- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- II-86-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00042-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jonas Abraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. P.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.8.2Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka (ANK 622 str.)
- 21.9.3Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.5Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio nusižengimo bylą padariniai (ANK 643 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Įžanginė dalis
nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).; deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.56-ANR_N-260-2021.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.
2021 m. kovo 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iš Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK buvo gauta administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), T. P. (toliau - pareiškėjo) skundas, kuriuo jis teismui skundžia administracinio nusižengimo byloje 2021 m. vasario 18 d. priimtą nutarimą jam skirti administracinę nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
2021 m. vasario 18 d. nutarimu Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK tyrėjas Saulius P. T. P. administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-260-2021 paskyrė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą, 450 EUR baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių atėmimą. Nutarimas buvo priimtas dėl to, kad T. P. 2021 m. sausio 11 d. apie 00:10 kelyje Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai chuliganiškai vairavo automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini), t. y. dėl chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių prie automobilio buvo prisikabinęs traktoriaus padangą, kurią tempė keliu, ant padangos sėdėjo kitas asmuo.
Pareiškėjas skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, paskirtą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 12 mėnesių, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti arba sumažinti jos terminą.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad pripažino savo kaltę ir dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Priimant nutarimą nebuvo tinkamai įvertintos susiklosčiusios faktinės aplinkybės, padaryto pažeidimo pavojingumas, T. P. asmenybė ir pan. Todėl T. P. vertina, kad šiuo konkrečiu atveju galėtų būti taikoma mažesnė nuobauda, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda. Šiuos teiginius pagrindžia toliau nurodyti argumentai. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-472-174/2017). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT- 53/2014, 2AT-57-139/2015). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Komentuojamo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį-veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos-tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju abejonių, jog T. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nekyla, o padarytą teisės pažeidimą labiausiai atitinka pritaikytas ANK 420 straipsnio 2 dalis. T. P. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. P. vairavo automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) prisirišęs prie jo traktoriaus padangą, kurią tempė keliu, ant padangos sėdėjo kitas asmuo. Nors nutarime nurodoma, kad tokie veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų, tačiau be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, vis tik T. P. su tokiu vertinimu ne visiškai sutinka. T. P. prie savo automobilio padangos prisirišo pramogos tikslais, kad galėtų pasimėgauti žiemos teikiamais malonumais - tempti kitus asmenis ant padangos paskui automobilį. Taigi, T. P. veiksmuose buvo tiek aiškus tikslas, tiek ir motyvas. T. T. P. nevertina, kad jis tokį pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų, t.y. siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Be to, turėtų būti įvertinama, kad šis jo padarytas KET pažeidimas pagal savo rūšinį pavojingumą yra mažiau pavojingas, kadangi tempiant prie automobilio pririštą padangą važiavimo greitis yra nedidelis, tempimas buvo vykdomas nuošaliame kelyje, vėlu paros laiku, kai praktiškai nėra eismo intensyvumo. Todėl nors administracinė nuobauda T. P. paskirta pažeisto ANK straipsnio sankcijos ribose, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams nelaikytinas proporcingu padarytam nusižengimui. Kartu pažymėtina, kad T. P. dirba ir yra gerai charakterizuojamas, jam transporto priemonė yra reikalinga pasiekti darbą. Darbovietės vieta yra Vilniuje, o gyvenamoji vieta Marijampolės rajone. T. P. nėra dažnas pažeidėjas, kadangi už Kelių eismo taisyklių pažeidimus iki šiol buvo baustas tik du kartus iš kurių vieną senai - 2015 metais, o kitą 2020 m. balandžio mėnesį. Abu padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, visos už juos paskirtos piniginės baudos sumokėtos laiku. Todėl atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nutarimu T. P. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtas vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Įvertinus visas bylos aplinkybes, tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir T. P. neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, paliekant tik baudą, kaip geriausiai atitinkantį nuobaudos tikslus.
