Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-225-537/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
T-225-537/2023
Teisminio proceso Nr.
1-93-1-00070-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-225-537/2023
Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00070-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 2 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų M. M. kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. RV-20-2850 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 12 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, neturės problemų dėl gyvenamosios vietos ir tai yra vienas apsauginių veiksnių, padedančių suvaldyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą. Turi tiltinių-ožinių kranų kranisto, šaltkalvio-įrankininko ir apdailininko specialybes, kurias įgijo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama. Pataisos namuose nuo 2013 metų, dirbo (duomenys neskelbtini), liejimo ceche, gaminių ruošėjo pareigose. Nuteistasis teigia jog būdamas laisvėje turėjo darbo stažo apie 12 metų. Su artimaisiais bendrauja susirašinėdamas laiškais, telefoninių pokalbių metu, pasimatymų metu lankomas retai. Tvirti, artimi santykiai su artimaisiais bei pastangos juos išlaikyti yra vienas iš apsauginių veiksnių, motyvuojančių nuteistąjį bausmės atlikimo metu koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tad galima teigti, kad artimųjų teikiama parama ir pagalba galėtų palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Nuteistasis Komisijai pristatytas 7 kartą. Paskutinį kartą Komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti psichologinėje priklausomybių prevencijos programoje. Nuteistasis nepilnai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas nusikalstamo elgesio mažinimo priemones. Per atidėtą laikotarpį, nepareiškė noro dalyvauti Komisijos rekomenduojamoje programoje. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinta ne kartą. 2023-03-30 vertinimas parodė, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti išliko nepakitusi – vidutinė.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos M. M. apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį teigiamai

charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamų išvadų, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. N. K. konstatavo, jog nuteistojo elgesys yra geras, tačiau tokiai Komisijos išvadai nepritariama, kadangi tame pačiame Komisijos priimtame nutarime pažymėta, jog per šį bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles 4 kartus. Visi padaryti pažeidimai yra susiję su alkoholio vartojimu, esant net ir struktūrizuotoje aplinkoje. Akcentuotina, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ir nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Tik tu ir Aš“, kurioje analizavo alkoholio vartojimo problemą, tačiau nėra informacijos apie dalyvavimą psichologinėje priklausomybių prevencijos programoje, nors šioje programoje nuteistasis buvo įpareigotas dalyvauti. Akivaizdu, jog nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį ir dėti pastangas atsikratyti turimos priklausomybės alkoholiui, yra per menkos, todėl negalima konstatuoti, jog galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip. jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad A. A. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizikų ateityje vėl nusikalsti, t. y., nėra duomenų dėl darbo išėjus į laisvę, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumų, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių gausos. Būtina atsižvelgti į tai, kad A. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Be to, nuteistasis ankščiau taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas, nuteistojo elgesiui įtakos nedarė.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. A., nuteistas 2012-11-19 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, 14 metų laisvės atėmimo. 2013-02-21 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-19 nuosprendis pakeistas, A. A. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimą 11 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2012-02-20, bausmės pabaiga – 2023-08-20. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 mėnesiai 14 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėto nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis ankščiau teistas vieną kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Asmeniui buvo taikytas lygtinis paleidimas. Laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, alkoholio vartojimas, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situaciją nusikalsti. Kitų įtakai, stengiasi nepasiduoti, nusikaltimą padarė vienas. Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Teigia, kad laisvėje alkoholio suvartodavo daug. Alkoholio vartojimą įvardina kaip problemą. Komisijos nuteistasis buvo įpareigotas dalyvauti psichologinėje priklausomybių prevencijos programoje, tačiau apie dalyvavimą joje, informacijos nėra. Tai patvirtina, kad nuteistasis nesugeba visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo ir neturi motyvacijos atsisakyti šios priklausomybės. Stebima empatijos stoka. Alkoholio įtaką nusikaltime linkęs minimizuoti. Nuteistojo požiūris į įstatymus ir tvarką yra dviprasmiškas, praeityje yra reagavęs minimaliomis pastangomis. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis bendrai priimtų normų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad asmuo linkęs pažeidinėti visuomenės priimtas taisykles. Nuteistasis nepilnai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas nusikalstamo elgesio mažinimo priemones. Per atidėtą laikotarpį, nepareiškė noro dalyvauti Komisijos rekomenduojamoje programoje. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Atkreipiamas dėmesys, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis A. A. 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam 4 kartus už itin šiurkščius pažeidimus (vartojo alkoholį) buvo skirtos drausminės nuobaudos. Tai, kad nuobaudos nors ir nebegaliojančios, tačiau tai vis tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, A. A. nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką pirminiu įvertinimu, atliktu 2013-03-19, buvo žema. 2020-06-03 atlikus pakartotinį vertinimą, nustatyta rizikos didėjimas, bet nuteistojo pakartotina nusikalstamo elgesio rizika išliko žema. Nuo pirminio vertinimo rizika pakito, dėl skirtingų vertintojų pastebėtų skirtingų įžvalgų. Rizika didėjo, kadangi nėra duomenų, ar asmuo bus įdarbintas po išleidimo iš laisvės atėmimo vietos; dideli finansiniai sunkumai; paskutiniu metu nelankomas pasimatymų metu; nuolatinė veikla skatinanti nusikalstamumą; bausmės atlikimo metu vartoja alkoholį, nors dalyvavo priklausomybių atpratimo programoje; mąstymas ir elgesys; nuostatos. 2020-01-15, 2021-06-23, 2022-01-16 nustatyta žema rizika. 2022-05-09 atlikus rizikos, rizika pasikeitė ir padidėjo į vidutinę. Rizikos didėjimą lėmė tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu ketvirtą kartą 2022-01-21 baustas už alkoholio vartojimą, kurio vartojimas susijęs su nuteistojo įvykdytu nusikaltimu. 2023-03-30 atliktas vertinimas parodė, kad rizika pakartotinai nusikalsti išliko nepakitusi – vidutinė. Taigi, rizika vis tiek išliko vidutinė. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. nėra duomenų dėl darbo išėjus į laisvę; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. balandžio 6 d. Lietuvos kalėjimų M. M. kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-2850 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys