Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekreto­riaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai D. L., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2015 m. lapkričio 18 d. apie 22.00 val. D. V. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), namo verandoje (prieangyje) bei sodybos kieme, išgertuvių metu kilus tarpusavio žodiniam konfliktui su N. L., tyčia, rankomis ir kojomis ne mažiau 7 kartų sudavė N. L. į galvos bei krūtinės sritį, tuo N. L. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, muštines žaizdas nosyje, lūpose, odos nubrozdinimus veide, minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, nosyje, dešiniame žande, dešiniame smilkinyje, nosies kaulų skeveldrinį, viršutinių žandikaulių kaktinių ataugų, apatinio žandikaulio dešinės šakos ir dešinių vainikinių ataugų, etmoidalinių celių lūžius, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse skiltyse, higromas kaktinėse-smilkininėse skiltyse, t. y. nužudė N. L., nes 2015 m. gruodžio 25 d. N. L. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruva kairio momens-kaktos minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio frontalinių ataugų lūžimais, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kas komplikavosi koma, smegenų pabrinkimu, būkle po higromų drenažo, abipusėm subdurinėm empiemom, plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Apklaustas ekspertas D. T. parodė, kad patvirtina savo duotą išvadą. Gali patvirtinti, kad tiesioginė ir konkreti N. L. mirties priežastis yra galvos trauma. Mirtį nulėmė tai, kad kraujas išsiliejo po minkštais dangalais ir smegenų skystis po kietuoju galvos smegenų dangalu, ko pasekoje vystėsi smegenų pabrinkimas, ištiko koma, žmogus buvo gydomas, bet visa tai komplikavosi abipuse subdurine empiema, plaučių uždegimu. Smegenų trauma atsirado dėl trauminių poveikių į galvą. Susipažinus su ekspertės M. K. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) gali nurodyti, kad jo ir ekspertės duotos išvados nesiskiria. Ekspertė M. K. N. L. apžiūrėjo anksčiau, kuomet jis dar buvo gyvas, akivaizdu, kad ji nustatė daugiau išorinių sužalojimų. Jis darė ekspertizę praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įvykio, todėl poodinės kraujosruvos turėjo jau išnykti. Jo ir ekspertės M. K. išvados papildo vieną kitą, nėra prieštaringos. Dėl to, kad ekspertė M. K. N. L. apžiūrėjo anksčiau, ji matė geresnį vaizdą, nes galėjo geriau nustatyti išorinius sužalojimus, kurie plačiau paaiškina susidariusių sužalojimų mechanizmą. Jo ir M. K. nustatytos mirties priežastys sutampa. N. L. girtumas neturėjo įtakos jo mirčiai, kadangi jis mirė nuo trauminių poveikių. Pas N. L. nustatyti sužalojimai, taip pat ir tie sužalojimai, kurie buvo nustatyti ekspertės M. K. parodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginiais smūgiais, nes tokie sužalojimai yra būdingi tiesioginiams smūgiams. Kadangi ekspertė M. K. matė ir išorinius sužalojimus, nustatant trauminių poveikių skaičių reikia remtis jos išvada.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad kvietimo priėmimo laikas 2015-11-19 00.44 val., pacientui konstatuota nepatikslinta koma ( 1 T, 58-59 b.l. ).

Policijos ataskaitos žiūryklėje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pranešimas apie sumuštą, be sąmonės, kraujuojantį N. L. buvo gautas 2015-11-19 00.47 val. Pranešėjas – K. ( 1 T, 17 b.l. ).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu D. V. pateikė 2 vienetus peilių ( 1 T, 30-32 b.l.).

VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė rašte dėl N. L. duomenų nurodyta, kad N. L. rūbai buvo purvini, šlapi, personalo sukarpyti, kelnės sudraskytos ( 1 T, 38 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad D. S. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas ( 1 T, 108 b.l. ).

Tarnybiniame pranešime ir S. K. mobilaus ryšio telefono skambučių išklotinėje yra duomenys, kad S. K. V. K. skambino 2015-11-18 22.37 val. ir 22.48 val. V. K. S. K. skambino 2015-11-18 22.58 val. ( 1 T, 156 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad D. S. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 18 d. vakare (duomenys neskelbtini) kaime, D. V. gyvenamajame name, įvyko konfliktas tarp D. S. ir N. L.. Šio konflikto metu D. S. sudavė smūgius N. L., kurį įvykio vietoje 2015 m. lapkričio 19 d. apie 0.44 val. surado V. K.. 2015 m. gruodžio 25 d. N. L. mirė ligoninėje.

