Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 8 (aštuoneri) metų laisvės atėmimo bausme.

D. S. paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo D. S. suėmimo dienos vykdant nuosprendį.

Nukentėjusiosios D. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš D. S. D. L. naudai 2956,32 Eurų jos patirtai turtinei ir 30 000 Eurų nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš D. S. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 3727,23 Eurų už N. L. gydymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., D. V. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbiami) namo verandoje (prieangyje) bei sodybos kieme, išgertuvių metu kilus tarpusavio žodiniam konfliktui su N. L., tyčia, rankomis ir kojomis ne mažiau 7 kartų sudavė N. L. į galvos bei krūtinės sritį, tuo N. L. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, muštines žaizdas nosyje, lūpose, odos nubrozdinimus veide, minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, nosyje, dešiniame žande, dešiniame smilkinyje, nosies kaulų skeveldrinį, viršutinių žandikaulių kaktinių ataugų, apatinio žandikaulio dešinės šakos ir dešinių vainikinių ataugų, etmoidalinių celių lūžius, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse skiltyse, higromas kaktinėse-smilkininėse skiltyse, t. y. nužudė N. L., nes 2015 m. gruodžio 25 d. N. L. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruva kairio momens-kaktos minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio frontalinių ataugų lūžimais, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kas komplikavosi koma, smegenų pabrinkimu, būkle po higromų drenažo, abipusėm subdurinėm empiemom, plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5.2. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad peilį rankoje N. L. turėjo tik pačioje konflikto pradžioje. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu D. S. teigė, kad N. L. buvo išėjęs į lauką, o grįžęs išsitraukė peilį ir pradėjo šaukti: “Kas kam skolingas?“ Pasak nuteistojo, norėdamas pajuokauti, jis atsakė, kad yra skolingas N. L. 100 Eur. Tačiau pastarasis į tai sureagavo agresyviai ir puolė nuteistąjį su peiliu. Anot D. S., jis atsitraukė, o po to iš karto sudavė N. L. smūgį koja į galvą. Nuo smūgio nukentėjusysis parkrito ir jau nebeatsikėlė. Nuteistojo teigimu, tuomet jis paėmė N. L. turėtą peilį ir išmetė pro duris, o patį nukentėjusįjį ištempė į lauką ir paliko gulėti prie šulinio (T2, b. l. 91-94, T3, b. l. 90-94). D. S. taip pat parodė, kad po kažkurio laiko N. L. vėl pradėjo leisti kažkokius garsus ir jis išėjo pas jį į lauką. Išėjęs, pamatė, kad N. L. stovi ir kažką bando išsitraukti iš kišenės. Pasak nuteistojo, manydamas, kad ten nukentėjusysis turi dar vieną peilį, jis pribėgo prie jo ir spyrė. N. L. nukrito, atsitrenkė į kažkokią šalia šulinio buvusią kėdutę ir daugiau nebeatsikėlė Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nuteistasis negalėjo paaiškinti kodėl taip pasielgė (T2, b. l. 93, T3, b. l. 92). Taigi pats nuteistasis patvirtino, kad jam vartojant fizinį smurtą prieš N. L. lauke, pastarasis jam peiliu negrasino, jokio ginklo ar kito žaloti pritaikyto įrankio rankoje neturėjo ir D. S. nepuolė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir teigia, kad viso konflikto metu spyrė N. L. tik kelis kartus (daugiausiai tris), byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingas išvadas. Nagrinėjamoje byloje kaip liudytojai apklausti D. V., S. L., S. K. patvirtino nuteistojo paaiškinimus, kad namo viduje – verandoje – N. L. buvo suduotas vienas smūgis koja, tačiau tuo pačiu parodė, kad žymiai daugiau smūgių nukentėjusiajam buvo suduota lauke, t. y. tuo metu, kai pasak paties D. S., N. L. jo nepuolė. Liudytojas D. V. teisme parodė, kad nuteistasis ir N. L. mušėsi ir rėkavo lauke (T3, b. l. 72-73); liudytojas S. K. paaiškino, kad lauke D. S. ir N. L. stumdėsi, rėkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais; pasak liudytojo, iš sakomų žodžių jis suprato, kad buvo mušamas N. (T3, b. l. 76-77, T2, b. l. 22); liudytojas S. L. nurodė, kad matė, kaip D. S. sudavė N. L. tris ar penkis smūgius. Taip pat liudytojas patvirtino matęs kaip nuteistasis smūgiavo jau gulėjusiam prie šulinio N. L. (T2, b. l. 50, T3, b. l. 89). Tokius liudytojų paaiškinimus patvirtina specialisto išvada Nr. G 3291/2015 (02), kurioje nurodoma, kad sužalojimai N. L. buvo padaryti ne mažiau nei septyniais trauminiais poveikiais. Teismo medicinos ekspertė taip pat konstatavo, kad nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi (T1, b. l. 73-75). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas D. T., atlikęs N. L. lavono tyrimą (T1, b. l. 95-99), paaiškino, kad tarp jo ir ekspertės M. Kolcovaitės išvadų jokio prieštaravimo nėra, nes pastaroji apžiūrėjo N. L. netrukus po įvykio, todėl turėjo objektyvius duomenis ir galėjo nustatyti daugiau išorinių sužalojimų. Ekspertas nurodė, kad jam atliekant skrodimą praėjus mėnesiui ir savaitei po mirties, dauguma poodinių kraujosruvų jau buvo išnykusios, todėl jo išvadoje išorinių sužalojimų yra nurodyta mažiau, tačiau visi vidiniai sužalojimai, lūžiai abiejose išvadose nurodomi tie patys (T3, b. l. 86). Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad visus ekspertų nustatytus sužalojimus N. L. padarė D. S.. Byloje apklausti liudytojai ir pats nuteistasis parodė, kad prieš išgertuves N. L. buvo sveikas, o konflikto metu fizinį smurtą prieš jį vartojo tik D. S.. Liudytojas S. L., matęs N. L. prie šulinio iš karto po muštynių, patvirtino, kad pastarasis buvo visas kruvinas, gargaliavo. Pasak liudytojo, jis paėjo į šalį, nes jam nuo pamatyto vaizdo pasidarė negera (T2, b. l. 51, T3, b. l. 87-89). Vertindama N. L. kėsinimosi realumą ir pavojingumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad bylos duomenimis įvykio metu nukentėjusysis buvo labai neblaivus. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, pats nuteistasis, apibūdindamas N. L. ir jo elgesį jiems būnant lauke, nurodė, kad „ten nebuvo ko mušti“ (T3, b. l. 91). Skundžiamame nuosprendyje taip pat visiškai teisingai pažymima, kad perteklinį jėgos panaudojimą prieš N. L. patvirtina ir jam padarytų sužalojimų sunkumas, pobūdis (nosies kaulų skeveldrinis, viršutinių žandikaulių kaktinių ataugų, apatinio žandikaulio dešinės šakos ir dešinių vainikinių ataugų, etmoidalinių celių lūžiai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse skiltyse, kraujosruvos akių vokuose, muštinės žaizdos nosyje, lūpose, odos nubrozdinimai ir kt.), trauminių poveikių skaičius. Atsižvelgdama į aukščiau byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo nagrinėjamoje byloje nebuvimo. Byloje nustatyta, kad nuteistajam būnant kieme, N. L. veiksmai nepasireiškė akivaizdžiu ir realiu pavojumi, nekėlė nuteistajam grėsmės, todėl D. S. nebuvo jokio pagrindo gintis. Apygardos teismas taip pat pagrįstai nenustatė D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuri konstatuojama nustačius, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Aukščiau aptartas N. L. elgesys negali būti laikomas rizikingu ar provokuojančiu nukentėjusio asmens elgesiu, nes, kaip minėta, nuteistajam ir nukentėjusiajam būnant lauke, N. L. veiksmai nekėlė jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus D. S.. Byloje nustatyta, kad ne tik nukentėjusysis, bet ir nuteistasis konflikto metu vartojo įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, todėl tai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

