- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-280-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- „Ergo Insurance“
- Atsakovas
- K. S., D. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Šiauliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“, akcinei bendrovei „Šiaulių energija“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5Turto draudimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „Ergo Insurance“, SE, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5081-841/2019 pagal ieškovės „„Ergo Insurance“, SE, ieškinį atsakovams K. S. ir D. S., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Šiauliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“, akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „Ergo Insurance“, SE, ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 11381,63 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su draudėja (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią buvo apdrausta parduotuvė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 15 d. patalpos buvo aplietos vandeniu dėl vandentiekio avarijos, įvykusios atsakovams K. S. ir D. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal draudimo sutartį kompensavo draudėjai 11381,63 Eur nuostolius, šią sumą ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų, kaip už žalą atsakingų asmenų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai K. S. ir D. S. su ieškiniu nesutiko nurodydami, kad apdraustas turtas buvo užlietas dėl trūkusio karšto vandens stovo vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, todėl už kilusią žalą turi atsakyti gyvenamojo namo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Šiauliai“. Administratorės pareiga užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą negali būti perkeliama atsakovams.
3. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Šiauliai“ su ieškinio reikalavimais sutiko nurodydamas, kad jis nėra atsakingas už vamzdžius, esančius privačiuose butuose, trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie netinkamą vamzdžių būklę atsakovams priklausančiame bute.
4. Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ nurodė, kad avarijos dieną jokių hidraulinių bandymų nurodytu adresu neatliko, pranešus apie vandens užsukimą namo gyventojams pristatė į namo kiemą vandens cisterną, vandens ventilio neatsuko.
5. Trečiasis asmuo „Šiaulių energija“ nurodė, kad 2017 m. gegužės 15–19 dienomis buvo atliekami hidrauliniai bandymai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės „Ergo Insurance“, SE, priteisė atsakovams K. S. ir D. S. 2178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 3,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl atsakovų pakeitimo į UAB „Mano būstas Šiauliai“, buvo išaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesiniai padariniai, tačiau ieškovė atsakovų pakeisti nesutiko.
8. Teismas nustatė, kad žalos šaltinis yra bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros. Pastaroji armatūra aiškiai skiria buto savininko ir visų bendraturčių atsakomybės ribas. Tik nuo šios atkarpos, uždarius vandens sklendę, atsakovai gali tinkamai prižiūrėti ir remontuoti buto inžinerinius tinklus, o įtaka namo ar kitų butų vandens tiekimui nebūtų daroma. Teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 15 d. įvykusi avarija, kurios metu trūko karšto vandens stovo pereinamoji ir apliejo (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, t. y. avarija įvyko vietoje, kuri nėra atsakovų K. S. ir D. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio apskaitos prietaiso ribose. Dėl šios esminės aplinkybės, kad avarijos vieta priklauso bendro naudojimo inžineriniams tinklams, teismas pripažino, jog pareigos prižiūrėti pereinamąją jungtį ant karšto vandens stovo atsakovai neturėjo. Nors trūkusi jungtis ant karšto vandens stovo buvo įrengta atsakovų bute, atsakovai neturėjo galimybės ją valdyti, prižiūrėti, atnaujinti be įtakos visai daugiabučio namo techninės įrangos funkcionavimui. Be to, atsakovai nurodė, kad įsigiję butą jie jokių remonto ar vamzdžių keitimo darbų jame neatliko, apžiūrėję vamzdžius jokių rasojimo ar įtrūkimo požymių nepastebėjo, tai teismui leido spręsti, jog atsakovai elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai.
9. Teismas vertino, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Mano būstas Šiauliai“ turėjo pareigą domėtis ir informuoti butų savininkus apie vandentiekio stovų būklę, nustačius, jog jie seni ir susidėvėję, informuoti apie galimas vandentiekio avarijas, tačiau duomenų, kad bendrovė būtų ėmusis tokių veiksmų šiai pareigai realizuoti, byloje nėra. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovai nevykdė CK 4.83 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų bute esančius bendrojo naudojimo įrangą. Bylos duomenys teismui patvirtino, kad seni vandens stovai daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atnaujinami dalimis.