Tokios įvykio aplinkybės patvirtinamos liudytojų D. V., S. K., S. L., V. K. parodymais. Liudytojai D. V., S. K., S. L. vienodai parodė, kad išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp D. S. ir N. L., šio konflikto metu tarp D. S. ir N. L. įvyko muštynės, po kurių N. L. liko gulėti kieme prie namo.

Pažymėtina, kad pats D. S. tokių liudytojų nurodytų įvykio aplinkybių iš esmės neginčija, patvirtina, kad jis sudavė N. L. smūgius, po ko N. L. nukrito ir liko gulėti kieme prie šulinio.

Byloje taip pat nustatyta, kad N. L. mirė nuo galvos traumos. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad N. L. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruva kairio momens - kaktos minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio frontalinių ataugų lūžimais, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus. Tai komplikavosi koma, smegenų pabrinkimu, būkle po higromų drenažo, abipusėm subdurinėm empiemom, plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Apklaustas specialistas D. T. patvirtino, kad N. L. tiesiogine mirties priežastimi buvo trauminiai poveikiai ir galvos sumušimas, trauminių poveikių pobūdis būdingas tiesioginiams smūgiams į galvą. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pradėta atlikti N. L. būnant gyvam, nurodyta, kad kūno sužalojimai N. L. buvo padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas vertina, kad byloje yra surinkta ir nustatyta pakankami duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad D. S. nužudė N. L.. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 18 d. vakare, apie 22.00 val. D. S. sudavė smūgius N. L.. Nuo šių smūgių N. L. nukrito ir liko gulėti. Pats D. S. ir liudytojas S. L. patvirtino, kad gulėdamas prie šulinio, po to, kai smūgius jam sudavė D. S.. N. L. buvo nesąmoningas, kriokė, buvo kraujuotas. N. L. buvo rastas V. K. toje pačioje vietoje 2015 m. lapkričio 19 d. apie 00.40 val. ir išvežtas į ligoninę.

Pats D. S. bei išgertuvėse dalyvavę kiti asmenys – D. V., S. K., S. L. vienodai patvirtino, kad smūgius N. L. konflikto metu sudavė tik D. S. ir būtent po D. S. suduotų smūgių N. L. nukrito prie šulinio, t.y. toje vietoje, kur po kelių valandų buvo rastas V. K.. Tokios aplinkybės kategoriškai patvirtina, kad visus sužalojimus, rastus N. L. kūne, jam padarė D. S.. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, nurodančių, kad smūgius N. L., be D. S., suduotų kas nors ir išgertuvėse dalyvavusių kitų asmenų.

Jau buvo minėta, kad abu specialistai, tyrę N. L., pastarajam dar buvus gyvam ir po jo mirties, vienodai nustatė, kad N. L. mirė nuo jam suduotų smūgių ir galvos sumušimo, abu specialistai M. K. ir D. T. patvirtino, kad tarp N. L. suduotų smūgių ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu, byloje yra kategoriškai nustatyta, kad N. L. mirties priežastis buvo D. S. suduoti smūgiai.

D. S. parodymai apie tai, kad jis sudavė N. L. tik du-tris smūgius ir nuo smūgių N. L. neturėjo mirti, nėra pagrįsti, kadangi yra paneigiami byloje surinktais duomenimis. Jau minėtoje specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), kuomet N. L. kūnas buvo ištirtas jam dar esant gyvam ir esant dar matomiems išoriniams kūno sužalojimams, konstatuojama, kad kūno sužalojimai N. L. buvo padaryti ne mažiau nei septyniais trauminiais poveikiais. Tokios specialisto išvados, siejant jas su nustatyta aplinkybe, kad smūgius N. L. sudavinėjo tik D. S., neabejotinai patvirtina, kad visus N. L. konstatuotus smūgius sudavė būtent D. S.. D. S. išsakytos abejonės dėl N. L. mirties priežasties yra paneigiamos jau minėtomis specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto D. T. parodymais. Ta aplinkybė, kad N. L. mirė praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sužalojimų padarymo, neturi reikšmės įvertinant priežastinį ryšį tarp D. S. veiksmų ir šių veiksmų padarinių – N. L. mirties, kadangi bylyje yra nustatyta, kad tarp D. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad D. S., suduodamas N. L. ne mažiau nei septynis smūgius, padarė N. L. kūno sužalojimus, nuo kurių N. L. mirė. Tokiais savo veiksmais D. S. nužudė N. L..

