Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2217 nutarta taikyti nuteistajam D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 8 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. kovo 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones, nėra fiksuota neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas vienuolika kartų, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės orientacija į pokytį, pradedant analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 6 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 6 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šios įstatymo nuostatos atskleidžia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas, tik kai egzistuoja formalus ir materialus pagrindai. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatyme, dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje, pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas vienuolika kartų, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės orientacija į pokytį, pradedant analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Nuteistasis įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito – žema. Tačiau bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis 2017 m. lapkričio 14 d. atsisakė pateikti reikiamus duomenis atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, o sutikimas buvo išreikštas tik 2019 m. rugpjūčio 22 d., ir tai atskleidžia nuteistojo abejingą požiūrį į jo paties nusikalstamo elgesio pataisos procesą, kuris, siekiant išskirtinai teigiamos dinamikos, turi būti disciplinuotas ir ilgalaikis, ir nors atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nuteistojo atžvilgiu nustatyta rizika yra žema ir tai yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau nėra tvirtas ir teismą įtikinantis pagrindas spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau nuosekliai įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa, kurių yra net vienuolika (skaitymo / rašymo ir/arba skaičiavimo problemos, skaitymo problemos, rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), ir kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai teigiamo nusikalstamo elgesio pokyčio teigiamos dinamikos link, ir nors nuteistojo elgesyje buvo nustatyti riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, o būtent tai, kad teigiama nuteistojo nuostata į darbinę veiklą, socialinių ryšių palaikymas, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių disciplinuotas laikymasis, diskriminacinių nuostatų neturėjimas, tačiau šie apsauginiai veiksniai nėra išskirtinai riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys, kadangi byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. sausio 12 d. pažyma Nr. RV-22-455 apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus atskleidžia tai, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį vis tik nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tai yra 2018 m. spalio 10 d. pavėlavo į rytinį į patikrinimą, ir nors nuobauda tuo kartu nebuvo skirta, tačiau tai prieštarauja Socialinio tyrimo išvados nurodytai aplinkybei, jog nuteistasis disciplinuotai laikosi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Be kita ko, minėtas pažeidimas buvo padarytas po gauto paskatinimo (2018 m. gegužės 22 d.), ir tai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu skatintas vienuolika kartų, įvertinus tai nuo kada D. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, todėl toks pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo pozityvaus elgesio pažangos. Juo labiau, kad nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuteistasis daugiau nei karto nebuvo skatintas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad siekiant sėkmingos asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, teigiama, pastovi ir ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiuo atveju, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste, atsižvelgus į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismui neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs bausmės atlikimą tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistojo darbinė patirtis nėra nuosekli ir ilgalaikė, o būtent tai, kad nuteistasis nėra linkęs išlaikyti pastovius ir ilgalaikius darbinius santykius, dažnai keitė darbo vietas, ir net atliekant laisvės atėmimo bausmę ilgalaikių darbinių santykių nepavyko išlaikyti, o ši aplinkybė yra itin svarbi siekiant sėkmingos reintegracijos į visuomenę, kadangi finansinis stabilumas, turint finansinius įsipareigojimus, apie kurių dengimą nuteistasis nepateikė jokios iš darbdavio pažymos, turi didelės reikšmės siekiant išlaikyti ilgalaikius ir perspektyvius darbinius santykius. Ir nors nuteistasis teigė, jog turės galimybę įsidarbinti po bausmės atlikimo, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, o turimi finansiniai įsipareigojimai (civilinis ieškinys ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams), neturint pastovaus pajamų šaltinio gali būti sunkiai valdomi, ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos nuteistojo reintegracijos ją vertinant vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje, maksimaliai koreguojant jo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 8 mėnesių ir 5 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu, dar nepakanka daryti išvadai, kad D. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, teigiamas pokytis stebimas dar trumpą laiką, o priešingas teisei elgesys dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant maksimaliai teigiamos dinamikos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2217.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2217 taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.