10. Įvertinęs tai teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų atsakovų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), t. y. kokią pareigą pažeidė atsakovai, dėl kurios jiems galėtų kilti atsakomybė už kilusią žalą, todėl nepripažino, jog ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovų K. S. ir D. S., tvirtinant, kad jie yra atsakingi už padarytą žalą asmenys (CK 6.1015 straipsnis). Ieškovui neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp jų ir kilusios žalos, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė „„Ergo Insurance““, SE, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes dėl 2017 m. gegužės 15 d. įvykio, kuomet buvo aplietos (duomenys neskelbtini) patalpos, atsakomybė tenka atsakovams K. S. ir D. S., įvyko jų nuosavybės teise priklausančiame bute esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliantė įsitikinusi, kad vanduo į draudėjo patalpas tekėjo iš viršuje esančių patalpų, todėl atsakingi yra jų savininkai, o jų kaltė yra preziumuojama, vamzdis savavališkai buvo remontuotas buto savininkų ir šios aplinkybės atsakovai nepaneigė, be to, nurodė, kad buto vamzdynas buvo netvarkingas.
Atsiliepimas
11.2. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Šiauliai“ nurodė, jog vandens pratekėjimas iš karšto vandens tiekimo vamzdžio įvyko dėl netinkamai sumontuotos pereinamosios jungties, šių darbo jie neatliko, todėl atsakomybė dėl vandens išsiliejimo tenka būto savininkams. Atsakovai galėjo kreiptis ir į pastato administratorę UAB „Mano būstas Šiauliai“, kad įvertintų vamzdynų būklę, juolab teikdami atsakymą ERGO į pretenziją atsakovai nurodė, kad jiems buvo žinoma bei matoma, kad bute esantis vamzdynas yra senas ir avarinės būklės. Apeliantės teigimu, aplinkybė, kad atsakovai įsigiję butą jokių remonto ar vamzdžių keitimo darbų jame neatliko, apžiūrėję vamzdžius jokių rasojimo ar įtrūkimo požymių nepastebėjo, nepaneigia jų atsakomybės bei kaltės dėl tokio neveiklumo. Apeliantės vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti atsakovų kaltei, ir atsakovai savo kaltės byloje nepaneigė.
11.3. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad jų bute esantis vamzdis galėjo trūkti dėl atliktų hidraulinių bandymų, tačiau šią aplinkybę paneigia AB „Šiaulių energija“ duomenys, jog atliekami šilumos tinklų hidrauliniai bandymai neturi jokios įtakos karšto vandens tiekimo sistemai. Hidrauliniai bandymai nėra susiję su karšto vandens vamzdžio avarija, nes tai yra skirtingos sistemos.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai K. S. ir D. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovei byloje buvo pasiūlyta pakeisti byloje atsakovą, tačiau šia teise ji nepasinaudojo.
12.2. Apeliantės apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio karšto vandens stovo vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Pačios namo administratorės yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bute karšto, šalto ir cirkuliacinio stovų dalis yra metalinė, nusidėvėjusi. Viršutiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir apatiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) stovų metaliniai vamzdžiai pakeisti į plastikinius, pakeistų vamzdynų sujungimai sumontuoti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl netinkamai sumontuotos pereinamosios jungties jungimo vietoje nutrūko karšto vandens stovo vamzdis. Apie savavališkus vamzdyno remonto darbus namo bendrojo naudojimo administratorė informuota nebuvo. Taigi, virš atsakovų buto ir po juo esančių butų savininkai taip pat yra atsakingi už jų butuose pakeistų vamzdynų sujungimą atsakovų bute, nes nustatyta, jog šie savininkai negavo administratoriaus sutikimo. Nepriklausomai nuo to, atsakomybė vis dėlto tenka namo administratorei UAB „Mano būstas Šiauliai“, nes viršutinio ir apatinio butų savininkai greičiausiai keitė susidėvėjusį, pavojingos būklės vamzdyną, priklausantį visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip vykdydami pareigas, kurios iš tiesų tenka administratorei UAB „Mano būstas Šiauliai“.