Teismo vertinimu, D. S. N. L. nužudė veikiant netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad D. S. suduodamas smūgius N. L. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suvokė, kad dėl jo smūgių N. L. gali atsirasti padariniai susiję su žala jo sveikatai ar gyvybei, ir nors nenorėjo nužudyti N. L., tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Netiesioginės tyčios D. S. veiksmuose patvirtina tai, kad sumušęs N. L. jis matė, kad pastarasis yra nesąmoningas, kraujuotas, keistai knarkia, tačiau nesuteikė N. L. pagalbos, o paliko jį įvykio vietoje, tokiu būdu pademonstruodamas savo abejingumą dėl atsirasiančių padarinių.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Esant visoms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad D. S. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies požymiai.

Apibrėžiant D. S. veiksmus teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką. Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. S. smūgius N. L. sudavė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. 21.00 val., iki 2015 m. lapkričio 19 d. 00.44 val. Tuo tarpu, byloje nustatyta, kad smūgius N. L. D. S. sudavė 2015 m. lapkričio 18 d. apie 22.00 val. Tokias aplinkybes patvirtina S. K. ir V. K. parodymai. S. K. parodė, kad V. K. jis paskambino jau po to, kai D. S. sumušė N. L. ir kuomet N. L. jau gulėjo prie šulinio. Iš S. K. ir V. K. skambučių išklotinių analizės matyti, kad S. K. V. K. paskambino 2015 m. lapkričio 15 d. 22.37 val., kas patvirtina, kad N. L. buvo sumuštas dar iki šio laiko.

Teismas taip pat šalina iš D. S. veikos aprašymo jam inkriminuotą aplinkybę, kad smūgius jis sudavė kitais kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti medinė kėdutė, jos dalys, medinis šepečio kotas ir pan. Teismas pažymi, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad mušant N. L. D. S. naudojo tokio pobūdžio daiktus. Byloje nustatyta, kad d. S. smūgius N. L. sudavinėjo rankomis ir kojomis, ką patvirtina jo paties ir liudytojo S. L. parodymai. Vien ta aplinkybė, kad kieme buvo rastos kėdutės ir koto nuolaužos, nepatvirtina aplinkybės, kad būtent šiais daiktais N. L. buvo suduoti smūgiai.

Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad antroje konflikto stadijoje N. L. D. S. peiliu negrasino. Pats D. S. parodė, kad N. L. peilį turėjo kelnių kišenėje ir jo nebuvo ištraukęs, tik padarė judesį link kišenės lyg norėdamas ištraukti peilį.

Teismas taip pat pažymi, kad byloje išimti ir apžiūrėti peiliai nėra tie patys peiliai, kuriais N. L. grasino D. S., ar turėjo kišenėje, tačiau ši aplinkybė nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad pradinėje konflikto stadijoje N. L. D. S. pagrasino būtent peiliu. Tai, kad pradinėje konflikto stadijoje N. L. turėjo peilį patvirtina pats D. S., taip pat liudytojai S. K. ir S. L..

Vertinant kokiomis aplinkybėmis D. S. nužudė N. L., teismas vertina, kad byloje yra tikslinga pasisakyti apie būtinosios ginties sąlygų buvimą D. S. veiksmuose.

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp D. S. ir N. L. prasidėjo nuo to, kad N. L. pagrasino peiliu D. S. ir turėdamas peilį rankoje, būdamas verandoje artinosi prie D. S.. D. S. sudavus smūgį N. L. ir išmušus peilį, N. L. jau būdamas kieme vėl grasino D. S.. Pagal D. S. parodymus, būdamas kieme N. L. tiesiogiai peiliu jam negrasino, tačiau padarė judesį ranka link savo kelnių šoninės kišenės, lyg norėdamas išsitraukti peilį.

