Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovui I. B. ir atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui (šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant) viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš prokuroro pareiškimo skirti kardomąją priemonę - suėmimą matyti, kad prokuroras (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl suėmimo skyrimo I. B., kuris buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Iš šio pareiškimo matyti, kad prokuroras 8 kartus teistam I. B. prašė skirti suėmimą vienam mėnesiui vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, t. y., prokuroras manė, kad I. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir daryti naujas nusikalstamas veikas. (b. l. 46-47)

Iš (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio, kuriame buvo svarstomas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo I. B. klausimas, protokolo, matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo I. B. ir jo gynėja advokatė Dovilė Baniulė, kuri nurodė, kad I. B. dalyvavimą procese galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiosmis priemonėmis, nes įtariamasis turi gyvenamąją vietą nakvynės namuose, yra neseniai grįžęs iš įkalinimo vietos ir todėl nespėjęs užsiregistruoti darbo biržoje. Pats I. B. pasižadėjo teismui nebėgti, nesislėpti ir nedaryti naujų nusikaltimų. (b. l. 49)

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad teismui konstatavus esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus pagrindus I. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-51)

Iš prokuroro pareiškimo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą I. B. matyti, kad prokuroras (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl suėmimo termino pratęsimo I. B., kuris buvo įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Iš šio pareiškimo matyti, kad prokuroras I. B. prašė pratęsti suėmimo terminą dviem mėnesiams vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais. (b. l. 53-54)

Iš (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio, kuriame buvo svarstomas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo I. B. klausimas, protokolo, matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo I. B. gynėja advokatė Dovilė Baniulė, kuri nurodė, kad I. B. dalyvavimą procese galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiosmis priemonėmis, nes įtariamasis turi gyvenamąją vietą nakvynės namuose, yra neseniai grįžęs iš įkalinimo vietos ir todėl nespėjęs užsiregistruoti darbo biržoje, įtariamasis neneigia padaręs nusikaltimus, kad darys naujus nusikaltimus yra mažai tikėtina. (b. l. 55)

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad teismui konstatavus, jog nėra išnykę ar pasikeitę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti pagrindai, I. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams. (b. l. 50-51)

Iš (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio protokolo matyti, kad Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant I. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, teismo posėdyje nedalyvavo nei I. B. nei jo gynėja advokatė Dovilė Baniulė, kuriai apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. (b. l. 76)

Iš Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog užtikrinti I. B. dalyvavimą procese ir užkirsti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas galima tik tęsiant I. B. suėmimą. Taip pat, šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad I. B. skundo argumentas, kad jo advokatė netinkamai gina jo interesus, nes tęsiant suėmimą nebuvo išsiaiškinta I. B. pozicija, yra nepagrįstas. (b. l. 59-60)

Ieškovas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, kad jis nedalyvavo apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas bei nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame apygardos teismas nagrinėjo ieškovo skundą dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Ieškovas aiškina, kad jam valstybės paskirta gynėja advokatė negalėjo tinkamai atstovauti, nes advokatė su juo nebuvo suderinusi gynybinės pozicijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali būti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už teismo neteisėtus veiksmus baudžiamajame procese, kurie tiesiogiai nėra įvardyti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, pagal įstatymo analogiją taikoma CK 6.272 straipsnio 1 dalis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-7/2007, Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.). Taigi, nors ieškovo nurodytas atvejis tiesiogiai neįvardytas valstybės civilinę atsakomybę reglamentuojančiose CK nuostatose, bet apima teismo veiksmus baudžiamajame procese, todėl pagal nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl valstybės atsakomybės buvimo sąlygų taikytina CK 6.272 straipsnio 1 dalis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).

Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad I. B. kartu su savo gynėja advokate Dovile Baniule dalyvavo teismo posėdyje Panevėžio miesto apylinkes teisme, kuriame buvo nagrinėjamas prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo I. B. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Šio posėdžio metu tiek pats I. B., tiek jo gynėja išreiškė poziciją dėl prokuroro pareiškimo. Gynėja advokatė nurodė, kad I. B. dalyvavimą procese galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pats I. B. pasižadėjo teismui nebėgti, nesislėpti ir nedaryti naujų nusikaltimų. Byjoje esantys įrodymai patvirtina, kad prokuroras į apylinkės teismą dėl I. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kreipėsi tais pačiais pagrindais, t. y., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Sprendžiant dėl I. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teismo posėdyje dalyvavo I. B. gynėja advokatė Dovilė Baniulė, kuri nurodė, kad I. B. dalyvavimą procese galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiosmis priemonėmis.

BPK 127 straipsnio 6 dalis numato, kad suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį (pilnametį asmenį) privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Analizuojant minėtą baudžiamojo proceso normą akivaizdu, kad tuo atveju, kai svarstomas klausimas dėl suėmimo termino pratęsimo pilnamečiam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu jo dalyvavimas posėdyje yra privalomas tik vieninteliu atveju - kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Visais kitais atvejais, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas, dėl įtariamojo dalyvavimo posėdyje spendžia savo nuožiūra. BPK 130 straipsnio 1 dalies redakcija galiojusi Panevėžio apygardos teismui (duomenys neskelbtini) nagrinėjant I. B. skundą numatė, kad skundui nagrinėti rengiamas posėdis, į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas, prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Taigi, Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) posėdyje išnagrinėjęs I. B. skundą nedalyvaujant nei pačiam I. B., nei jo gynėjai, kuriai apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, jokių baudžiamojo proceso normų nepažeidė, kadangi tokiame teismo posėdyje yra privalomas tik prokuroro dalyvavimas.

Iš Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad I. B. prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį prašo jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę bei nurodo, kad su nakvynės namais yra sudaręs gyvenamosios vietos sutartį, yra registruotas darbo biržoje, todėl jo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis. Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su byloje anksčiau aptartais įrodymais leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas pats sau prieštarauja. Ieškovas teigia, kad jog buvo netinkamai atstovaujamas savo gynėjos, nes ji su juo nederino gynybinės pozicijos, tačiau savo skunde apygardos teismui toliau nuosekliai laikosi tos pačios gynybinės pozicijos, kurią išreiškė ieškovo gynėja teisme svarstant prokuroro pareiškimą dėl suėmimo skyrimo ieškovui ir vėliau šią poziciją palaikė teisme svarstant prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo ieškovui. Šių aplinkybių visuma, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ieškovas reikšdamas nepasitenkinimą gynėjos atstovavimu ir teigdamas, jog nesant jo asmeninio dalyvavimo teismo posėdžiuose buvo pažeista jo teisė į gynybą, tai daro deklaratyviai.

Esant aptartų aplinkybių visumai kontatuotina, kad byloje aptarti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškinyje nurodyti Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo veiksmai, kuriais, ieškovo nuomone, jam buvo padaryta neturtinė žala, yra teisėti ir atitinkantys įstatymo reikalavimus. Taigi, ieškovas neįrodė, kad egzistuoja valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina sąlyga – neteisėti teismo veiksmai (neteisėtas neveikimas). Kadangi valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas anksčiau minėtų sąlygų visetas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas, teismui nustačius, kad nebuvo neteisėtų Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo veiksmų (neveikimo), ieškinys yra atmestinas. Kiti ieškinyje nurodyti argumentai ir aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų neanalizuoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleistas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalis). Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 6,97 Eur išlaidų, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,97 Eur (šešis eurus ir 97 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teisme.