5.3. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apygardos teismas netinkamai nustatė N. L. mirties priežastį, nes neįvertino kokią įtaką nukentėjusiojo mirčiai turėjo infekcija. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog fizinį smurtą prieš N. L. vartojo nuteistasis. Būtent jo smurtiniai veiksmai vertinami kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs. Tiek specialistų išvadomis, tiek eksperto paaiškinimais teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. S. smurtiniai veiksmai dėsningai sukėlė N. L. mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Apygardos teisme apklaustas ekspertas D. T. vienareikšmiškai nurodė, kad konkreti mirties priežastis yra nukentėjusiojo patirta galvos trauma. Anot eksperto, mirtį nulėmė tai, kad išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais ir smegenų skystis po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko vystėsi smegenų pabrinkimas, ištiko koma, žmogus buvo gydomas, tačiau kilo komplikacijos – abipusės subdurinės empiemos, plaučių uždegimas ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (T3, b. l. 86). Taigi būtinybė gydyti N. L. ir gydymo eigoje kilusios komplikacijos – apelianto minima infekcija – atsirado būtent dėl nuteistojo nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Esant šioms aplinkybėms, daroma pagrįsta išvada, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių – N. L. mirties - pirmos instancijos teismo nustatytas tinkamai.

5.4. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam D. S. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. S., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

5.5. D. S. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, už kurio padarymą įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė. Šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir mirusiojo kilo išgertuvių metu. Nuteistasis sudavė N. L. smūgius į įvairias, taip pat ir gyvybiškai svarbias, kūno vietas – galvą, krūtinę, tuo be kitų sužalojimų padarydamas nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse skiltyse, kas, kilus komplikacijoms, ir tapo N. L. mirties priežastimi. Liudytojų V. K., S. L. parodymais byloje nustatyta, kad po sumušimo N. L. buvo visas kruvinas, kriokė, tačiau medicininė pagalba jam buvo suteikta tik praėjus kelioms valandoms po patirtų sužalojimų, liudytojai V. K. paskambinus Bendruoju pagalbos telefonu. Pažymėtina, kad nuteistasis matydamas, kad N. L. yra sunkiai sužeistas ir kenčia stiprius skausmus, paliko jį įvykio vietoje ir išvažiavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo didesnį D. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į ką pagrįstai atsižvelgė apygardos teismas skirdamas jam bausmę. Skiriant bausmę taip pat buvo pagrįstai atsižvelgta į D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo jauną amžių ir į tai, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą, turi šeimą ir du mažamečius vaikus. Įvertinęs visas, tarp jų ir apeliaciniame skunde nurodomas, bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai skyrė D. S. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro savarankiško pagrindo dar labiau ją švelninti.

5.6. D. S. nurodoma aplinkybė dėl galimybės, jam būnant laisvėje, greičiau atlyginti D. L. jos patirtą žalą, šiuo atveju negali nusverti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - nubausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą, atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kurį įstatymų leidėjas sieja su visuomenės interesu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.