksmus, iš kurių ieškovė kildina žalos atsiradimą. Toks sutikimas negali būti vertinamas kaip DK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka darbuotojo išreikšta valia geranoriškai atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Darbuotojo sutikimas galėtų būti pripažįstamas atitinkančiu teisinio reglamentavimo tikslus tik tuo atveju, jeigu darbuotojas turėtų galimybę įvertinti darbdavio pretenzijos pagrįstumą ir su tokia pretenzija sutiktų. Išankstinis sutikimas atlyginti ateityje atsirasiančią žalą vertintinas kaip imperatyvų įstatyme įtvirtintą įskaitymo negalimumą paneigiantis, todėl neteisėtas susitarimas, kuris negali būti vertinamas kaip sukuriantis teisines pasekmes (DK 33 straipsnio 4 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad žalos suma neviršijo darbuotojo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, todėl ieškovė turėjo galimybę atlikti įskaitymą ir be darbuotojo sutikimo, tačiau per įstatyme įtvirtintą terminą šia teise nesinaudojo. Net ir nutarties 12 punkte aptartą 25 Eur įskaitymą iš to paties 2019 m. spalio mėn. darbo užmokesčio ieškovė atliko 2019 m. spalio mėn., o sprendimą įskaityti 480 Eur sumą priėmė 2019 m. lapkričio 14 d., kai tęsėsi darbdavio darbuotojui fiksuojama pravaikšta. Darbdavio elgesys, kai jis ilgiau nei 9 mėn. nesinaudoja įskaitymo institutu, o vėliau, tarp šalių kilus nesutarimams dėl darbo funkcijų vykdymo, nusprendžia atlikti vienašalį mokėtinų sumų įskaitymą, patvirtina darbdavio veiksmų subjektyvumą, nesuderinamumą su įstatyme įtvirtintu ribojimu. Spręsti, kad tuo metu, kai buvo atliekamas įskaitymas, darbuotojo valia nebuvo pasikeitusi, jis sutiko geranoriškai patenkinti darbdavio pretenziją, ieškovė neturėjo jokio pagrindo. Tokios ieškovės pozicijos nepagrįstumą patvirtina ir darbuotojo inicijuotas darbo ginčas dėl darbo užmokesčio jam priteisimo.

17. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys nurodymą įskaityti darbuotojui mokėtinas sumas ir darbuotojo darbdaviui galimai padarytą žalos atlyginimą atliko tuo metu, kai buvo praleistas imperatyvus įstatyme įtvirtintas terminas vienašaliam įskaitymui atlikti, darbuotojui neišreiškus valios sutikti su nurodytu įskaitymu. Tokia išvada nepaneigia darbdavio teisės reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo priteisimo darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka, tačiau leidžia spręsti, kad darbuotojo reikalavimas dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas. Kita vertus, darbdavys reikalavimo priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą teisės aktuose nustatyta tvarka nepareiškė, todėl šio reikalavimo vertinimas nepateko į nagrinėjamos bylos ribas.

Dėl netesybų priteisimo

18. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi, iš darbdavio, vėluojančio atsiskaityti su darbuotoju, priteisiami delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė delspinigių dydį bei jo apskaičiavimo tvarką. Apeliaciniu skundu šio skaičiavimo pagrįstumo ieškovė neginčijo, savo poziciją dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria priteisti delspinigiai, neteisėtumo siedama išimtinai su argumentu dėl pagrindinio reikalavimo priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą nepagrįstumu. Šį argumentą atmetus, nėra pagrindo naikinti ar keisti ir sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundą atmetus, su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese susijusių išlaidų atlyginimas iš ieškovės nepriteisiamas, nes išlaidų suma neviršija minimalios skirstytinos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.