- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-541-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01253-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei O. B. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės O. B. priešieškinį ieškovui R. B. dėl ūkio paskirties pastatų dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė nustatyti pastato – ūkininko sodybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažo patalpų, pažymėtų indeksu G-1, naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovas atskirai naudoja 1/2 dalį (16,91 kv. m) garažo patalpų, pažymėtų plane indeksu Nr. 2, o atsakovė naudoja 1/2 dalį (16,91 kv. m) garažo patalpų, pažymėtų plane indeksu Nr. 1. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. R. B. ir O. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą – ūkininko sodybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bendrosios nuosavybės teisės dalys nustatytos Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4577-607/2019. Nurodė, kad minėtu sprendimu nustatyta patalpų naudojimosi tvarka, 33,82 kv. m garažo patalpą, pažymėtą indeksu G-1, paliekant šalims naudoti bendrai.
2.2. Iš pradžių šalys garažu naudojosi bendrai ir nekėlė vienas kitam pretenzijų, tačiau šiuo metu tarp šalių kilo ginčas dėl garažo patalpos. Šalys nesutaria ir konfliktuoja. Ieškovas teigia, kad atsakovė trukdo ieškovui naudotis garažu, ieškovas negali garaže laikyti savo daiktų, bijo dėl jų saugumo, kai ieškovas bando realizuoti savo teisę į patalpas, atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovą, jog jis kėsinasi į ne jam priklausančius daiktus ir pan. Prašo nustatyti naudojimosi garažo patalpomis tvarką pagal pridedamą prie ieškinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą-pasiūlymą. Pažymėjo, kad, nustačius naudojimosi garažo patalpomis tvarką, jų naudojimas atskirai yra galimas, nes garažo patalpos yra dalios. Ieškovas sutinka savo lėšomis įrengti pertvarą, nes pertvara atribotų naudojamas dalis, neleistų šalims patekti į ne savo naudojamą patalpos dalį.
3. Atsakovė priešieškiniu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti atsakovei 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotos R. B. vardu, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 22 kv. m, ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 15 kv. m, esančiais (duomenys neskelbtini), naudosis R. B. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4577-607/2019 10.3 punktą iš dalies ir nustatyti, kad pastate – ūkininko sodybos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu garažu, kadastrinių matavimų byloje pažymėtu indeksu G-1, kurio plotas 33,82 kv. m, naudosis O. B. Pripažinti R. B. teisę patekti į patalpą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu G-1, kai bus būtinybė aptarnauti ar užpilti degalų į akcizinio dyzelino cisterną ir patekti prie šioje patalpoje esančios bendros elektros skydinės. Įpareigoti R. B., norint patekti į garažą G-1, visais atvejais pranešti O. B. iš anksto ir suderinti konkretų patekimo į garažą laiką. Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovės O. B. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
4.1. Pastatą – ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su ieškovu baigė statytis 2011 metais, o 2012 m. vasario 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu jį įregistravo viešajame registre. Pažymėjo, kad tuo metu sodybos teritorijoje statė du pagalbinės paskirties pastatus, tačiau 2012 m. vasario 14 d. jų viešajame registre neįregistravo, nes jie buvo nebaigti statyti. Teigia, kad šie pastatai buvo seniai pastatyti, tačiau ieškovas viešajame registre jų neįregistravo ir nuslėpė jų buvimo faktą. Mano, kad dėl tos priežasties šie pastatai nebuvo įtraukti į dalytino turto balansą.
4.2. Ieškovas po santuokos nutraukimo kreipėsi dėl kadastrinių matavimų atlikimo, o juos atlikus, 2020 m. vasario 27 d. užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. l ir ūkinės paskirties pastatus: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistravo savo vardu. Mano, jog taip elgdamasis ieškovas apgavo atsakovę. Mano, kad į dalytino turto balansą nebuvo įtraukti jai ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausę ūkinės paskirties pastatai, o šiuo metu šie pastatai registruoti ieškovo vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį atmetė.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
6.1. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtinta tarp šalių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 10.3 punkte nustatyta šalių sutarta naudojimosi patalpa G-1 tvarka, t. y. kad šia patalpa šalys naudosis bendrai. Pažymėjo, kad ieškovas teigdamas, kad jam trukdoma naudotis garažo patalpa G-1 ir jis bijo dėl savo daiktų saugumo, šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Teigia, kad iš pateiktų į bylą šalių paaiškinimų ir garažo nuotraukų matyti, kad šalys garažo patalpa naudojasi bendrai ir dėl patalpos naudojimo bendrai tarp šalių ginčų nėra.
