Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. gynėjo Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad R. R. privalo paskirtą 1 700 Eur baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, R. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – motociklą „Harley Davidson“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomą pas R. R..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti R. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės 2025 m. birželio 30 d. nutarimu R. R. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į motociklą „Harley Davidson“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki šio motociklo perėmimo valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2025 m. balandžio 3 d. apie 15 val. 20 min. Varėnos r. kelyje (duomenys neskelbtini) km vairavo motorinę transporto priemonę – motociklą „Harley Davidson“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.6. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma svarstyti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Pažymi, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia teismas, atsižvelgdamas j baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Atkreipiamas skunde dėmesys, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra privalomas be išimties visais atvejais, kas reiškia, kad galima situacija, kai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė, priėmus sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, iš viso nėra paskiriama.

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirtos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

R. R. gynėjo skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš R. R. gynėjo apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas nusikalstamos veiklos kvalifikavimo ar kaltės klausimas, ginčijamas tik teismo sprendimas netaikyti R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl netinkamo laiduotojo. Šiuo atveju, teisėjų kolegijai net ir nesutinkant su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl R. R. atitikties BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo padėties negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis), todėl apygardos teismas nagrinės bylą tik apeliacinio skundo ribose dėl laiduotojų kandidatūrų tinkamumo bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

8. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. R. padarė jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, t. y. jam pareikšto kaltinimo metu ir vietoje jis vairavo transporto priemonę – motociklą „Harley Davidson“ ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Apeliaciniu skundu prašoma atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai yra padaromas baudžiamasis nusižengimas arba neatsargus ar nesunkus nusikaltimas (nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad R. R. teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino, nusikalstama veika niekam žala nepadaryta, teismo vertinimu yra pagrindo manyti, kad R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės teismui sudarė pagrindą konstatuoti, kad R. R. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau taikant laidavimą turi būti įvertintas ir pats laiduotojas, jo asmeninės savybės, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis), o šiuo atveju kaltinamojo R. R. kaimynė E. K. nėra tinkama būti laiduotoja, neturi pakankamai gyvenimiškos patirties ir žinių, bei teismo vertinimu, neturi realios galimybės padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje R. R. atitinka visas sąlygas, įtvirtintas BK 40 straipsnio 2 dalyje, kad jam būtų taikomas laidavimas, tačiau nurodė, jog nėra parinkta tinkama laiduotoja ir tik dėl to R. R. neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Apeliaciniu skundu ginčijamas teismo sprendimas dėl teiktos laiduotojos E. K. kandidatūros tinkamumo, bei, apeliacinės instancijos teismui pritarus skundžiamo nuosprendžio motyvams, prašoma skirti laiduotoja R. R. motiną L. R.. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, kurios konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018, 2K-18-976/2025). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019).

12. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl E. K. kandidatūros netinkamumo būti laiduotoja. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. palaiko glaudžius ryšius su savo kaimyne E. K., tačiau kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, E. K. yra jauno amžiaus (25-erių), dėl ko manytina, jog ji neturi pakankamai gyvenimiškos patirties ir žinių bei realios galimybės padaryti teigiamą įtaką nuteistajam. Apeliaciniame skunde teigiama, kad toks vertinimas dėl laiduotojos amžiaus laikytinas diskriminaciniu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas jos amžių vertino ne kaip formalų kriterijų, nes laiduotojais gali pilnamečiai asmenys, t. y. asmenys sulaukę 18 metų, o kaip kriterijų, kuriuo remiantis sprendžiama ar asmuo turi galimybę daryti teigiamą įtaką R. R.. Sutiktina, kad E. K. yra dirbanti, baldų gamybos įmonėje užimanti meistrės pareigas ir vadovaujanti 17 asmenų komandai, darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, kruopšti, tačiau šių duomenų nepakanka, kad būtų galima spręsti apie jos gebėjimą daryti įtaką nuteistajam, nes gebėjimas daryti įtaką darbuotojams, kurie pagal pavaldumą yra priklausomi nuo vadovo, negali būti tapatinami su gebėjimu daryti įtaką asmeniui, su kuriuo palaikomi draugiški santykiai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ilgą laiką dirbo policijos pareigūnu, už E. K. yra net (duomenys neskelbtini) metų vyresnis, turintis šeimą, tris vaikus, todėl šiuo atveju laiduotojos amžiaus akcentavimas yra vertintinas kaip vienas iš veiksnių, kuris leidžia teismui pagrįstai abejoti apie realų laiduotojos gebėjimą daryti įtaką žymiai vyresnei, jau brandžiai ir susiformavusiai asmenybei.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. K. kaip laiduotojos kandidatūra pagrįstai atmesta, nes visi aptarti duomenys neleidžia neabejotinai konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju ji galėtų daryti realų auklėjamąjį poveikį R. R.. Esant išsakytoms abejonėms – nėra galimybės konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju E. K. yra verta teismo pasitikėjimo.

15. Kaip minėta, apeliaciniu skundu buvo išreikštas ir alternatyvus prašymas laiduotoja paskirti nuteistojo mamą L. R.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išsakytą prašymą dėl laiduotojos paskyrimo, susipažinęs su L. R. prašymu, išklausęs ją teismo posėdyje, įvertinęs L. R. charakterizuojančius duomenis, amžių, tai, kad ji gyvena netoli sūnaus, jų santykiai glaudūs, jie nuolat bendrauja, visgi sprendžia, kad R. R. motina L. R. turi realią galimybę daryti sūnui teigiamą poveikį. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, ji yra verta teismo pasitikėjimo. Visa tai leidžia spręsti apie jos tinkamumą būti laiduotoja, t. y. gebėjimą kontroliuoti savo sūnaus elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, pasiryžimą prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad jis daugiau įstatymų nepažeis.