Byloje taip pat nustatyta, kad pradinėje konflikto stadijoje, kuomet N. L. ir D. S. buvo verandoje ir kuomet N. L. pagrasino peiliu, D. S. sudavė N. L. smūgį koja į veidą. Visus kitus smūgius N. L. D. S. sudavė antroje konflikto stadijoje, kuomet N. L. ir D. S. buvo kieme prie šulinio.

Tokios įvykio aplinkybės, siejant jas su byloje nustatytu D. S. ir N. L. fiziniu stoviu įvykio metu bei N. L. suduotų smūgiu kiekiu ir sunkumu, kategoriškai patvirtina, kad suduodant smūgius N. L. kieme, D. S. neveikė būtinosios ginties sąlygomis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į gynybą asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamas ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo, tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t.y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t.t. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, t.y. reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-279/2010, 2K-7-428/2010, 2K-467/2013 ir kt.). Be to, teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Tačiau tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Be to, nors paprastai teisė į būtinąją gintį išnyksta kartu su kėsinimosi pabaiga, tam tikrais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, besiginančiajam šis pabaigos momentas gali nebūti aiškus. Jeigu besiginantysis dar kurį laiką tęsia savo veiksmus, pagrįstai laikydamas juos gynybai būtinais, jie lieka teisėti, nes teisė į būtinąją gintį dar negali būti laikoma išnykusia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtinosios ginties sąlygos D. S. veiksmuose buvo pradinėje konflikto su N. L. stadijoje, kuomet D. S. būdamas verandoje gynėsi nuo N. L. veiksmų grasinant peiliu. Tačiau, tolimesni D. S. veiksmai suduodant smūgius N. L. kieme prie šulinio negali būti vertinami kaip atlikti būtinosios ginties sąlygomis. Byloje nustatyta, kad įvykio vakarą N. L. buvo stipriai išgėręs ir negalėjo kelti realaus pavojaus D. S., kuris buvo mažiau išgėręs, be to, anksčiau užsiiminėjo kovos menais. N. L. padarytų sužalojimų sunkumas, pobūdis, trauminių poveikių skaičius taip pat patvirtina perteklinį jėgos panaudojimą jo atžvilgiu. Pats D. S. parodė, kad stovint kieme N. L. jokio realaus pavojaus jam nekėlė, nepuolė D. S. ir peiliu jam negrasino, savo parodymuose D. S. apibūdinant N. L. ir konfliktą su juo panaudojo išsireiškimą „ką ten buvo mušti“. Esant tokioms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad D. S. veiksmai, pradinėje stadijoje nulemti būtinosios ginties sąlygų buvimu, antroje konflikto stadijoje suduodant smūgius N. L. kieme, neatitiko būtinosios ginties sąlygų, kadangi buvo nulemti siekiu suduoti N. L. smūgius ir sužaloti N. L.. Byloje nustatyta, kad N. L. veiksmai antroje konflikto stadijoje, jam esant kieme, nepasireiškė akivaizdžiu ir realiu pavojumi D. S., nekėlė D. S. grėsmės, dėl ko D. S. nebuvo jokio pagrindo gintis. Jau buvo minėta, kad galutinėje konflikto stadijoje, kuomet D. S. sudavinėjo smūgius N. L. būnant prie šulinio, N. L. D. S. peiliu negrasino, peilio rankoje neturėjo ir realaus pavojaus D. S. nekėlė.

Lengvinančių ir sunkinančių D. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. D. S. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kadangi jo parodymai dalyje dėl N. L. sumušimo ir smūgių sudavimo aplinkybių neatitinka tikrovės ir byloje nustatytų aplinkybių. Teismas taip pat nepripažįsta kitos lengvinančios aplinkybės buvimo – to, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Jau buvo minėta, kad D. S. smūgius kieme N. L. sudavinėjo jau pasibaigus pirmai konflikto stadijai, šie D. S. smūgiai buvo nulemti ne N. L. neteisingu elgesiu ir siekiu apsiginti o siekiu padaryti žalą N. L. sveikatai ir gyvybei.