6.2. Nurodė, kad konfliktų tarp šalių kyla tik dėl to, kad ieškovas iš garaže esančios šildymo sistemos kuro talpos traukia kurą, kurį naudoja savo automobiliui. Pažymi, jog kuru šildymui rūpinasi išimtinai tik atsakovė, o atsakovės nurodytų aplinkybių ieškovas neginčijo ir nepaneigė.
6.3. Teigia, kad ieškovas, prašydamas nustatyti naudojimosi patalpa G-1 tvarką, pateikė bendro naudojimo patalpos G-1 padalijimo pasiūlymą ir nurodo, kad, nustačius pagal šį pasiūlymą naudojimosi patalpa G-1 tvarką, jis savo lėšomis naudoti priskirtas patalpas atskirs įrengdamas pertvarą. Padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas, prašydamas nustatyti patalpos G-1 naudojimosi tvarką, iš tikrųjų prašo patalpos G-1 atidalijimo. Padarė išvadą, kad tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų atsakovės teises ir interesus. Atkreipė dėmesį, jog, pagal ieškovo pateiktą patalpos G-1 padalijimo pasiūlymą nustačius naudojimosi patalpa tvarką, šildymo sistemos kuro talpa būtų atsakovės naudojamoje dalyje, tačiau toje dalyje nėra lango ir ieškovė netektų galimybės vėdinti patalpas, o tai būtina, nes kuras garuoja.
6.4. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, jog ūkiniai pastatai garažas ir malkinė yra ieškovo R. B. asmeninė nuosavybė. Teigia, jog atsakovė prašydama priteisti jai po 1/2 dalį garažo ir malkinės nekelia reikalavimo nuginčyti registro duomenis ir neginčija to, kad minėti pastatai yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad šie pastatai yra santuokos metu įgytas turtas, vėliau buvo prašoma šiuos pastatus laikyti šalių bendrąja daline nuosavybe, 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo 8.3 punkte, nutraukiant santuoką, į dalytino turto balansą įtrauktas visas turtas, dėl turto balanso sudarymo ir turto pasidalijimo jokių pretenzijų vienas kitam ieškovas ir atsakovė neturi ir ateityje neturės.
Atsiliepimas
6.5. Atsakovė nurodo, kad nutraukiant santuoką buvo apgauta, nes tuo laikotarpiu patyrė stresą ir nieko nesuvokė, neįsigilino į situaciją. Tačiau teismas nusprendė, kad šias aplinkybes paneigė atsakovė duodama teismui paaiškinimus, jog nutraukiant santuoką tarp šalių vyko ginčai ir svarstymai dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos. Nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė atsakingai žiūrėjo į santuokos nutraukimą ir į šalių turtą. Padarė išvadą, kad byloje esančios aplinkybės nepatvirtina atsakovės teiginių dėl neteisingai, nutraukiant santuoką, sudaryto turto balanso.
6.6. Konstatavo, kad atsakovės reikalavimas pakeisti naudojimosi tvarką priskiriant naudotis jai visa ūkininko sodybos gyvenamojo namo garažo patalpa G-1 pažeistų ieškovo, kaip bendraturčio, interesus naudotis jam nuosavybės teise priklausančia patalpos dalimi. Nurodė, kad atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos variantas nepriimtinas, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovei priklauso 1/2 dalis ieškovo asmeninės nuosavybės teise registruotų malkinės ir garažo patalpų, todėl šiuos ieškinio reikalavimus teismas laikė neįrodytais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir šį ieškovo reikalavimą patenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas nagrinėti ieškovo reikalavimą tuo pagrindu, jog neva, pagal atsakovės paaiškinimus, nėra ginčo, priėmė neteisėtą sprendimą ir nevykdė savo pareigos. Mano, jog, teismui akivaizdžiai neteisėtai ignoruojant pareigą nagrinėti ginčus, bet kuris ginčas gali būti nenagrinėjamas tiesmukai tvirtinant, jog atsakovas mano, kad ginčo nėra, ir toks atsakovo tvirtinimas nėra nuginčytas, akivaizdu, jog tokia situacija yra nepriimtina ir neatitinka teisinės valstybės principo reikalavimo, toks teismas nevykdo savo pareigos vykdyti teisingumą, vadovaujantis įstatymu, kuriama asmenų teisės į teismą fikcija, bet neužtikrinama reali pažeistų teisių gynyba.