18. Esant išdėstytiems motyvams, kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant motiną L. R., nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą, paskiriant tas pačias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nurodytos skundžiamame nuosprendyje.

19. Nors apylinkės teismas teisingai vertino apylinkės teisme pateikto laiduotojo – E. K. asmenybę ir jos netinkamumą būti laiduotoja, tačiau apygardos teisme nustačius, kad kitas laiduotojas atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir, kad yra pagrindas atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria R. R. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė – naikintinas ir byla nutrauktina BK 40 straipsnio pagrindu.

20. Apeliantas teigia, kad motociklo, kaip šeimos turto, konfiskavimas yra per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, nes nepagrįstai suvaržo ir R. R. sutuoktinės teises, nors ši jokios neteisėtos veikos nepadarė ir teismas negali konfiskuoti kito asmens turto ar turto dalies, tačiau šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

21. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu ar mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengimu pasitikrinti neblaivumą, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai, arba jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo bei kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akcentuotina, kad be transporto priemonės panaudojimo aptartais būdais šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas, todėl transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą.

22. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir pagal laidavimą), gali būti skiriama ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (konfiskuojant patį turtą arba išieškant jo vertę atitinkančią pinigų sumą). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad atleidžiant pilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių (taip pat ir turto konfiskavimo) taikymo bei jų parinkimo klausimas nėra imperatyvus ir paliekamas spręsti teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.).

23. Teismo sprendimas dėl turto konfiskavimo instituto taikymo, kai kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kiekvienu atveju turi būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Be kita ko, svarbu įvertinti ir tai, ar už padarytą teisės pažeidimą taikomos poveikio priemonės yra proporcingos teisės pažeidimui, nes jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

24. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad motociklas „Harley Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. R. ir yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. Vidutinė motociklo vertė šiuo metu yra 16 090 Eur su PVM (1 t., b. l. 169). Nustatyta, kad R. R. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, tačiau buvo ne kartą baustas už KET pažeidimus (2 t., b. l. 32-35). Po eismo įvykio atvykusiems pareigūnams R. R. atsisakė tikrintis blaivumą, todėl dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam nustatytas iškvėptame ore 1,45 prom. neblaivumas, o kraujyje 1,65 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 24-28). Bylos duomenys patvirtina, kad jis vairavo dienos metu, magistraliniame kelyje, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, turtui. Apie galimas tokio elgesio pasekmes R. R. neabejotinai turėjo suvokti, nes pats tuo metu dirbo Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, kad yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – motociklo konfiskavimą akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, – nesudaro galimybės neskirti motociklo, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, jog konfiskuojant motociklą yra pažeidžiamos R. R. sutuoktinės teisės, kadangi motociklas pirktas jau būnant santuokoje ir tai laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o teismas negali konfiskuoti kito asmens turto. Šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju motociklas „Harley Davidson“ registruotas ir juo naudosi būtent R. R.. Teismų praktikoje, net ir laikant, kad transporto priemonė, su kuria yra padaroma nusikalstama veika, yra sutuoktinio nuosavybė, tokia transporto priemonė yra konfiskuojama BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, kur įtvirtinta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

26. Apeliaciniu skundu prašoma neskirti R. R. ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, arba skirtos priemonės taikymo terminą sutrumpinti iki metų. Skunde nurodoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė reikšmingai ir neproporcingai riboja R. R. galimybes susirasti kitą darbą, kadangi dėl šios įvykdytos nusikalstamos veikos buvo atleistas iš tarnybos. Skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

27. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

28. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje ar BK 281¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281, 281¹ straipsniuose nurodytus nusikaltimus padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, įvykio vietoje atsisakė tikrintis blaivumą, jam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai, o dar po kurio laiko jį pristačius į gydymo įstaigą, nustatytas ir neblaivumo laipsnis (iškvėptame ore – 1,45 prom., kraujyje – 1,65 prom.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atsakomybę už tokią veiką baudžiamajame kodekse aiškiai išreiškė valstybės itin griežtą požiūrį į neblaivių ir apsvaigusių asmenų vairavimą ir jų keliamą pavojų. Net ir numatančiame švelnesnę atsakomybės rūšį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje įtvirtina, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tą daro neblaivus (nuo 0,41 iki 1,5 prom.) skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą yra privaloma (ANK 422 straipsnio 5, 6 dalys).

30. Pažymėtina, kad vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Be to, asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukiama, interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų, jie patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę.

31. Esant šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas dvejų metų terminui yra proporcingas. Nustatytas terminas yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis, todėl jo dar labiau mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo R. R. patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinusi R. R. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat kitus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu R. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – motociklo konfiskavimas bei uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą nustatant dvejiems metams – neprieštarauja proporcingumo principui ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus net ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

R. R. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda, ir nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė buvo sumažinta trečdaliu.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- jei laidavimo metu jis padarytų naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jei laidavimo metu jis padarytų naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustotų galioti ir būtų sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.