Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-1005/2017 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas I. B. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo veiksmais buvo pažeistos esminės baudžiamojo proceso, Lietuvos Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatos, užtikrinančios asmens teisę į gynybą, kadangi nagrinėjant ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo užtikrintas ieškovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, be to, ieškovui paskirta gynėja advokatė negalėjo jo tinkamai atstovauti, nes nebuvo suderinusi su juo gynybinės pozicijos, dėl ko ieškovas patyrė stresą, emocinę depresiją ir pažeminimą, buvo pažeistas jo žmogiškasis orumas, ieškovas patyrė galimybių sumenkinimą, kas ir sudaro jo patirtos neturtinės žalos turinį.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo, jog jam suėmimas buvo paskirtas ir pratęstas neteisėtai, o teismo veiksmų neteisėtumą ir neva padarytą neturtinę žalą kildino iš savo paties nedalyvavimo teismo posėdžiuose, kas nagrinėjamu atveju nėra pagrindas kilti valstybės deliktinei atsakomybei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo I. B. 6,97 Eur pašto išlaidų valstybei.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovo ir jo atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose, jų išreikštas pozicijas dėl suėmimo termino pratęsimo, konstatavo, kad ieškinyje nurodyti Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo veiksmai, kuriais, ieškovo nuomone, jam buvo padaryta neturtinė žala, yra teisėti ir atitinkantys įstatymo reikalavimus.Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina sąlyga – neteisėti teismo veiksmai (neteisėtas neveikimas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovas I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, garantuojančias proceso dalyvio teises į tinkamą gynybą ir tinkamą juridinių interesų atstovavimą teisminio proceso metu.Teismas tinkamai nustatęs faktines aplinkybes, netinkamai įvertino teismų atliktus veiksmus.Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo I. B. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovo apeliacinis skundas neatitinka bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.Ieškovo teisė į gynybą buvo realizuota, kadangi sprendžiant suėmimo pratęsimo jam klausimą, teismo posėdyje dalyvavo ieškovo gynėjas ir prokuroras.Kadangi I. B. skunde dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties išdėstė tuos pačius abstrakčius teiginius apie tariamą teisės į gynybą pažeidimą, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios būtinybę pristatyti jį į posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teiginiai apie netinkamą atstovavimą ir teisės į gynybą pažeidimą yra deklaratyvūs. Visi teismo veiksmai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, todėl negali būti pripažinti neteisėtais.Ieškovas neįrodė teismo veiksmų neteisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai dėl baudžiamojo proceso metu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisiniu vertinimu bei procesinių teisės normų, garantuojančių proceso dalyvio teises į tinkamą gynybą ir tinkamą juridinių interesų atstovavimą teisminio proceso metu, taikymu ir aiškinimu, teigia, kad teismas nevykdė pareigos užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas bei nagrinėjamas skundas dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat netinkamai vykdė pareigą užtikrinti tinkamą jo atstovavimą procese.Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 22 d. prokurorė kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl suėmimo skyrimo I. B., kuris buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. posėdyje, dalyvaujant prokurorei, įtariamajam I. B. ir jo gynėjai advokatei D. B., išnagrinėjo kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo I. B. klausimą. Tos pačios dienos nutartimi I. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 22 d. 2016 m. gegužės 13 d. prokuroras kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl suėmimo termino I. B. pratęsimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. posėdyje, dalyvaujant prokurorei, I. B. gynėjai advokatei D. B., įtariamajam I. B. nedalyvaujant, konstatavęs, jog nėra išnykę ar pasikeitę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti pagrindai, kardomosios priemonės – suėmimo terminą I. B. pratęsė dviem mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį I. B. apskundė apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. posėdyje, dalyvaujant prokurorei, nedalyvaujant nei I. B., nei jo gynėjai advokatei D. B., kuriems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą ir jį atmetė bei paliko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą.Įvertinusi byloje esančius duomenis ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.).Spręsdamas dėl valstybės pareigūnų atsakomybės už žalą, padarytą ikiteisminio tyrimo, teisminio proceso metu, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šių pareigūnų atsakomybė reglamentuojama CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje išvardyti ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo konkretūs veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukuria prievolę ją atlyginti. Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).Taigi siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų) nuostatoms. Neveikimas – asmens nevykdymas nustatytos pareigos ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar kitaip būti aktyviam.Sprendžiant dėl pareigos vykdymo svarbu nustatyti, kaip teisės aktais reglamentuota pareiga konkrečiai buvo vykdoma, o nustačius, kad nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – kaip tai lėmė asmens patirtą žalą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir asmens patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013).Išnagrinėjus į bylą pateiktus procesinius dokumentus (teismų posėdžių protokolus, teismų nutartis) bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, jog visais atvejais sprendžiant suėmimo termino tęsimo klausimą, nagrinėjant jo teisėtumą ir pagrįstumą, tiek įtariamasis I. B., tiek jo gynėja buvo informuoti apie teismo posėdžius. Tokių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas. Taigi, ieškovo teisė į gynybą nebuvo pažeista.Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad tiek klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo įtariamajam nedalyvaujant išnagrinėjęs apylinkės teismas, tiek įtariamojo skundą dėl pratęsto suėmimo termino teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas BPK nuostatų nepažeidė. BPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suimtas asmuo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo suėmimo momento prokuroro turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Taigi iš šios teisės normos seka, kad suimto įtariamojo dalyvavimas kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrime yra privalomas. Tačiau, priešingai nei mano ieškovas, nagrinėjamu atveju aptariama teisės norma negali būti taikoma, kadangi I. B. buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu, o pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo sprendžiamas jam jau taikomo suėmimo pratęsimo klausimas. Pagal BPK 127 straipsnio 6 dalį nuostatas, suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 127 straipsnio 6 dalies nuostatų laikėsi tinkamai, nes paties suimtojo dalyvavimas posėdyje, jei suėmimas netrunka ilgiau nei šešis mėnesius, nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suimtasis buvo tinkamai informuotas apie 2016 m. gegužės 17 d. posėdį, jo metu dalyvavo įtariamojo I. B. gynėja advokatė D. B., kuri neprieštaravo dėl klausimo svarstymo teismo posėdyje nedalyvaujant įtariamajam, taip pat gynėja pateikė poziciją posėdyje nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina ir tai, kad įtariamajam I. B. teisė į gynybą užtikrinta suteikiant teisę paduoti skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, tokiu būdu išdėstant savo poziciją aptariamu klausimu. Todėl nuteistojo procesinės teisės esmingai pažeistos nebuvo. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų baudžiamojo tyrimo ar persekiojimo trūkumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.