8.2. Nurodė, jog atsakovė dėl naudojimosi garažu tvarkos nustatymo reiškė savo savarankišką reikalavimą, o teismo pasirinktas motyvas, jog nėra ginčo, mėginant tai pagrįsti atsakovės pozicija, yra neprotingas, demonstruoja arba nenorą spręsti ginčą, arba yra nulemtas teismo negalėjimo nešališkai išspręsti ginčą. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovo atstovas buvo nurodęs aplinkybes, jog Tauragės apylinkės teisme teisėja dirba atsakovės pusseserė, taip pat teisėja yra buvusi ieškovo sutuoktinė, tačiau ieškovas nereiškė teismui nušalinimo, nes manė, jog bylą nagrinėjantis teismas gali bylą išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, tačiau, susipažinęs su teismo sprendimu, mano, kad teismas su nešališkumo reikalavimu nesusitvarkė, o kad akivaizdžiai nebūtų apkaltintas, stengėsi nenagrinėti ginčo.
8.3. Nurodė, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas yra aiškus ir nedviprasmiškas – nėra būtina jo tirti lingvistiškai ar pasitelkti kitas mokslo šakas, kad galima būtų nustatyti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinio pagrindas yra aplinkybės, jog ieškovas nori naudotis jam nuosavybės teise priklausančio garažo dalimi, tačiau nesutaria dėl to su atsakove. Teigia, kad ieškinio dalykas – reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką, nustatant kiekvienam bendraturčiui teisę naudotis konkrečia garažo dalimi. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nori nusistatyti ne naudojimosi garažu tvarką, o jį atsidalyti, yra tik teismo iškeltas niekuo nepagrįstas teiginys norint atmesti ieškovo reikalavimą.
8.4. Nurodo, kad net jeigu formaliai buvo pagrindas manyti, jog ieškovo reikalavimas buvo neaiškus, teismas turėjo pareigą išaiškinti ieškovui teisę patikslinti savo reikalavimą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui nekilo jokių abejonių, koks yra ieškovo reikalavimo pagrindas ir dalykas.
8.5. Mano, kad ieškovo pateiktos garažo naudojimosi tvarkos sąlygos atitiko kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teisės dalis, o toks naudojimasis yra galimas ir atitinka dabartinę naudojimosi padėtį. Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių racionalių argumentų ir įrodymų, kodėl ieškovo pasiūlymas dėl garažo naudojimosi tvarkos nustatymo yra nepagrįstas ar pažeistų jos teisėtus argumentus. Mano, kad teismo priimti atsakovės paaiškinimai, kad kuras garuos, yra niekuo neįrodyti, juo labiau niekaip nesusiję su naudojimosi tvarkos nustatymu, nes ieškovas nereikalavo nustatyti, kad būtų įrengta pertvara, ir tai nėra privaloma naudojimosi tvarkos nustatymo sąlyga. Teigia, jog tai buvo tik pasiūlymas (bet ne reikalavimas) atsakovei, kuris užtikrintų sklandesnį nuosavybės teisės įgyvendinimą, padėtų išvengti konfliktų ateityje dėl naudojimosi tvarkos pažeidimų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą nepakeistą, o apelianto R. B. apeliacinį skundą atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
10.1. Nurodė, kad apeliantas, įvardydamas atskiras patalpas, pats pripažįsta, kad garažas turi būti padalytas į dvi atskiras patalpas, kuriomis naudotųsi kiekvienas iš bendraturčių atskirai ir izoliuotai. Pažymėjo, kad apeliantas tiek ieškinyje užsimena, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad patalpoje – garaže G-l ketina įsirengti pertvarą, padalijančią garažą į dvi atskiras, izoliuotas patalpas, pažymėtas Nr. l ir Nr. 2. Mano, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad jo pateiktas Bendro naudojimo patalpos „G-1“ padalijimo pasiūlymas atitinka abiejų bendraturčių teisėtus lūkesčius ir nepažeidžia kito bendraturčio teisių.