12.3. Tai, kad teismo įvertinimas, atliktas įstatymo nustatyta tvarka, nesutampa su apeliantės reikalavimais, siekiu ir nuomone, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
12.4. Byloje neginčijamai nustatyta, jog trūkęs vamzdynas buvo bendroji dalinė nuosavybė, už kurios priežiūrą ir būklę atsakingi yra ne atsakovai, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovų, kaip buto savininkų, galimai nerūpestingu elgesiu.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Šiauliai“ iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais dėl atsakovų K. S., D. S. atsakomybės už sukeltą žalą, todėl ieškovės apeliacinio skundo tenkinimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinus visumą įrodymų, kurie ištirti šioje civilinėje byloje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Vandens pratekėjimas iš karšto vandens tiekimo vamzdžio įvyko dėl netinkami sumontuotos pereinamosios jungties, tai buvo nustatyta šalinant avarijos priežastis. Netinkamai sumontuota pereinamoji jungtis buvo atsakovų bute, tai padaryta buto savininkų, neinformuojant apie atliktus darbus namo administratorės. Atsakovai buto savininkai buvo ilgiau nei keturis mėnesius, toks laiko tarpas buvo pakankamas įvertinti vamzdyno būklei ir, jei vamzdyno būklė buvo bloga, imtis priemonių pašalinti trūkumams, taip pat pateikti apie pastebėtus trūkumus informaciją namo administratorei. Teismas neįvertino tikrosios įvykio priežasties, kad jungtis negalėjo būti sumontuota be buto savininku žinios, todėl atsakomybės atsakovams netaikymas nėra visiškai pagrįstas. Žala galbūt atsirado dėl vieno iš bendraturčių neveikimo arba veikimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratorei, atsakovai šiuo konkrečiu atveju yra atsakingi už jų bute netinkamai sumontuotą jungtį, dėl kurios buvo užlietos namo patalpos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad avarijos vieta priklauso bendro naudojimo inžineriniams tinklams, pareigos prižiūrėti karšto vandens stovo pereinamąją jungtį savo bute atsakovai neturėjo, ieškovei neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškinį atmetė.
18. Apeliantės apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad 2017 m. gegužės 15 d. įvykis, kuomet buvo aplietos UAB „Lupra“ patalpos, įvyko atsakovams K. S. ir D. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl atsakomybė tenka buto savininkams ir tai lemia tinkamą atsakovų pasirinkimą.
19. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovų pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Apeliantei byloje buvo pasiūlyta pakeisti byloje atsakovą, tačiau ji šia savo teise nepasinaudojo.
20. Antra, Bendrojo naudojimo objektų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė, techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kuriame nustatyta, kad pagrindinės pastato konstrukcijos yra: pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos) (2 straipsnio 15 dalies 1 punktas). Šiame įstatyme taip pat įtvirtintos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (2 straipsnio 15 dalies 2 punktas) bei pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (2 straipsnio 15 dalies 3 punktas) (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, 1995, Nr. I-798). Atsižvelgiant į dvejopą nuosavybės teisės pobūdį (vienasmenė ar bendroji nuosavybė) ir skirtingus nuosavybės teisės subjektus bei objektus, deliktinės atsakomybės už daugiabučio namo trūkumais padarytą žalą rūšis priklauso nuo to, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trūkumų.
21. Byloje nėra ginčo, kad apdraustas turtas buvo užlietas dėl atsakovams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), trūkusios pereinamosios jungties, įrengtos ant karšto vandens stovo vamzdžio, tačiau daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vandens sistemos vamzdynai (stovai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, žalos šaltinis yra bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros. Pastaroji armatūra aiškiai skiria buto savininko ir visų bendraturčių atsakomybės ribas. Taigi, bendrojo naudojimo vandentiekis nuo atsakovų bute naudojamos vandentiekio inžinerinės sistemos yra atribojamas minėta uždaromąja armatūra. Tik nuo šios atkarpos, uždarius vandens sklendę, atsakovai gali tinkamai prižiūrėti ir remontuoti buto inžinerinius tinklus, o įtaka namo ar kitų butų vandens tiekimui nebūtų daroma. Namo administratorės rašte užfiksuota, kad parduotuvės patalpos buvo aplietos dėl (duomenys neskelbtini), bute netinkamai sumontuotos pereinamosios jungties, jungimo vietoje nutrūkus karšto vandens stovo vamzdžiui. Įvertinus byloje esančias nuotraukas akivaizdu, kad karšto vandens pereinamoji jungtis yra iki sumontuoto karšto vandens skaitiklio atsakovų bute, ir tai patvirtina bylą nagrinėjusio teismo išvadą, kad trūkusi karšto vandens stovo pereinamoji jungtis priklauso bendrojo naudojimo inžineriniams tinklams. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2017 m. gegužės 15 d. įvykusi avarija, kurios metu trūko karšto vandens stovo pereinamoji jungtis, įvyko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, t. y. avarija įvyko vietoje, kuri nėra atsakovų K. S. ir D. S. buto (duomenys neskelbtini), vandentiekio apskaitos prietaiso ribose.
22. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika), už žalą atsako ne tik statinio (pastato) savininkai, bet ir pastato (statinio) ar jų dalių, bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų valdytojai, nagrinėjamu atveju administratorius UAB „Mano būstas Šiauliai“. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Šiauliai“ yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, todėl jo pareiga užtikrinti saugų ir tinkamą bendrosios nuosavybės teisės objekto naudojimą ir nagrinėjamu atveju ši pareiga negali būti perkeliama buto savininkams – atsakovams.
24. Iš 2017-05-03 AB „Šiaulių energija“ pranešimo matyti, kad namo administratorė buvo informuota apie tai, kad 2017 m. gegužės 15–19 d. bus atliekami hidrauliniai bandymai, ir prašoma užtikrinti administruojamuose namuose patikimą vidaus šildymo sistemų ir įrengimų atjungimą. Apeliantė remiasi atsakovų argumentais apie hidraulinių bandymų galimą įtaką įvykiui, tačiau atkreiptinas dėmesį į tai, kad teismas skundžiamame sprendime šių hidraulinių bandymų rezultatais nesirėmė ir jų įtakos žalos atsiradimui nenustatė.
25. 2017-05-17 sudarytame gyvenamojo namo apžiūros akte užfiksuota, kad neeilinės apžiūros metu atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)buto vamzdynų stovų apžiūra ir būklės vertinimas. Pažymima, kad (duomenys neskelbtini) bute šalto, karšto ir cirkuliacinio stovų dalys metalinės, nusidėvėjusios. Viršutiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir apatiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) stovų metaliniai vamzdžiai pakeisti į plastikinius, pakeistų vamzdynų sujungimai sumontuoti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl netinkamai sumontuotos pereinamosios jungties, jungimo vietoje nutrūko karšto vandens stovo vamzdis. Apie savavališkus vamzdyno remonto darbus namo bendrojo naudojimo administratorius informuotas nebuvo. Tačiau nėra įrodyta, kad šiuos darbus atliko atsakovai ar jų iniciatyva ir prašymu kiti asmenys. Tai leidžia konstatuoti atsakovų kaltės nebuvimą ir tai, kad apeliantės apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio karšto vandens stovo vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.
26. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsakovai, keturis mėnesius gyvendami nupirktame bute, turėjo imtis kokių nors ypatingų priemonių įvertinti bendro namo vamzdyno, kurio dalis yra jų bute, būklei. Atsakovai yra nurodę, kad buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, įvertino vamzdynų būklę, apžiūrėjo, nerado įtrūkimų, rasojimų ar kitų požymių, kurie sukeltų nerimą ar leistų spręsti esant būtina informuoti namo administratorių, patiems imtis santechnikos ar remonto darbų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nėra profesionalūs santechnikos inžinerijos žinovai, todėl neturi pareigos vertinti esančių vamzdynų kokybės profesiniu lygiu. Tai privalo atlikti specialistai, juolab, kad bendrojo vamzdyno prižiūrą administruoja specialus subjektas. Byloje nustačius, jog trūkęs karšto vandens stovo vamzdis yra bendroji dalinė nuosavybė, už kurios priežiūrą ir būklę atsakinga namo administratorė (specialus subjektas), apeliantė nepagrįstai apeliuoja į atsakovų kaltę ir nerūpestingą elgesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
27. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės argumentais, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimu, apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
28. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
30. Atsakovai prašo priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93, 98 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovams iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo „Ergo Insurance“, SE, įmonės kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per „Ergo Insurance“. SE. Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, priteisti atsakovams K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.