Teismas taip pat nepripažįsta galimo D. S. neblaivumo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Byloje nėra nustatyta koks tiksliai neblaivumo laipsnis buvo pas D. S. įvykio metu. Pats D. S. parodė, kad jis nebuvo girtas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių įvertinti D. S. girtumo laipsnio bei tai, ar jo galimas neblaivumas turėjo kokios nors įtakos jo padarytai veikai.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos tikslus ir motyvus, į kaltinamojo asmenybę. D. S. veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, jo padaryto nusikaltimo padariniai yra negrįžtami – nužudytas kitas žmogus. Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. S. anksčiau neteistas, yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, turi šeimą ir du mažamečius vaikus. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, D. S. amžių, šeimyninę padėtį, dalinį savo kaltės pripažinimą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam bausmės minimumui.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 3727,23 Eurų civilinį ieškinį už N. L. gydymą. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas.

Nukentėjusioji D. L. pareiškė civilinį ieškinį 2956,32 Eurų turtinei žalai atlyginti ir 50000 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas pilnai, dalyje dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas dalinai.

Turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įrodytas aukš­čiau aptartais įro­dy­mais, turtinės žalos dydį pa­tvir­ti­na prie ieškinio pridėti do­ku­men­tai – sąskaitos ir kvitai (t. 3, b. l. 45-55). Byloje konstatuojama, kad tur­ti­nė ža­la nukentėjusiajai padaryta nusikaltimu nužudant jos sūnų ir yra susijusi su išlaidomis, patirtomis dėl mirusio sūnaus laidojimo. Už neteisėtais veiks­mais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl turtinių žalų sumos iš­ieš­kotinos iš D. S..

Teismo vertinimu, D. S. kaltė dėl nukentėjusiajai pa­darytos netur­ti­nės žalos taip pat yra įrodyta. Nukentėjusioji D. L. yra žuvusiojo motina, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį skaus­mą ir išgyvenimus.

CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Kartu, vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kitas aplinkybes, lemiančios priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo D. S. ir mirusiojo N. L. veiksmų pobūdį konflikto metu, į tą aplinkybę, kad konfliktą pradėjo būtent N. L..

CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Tačiau trečiojo asmens (šiuo atveju – nužudytojo motinos) teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik CK 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnyje nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Tam yra būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, tik formalaus giminystės fakto konstatavimo nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji su sūnumi palaikė artimus, glaudžius ryšius N. L. ją pastoviai lankydavo, bendraudavo telefonu, padėdavo atlikti ūkio darbus. Be to, artimus jų santykius įrodo ir tai, kad būtent nukentėjusioji palaidojo savo sūnų.

Todėl atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į D. S. turtinę ir šeimyninę padėtį, į N. L. veiksmus konflikto metu, D. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies – 30000 Eur sumai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. L. siekdama, kad būtų tinkamai įgyvendintos jos teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto įgaliotojo atstovo pagalba. Tokią nukentėjusiosios teisę garantuoja BPK 55 straipsnis. Kaip matyti iš pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokatui buvo išmokėta 305,76 Eur. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtį bei į tai, kad D. S. turės atlyginti civilinius ieškinius, sprendžia, kad paminėtą sumą priteisti netikslinga.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo teisminio nagrinėjimo metu D. S., kurias sudaro 373,27 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė iš nuteistojo išieškoti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tačiau svarbu pažymėti, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje akcentuojama tai, kad teismas svarstydamas klausimą dėl procesų išlaidų priteisimo nuteistajam, turi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, nes asmuo neturintis pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į D. S. turtinę ir šeimyninę padėtį, į tai, kad jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, ir jis turės atlyginti civilinius ieškinius, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už D. S. gynybą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones D. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus D. S. suimti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. S. suėmimo dienos vykdant nuosprendį.

Nukentėjusiosios D. L. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti pilnai, dalyje dėl neturinės žalos tenkinti dalinai, priteisti iš D. S. D. L. naudai 2956,32 Eurų turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš D. S. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 3727,23 Eurų už N. L. gydymą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už D. S. gynybą ir nukentėjusiosios D. L. atstovavimą iš D. S. nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du peilius grąžinti D. V.;

Medinės kėdutės nuolaužas, metalines reples, D. S. ir D. V. daktiloskopinės kortelės, voką su seilių pavyzdžiais, nukentėjusiojo N. L. drabužius - striukę, švarką, megztinį, marškinėlius, aulinius batus, diržą, kelnes, kojines – sunaikinti;

CD prie 2016-05-13 apžiūros protokolo; CD su D. S. telefono skambučių išklotinėmis; CD su D. L. telefono skambučių išklotinėmis; CD su S. K. telefono skambučių išklotinėmis saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.