10.2. Mano, kad apeliantas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kokią pertvarą jis rengiasi statyti, iš kokių medžiagų, koks bus pertvaros pamatas, kaip išmontuos pakeliamus vartus, o pastatęs pertvarą, kokius sumontuos naujus dvejus vartus į atskiras ir izoliuotas dvi patalpas, kaip užtikrins laikančiosios sienos, kai bus išardyti pakeliami vartai, stabilumą, kaip praplatins pandusą automobiliams įvažiuoti į atskiras dvi garažo patalpas, kaip įrengs vėdinimo sistemą atsakovei tekusioje garažo patalpoje, kur bus laikoma dyzelinio kuro talpa (atsakovei ar ieškovui priklausančioje patalpoje), jeigu dyzelinio kuro talpa bus laikoma ieškovei priklausančioje izoliuotoje patalpoje, kaip išspręs patalpos vėdinimo klausimą, nes dyzelinis kuras garuoja, kaip bus apšviesta atsakovei atitekusi patalpa, nes langai liks ieškovui atitenkančioje patalpoje, kokios finansinės lėšos reikalingos pertvarkymams atlikti ir kas tuos pertvarkymus finansuos.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovė teigia, kad nuolat gyvena gyvenamajame name ir augina nepilnametę šalių dukterį. Pažymi, kad nuosavybės teise turi automobilį, kuriuo nuveža ir parveža nepilnametę dukterį į mokyklą ir iš mokyklos, nuveža į popamokinės veiklos užsiėmimus Menų mokykloje ir parveža iš jos, veža dukterį pas gydytojus, tuo automobiliu pati pasiekia savo darbo vietą. Nurodo, kad ypač žiemos metu garažas gyvybiškai reikalingas naudoti pagal paskirtį. Mano, kad, esamą garažą padalijus į du garažus, iš esmės jis praras tikrąją savo paskirtį, o apeliantas daugiausia laiko praleidžia užsienyje, nes ten dirba, todėl, jo nesant Lietuvoje, ieškovė turi galimybę automobilį laikyti garaže.
10.4. Nurodo, jog apeliantas daug dėmesio apeliaciniame skunde skiria teismo kaltinimui šališkumu. Tačiau pažymi, jog apeliantas gerai žinojo faktines aplinkybes apie buvusius ar esamus teisėjų ryšius su proceso šalimis ir turėdamas bent menkiausių abejonių viso teismo (ne)šališkumu turėjo teisę reikšti nušalinimus, tačiau nušalinimų nereiškė. Teigia, kad šią bylą išnagrinėjusi teisėja neturi absoliučiai jokių ryšių nė su viena iš proceso šalių, todėl jos kaltinimas šališkumu yra apskritai nepagrįstas ir neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys, jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios garažo patalpos, pažymėtos indeksu G-1, naudojimosi tvarkos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai. Šalių santuoka nutraukta Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4577-607/2019. Šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Tuo pačiu teismo sprendimu padalytas santuokoje įgytas turtas: ieškovui ir atsakovei priklauso po 1/2 dalį 0,6700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkininko sodybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sutarties 8.3 punkte šalys konstatavo, kad į dalytino turto balansą įtraukė visą turtą, dėl turto balanso sudarymo ir turto pasidalijimo jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės. Teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi 0,6700 ha žemės sklypu ir ūkininko sodybos gyvenamuoju namu tvarka. Santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sutarties 10.3 punkte šalys susitarė, kad ūkininko sodybos gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais G-1 (33,82 kv. m), 1-10 (7,06 kv. m), naudosis bendrai.
15. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
16. Kaip minėta aukščiau, įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4577-607/2019 buvo ne tik nutraukta šalių santuoka, tačiau ir minėtu sprendimu, be kita ko, buvo padalytas santuokoje įgytas turtas ir nustatyta šio turto naudojimosi tvarka. Iš ieškovo pareikšto ieškinio bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ieškovas prašo nustatyti pastato – ūkininko sodybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) garažo patalpų, pažymėtų indeksu G-1, naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą naudojimosi planą, tačiau įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sutarties 10.3 punkte šalys susitarė, kad ūkininko sodybos gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais G-1 (33,82 kv. m), 1-10 (7,06 kv. m), naudosis bendrai. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu naudojimosi garažo patalpomis, pažymėtomis indeksu G-1, tvarka yra nustatyta, o ieškovas iš naujo prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką iš esmės šią tvarką prašo pakeisti.
17. Akcentuotina, jog apeliantas, siekdamas pakeisti naudojimosi ginčo garažo patalpa tvarką, privalo įrodyti objektyvią nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, t. y. kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką. Kita vertus, keičiant nustatytą naudojimosi tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007) ir kiti. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi ginčo garažo patalpa tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
18. Apeliantas tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu iš esmės teigia, jog jam trukdoma naudotis garažo patalpa G-1 ir jis bijo dėl savo daiktų saugumo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas į bylą nepateikė jokių tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Kitų argumentų, kodėl yra būtina keisti nustatytą naudojimosi tvarką, byloje nenurodyta. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šalims bendrai naudojantis vientisa garažo patalpa gali kilti tam tikrų konfliktinių situacijų, tačiau tai nereiškia, jog tokių situacijų kilimas iš esmės trukdo šalims naudotis ginčo patalpa pagal paskirtį. Akcentuotina, kad garažo patalpa yra tokia patalpa, kurioje šalys nuolatos nebūna, todėl, teismo vertinimu, kylančių konfliktų riziką šiuo atveju galima kontroliuoti ir maksimaliai jų išvengti. Kita vertus, kaip nurodo atsakovė, konfliktų su ieškovu priežastis yra ta, kad ieškovas iš garaže esančios šildymo sistemos kuro talpos traukia kurą, kurį naudoja savo automobiliui. Apeliantas aplinkybių, jog atsakovės nurodomi argumentai iš esmės ir yra konfliktų kilimo priežastis, neneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą.
19. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktą naudojimosi planą, iš esmės konstatuoja, jog tokios naudojimosi tvarkos nustatymas esamos situacijos niekaip nepakeistų. Vien tai, kad nustačius apelianto prašomą naudojimosi tvarką ginčo garažo patalpa G-1 bus padalyta hipotetine linija, nereiškia, jog šios aplinkybės užkirs kelią šalių konfliktinėms situacijoms susidaryti, kadangi ginčo patalpa šalys ir toliau naudosis bendrai, o nustatytos hipotetinės linijos kirtimo užtikrinti objektyviomis priemonėmis nebus galimybės. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką ir jo pasiūlyta naudojimosi tvarka labiausiai atitinka abiejų šalių interesus.
20. Nors apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, kad teismas, akivaizdžiai neteisėtai ignoruodamas pareigą nagrinėti ginčus, tinkamai neišnagrinėjo ir neatskleidė bylos esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ieškinyje nurodomas aplinkybes, jog apeliantui trukdoma naudotis garažo patalpa G-1 ir jis bijo dėl savo daiktų saugumo, vertino apelianto pateiktą naudojimosi garažu planą ir nurodė jo trūkumus, tiek apeliantui ketinant įrengti pertvarą, tiek ir jos nerengiant, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo atskleista bylos esmė, laikytinas nepagrįstu.
21. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Akcentuotina, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantui buvo paskelbta bylą nagrinėjančio teismo sudėtis, išaiškinta teisė reikšti nušalinimus, tačiau apeliantas šia savo teise nepasinaudojo. Be to, reikšdamas abejones dėl teismo šališkumo, apeliantas vien deklaratyviai teigė, jog teismas galbūt buvo nešališkas, nenurodė aplinkybių, ar bylą išnagrinėjusi teisėja yra susijusi giminystės ryšiais su bylos šalimis, koks kitų teisme dirbančių teisėjų ryšys su nagrinėjama byla, todėl įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti.
22. Apeliantas taip pat mano, kad suformuluotas reikalavimas yra aiškus ir nedviprasmiškas – nėra būtina jo tirti lingvistiškai ar pasitelkti kitas mokslo šakas, kad galima būtų nustatyti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinio pagrindas yra aplinkybės, jog ieškovas nori naudotis jam nuosavybės teise priklausančio garažo dalimi, tačiau nesutaria dėl to su atsakove. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nori nusistatyti ne garažo naudojimosi tvarką, o jį atsidalyti, yra tik teismo iškeltas niekuo nepagrįstas teiginys, siekiant atmesti ieškovo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo siūlymas tikslinti ieškinio reikalavimą ir argumentai, jog apeliantas siekė nekilnojamojo turto atidalijimo, rodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ginčą ne tik pasisakydamas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau ir įvertinęs apelianto nurodomas aplinkybes, jog naudojimosi tvarkai užtikrinti svarstytina galimybė įrengti pertvarą, pagrįstai laikė, jog apeliantas galbūt siekia turto atidalijimo. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pertvaros įrengimas buvo tik svarstytinas, tačiau, teismui įvertinus ir dėl šių teiginių pasisakius skundžiamame sprendime, procesinių pažeidimų nenustatyta.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundo argumentais, jog jeigu formaliai buvo pagrindas spręsti, kad ieškovo reikalavimas neaiškus, teismas turėjo pareigą išaiškinti ieškovui teisę patikslinti savo reikalavimą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus . Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos jo pažeistos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Šiuo atveju teismas nenurodė, jog pareikštas reikalavimas yra neaiškus, tačiau siūlydamas svarstyti, ar tikslinti ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas iš esmės siūlė pasinaudoti kitu civilinių teisių gynimo būdu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, jog teismas neturi teisės keisti pareikštų reikalavimų, kadangi tai yra tik ieškovo teisė, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju teismas negalėjo nustatyti trūkumų, kurie įpareigotų ieškovą rinktis tokį teisių gynimo būdą, kuris jam yra nepriimtinas.
24. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. gegužės 6 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1089093, pagal kurį atsakovė sumokėjo advokatei 400 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovei O. B. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.