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK 2021 m. kovo 9 d. atsiliepimu Nr. 64-S-1274 prašo palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis ir Vilniaus apygardos teismai, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N62 3659/2009, N62 3637/2009; Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23- 195/2011). Institucijos nuomone nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose, vadovaujantis ANK 34 str. nustatyta nuobaudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo tvarka. Šiuo atveju paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui. Susipažinus su skunde išdėstytais motyvais, mano, kad nenurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų ypatingai sušvelnint policijos paskirtą administracinio poveikio priemonę. Institucija pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Pažymėtina, kad asmuo padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais rodydamas aiškia nepagarbą visuomenei, savo išskirtinumą, demonstravo atmestiną ir nepagarbų elgesį visuomeninei tvarkai. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Teismų praktikoje konstatuota, kad administracinė nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, prašo T. P. skundo netenkinti.
II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. teismo posėdyje savo skundą palaikė, bei paaiškino, kad nutarime nurodytas faktines aplinkybes pripažįstantis. Jo nuomone nelabai buvo chuliganiškas vairavimas, nes buvo tamsus metas, mašinų eismo nelabai buvo, buvo miško keliukas. Baudą sumokėjęs. Nebuvo ką veikti namuose, todėl išvažiavę į mišką žiemos malonumais pasidžiaugti. Galėjo būti sausio 11 d. Buvęs jis su žmona ir keli pažįstami dviem mašinomis, išviso keturi. Buvo ir A. U., bei A.. Jo paties automobilis BMW X5. Ten buvo žvyrkelis per mišką, iš abiejų pusių. Jie atvažiavę iš Keturvalakių. Ten buvo stovėjimo aikštelė. Jame prasilenkti du automobiliai gali. Kelias buvo apsnigtas. Buvę naktį apie 12 val.. Aikštelėje radę traktoriaus padangą, bei prisirišę prie mašinos vienas kitą patampyti. Jos tikrai neatsivežęs, nes neturėjęs kur įdėti, galinė didelė padanga traktoriaus. Virvę turėjęs mašinoje, prisirišęs prie savo automobilio. Virvės ilgis gal 3 metrai. Kai policija atvažiavo, padangoje niekas nesėdėjo, padanga buvo tempiama į aikštelę atgal. Jis pats prisipažino. Nebuvo taip, kad policijos pareigūnai galėję pamatyti, kaip nuo padangos nušoko U.. A. U. nubaudė už tai, kad automobilį buvo ne taip pasistatęs, nežinantis, kodėl nurodė, kad būtent jis sėdėjo ant padangos. Jis pripažįstantis, kad tampęs jį ant padangos. Patempęs į vieną galą, ta padanga nelabai tempėsi, jis nulipo, jis tempęsis atgal, ir tada atvažiavo policijos pareigūnai. Kai jie dar rišosi prie automobilio padangą, pravažiavo vienintelis automobilis, ir iškvietė policiją. Niekas nebuvo surištas, ar pririštas prie padangos, tik sėdėjo. Tempęs labai lėtai, atsargiai, kad nieko neatsitiktų, nelabai tempėsi, nenorėjęs rizikuoti. Jis pripažįstantis, kad savo automobiliu tempęs keliu padangą, kurioje sėdėjo U.. Nežinojęs, kad būtų kelias uždarytas. Manantis, kad nelabai saugu sėdėti ant padangos, tempęs iki 20 km/ha greičiu, pas jį automatas. Tempęs tik vieną žmogų. Suprantantis, kad tai negalima daryti ant kelio. Jis nenori, kad teisės būtų atimtos, nes jo darbas Vilniuje ir kiekvieną dieną važiuojantis. Jis išlaikantis šeimą, dvi mažametės dukros. Teisių atėmimas viską apsunkintų finansinę padėtį ir visa kita. Važiuojantis kasdien į Vilnių vienas. Vilniuje negalintis išsinuomuoti, nes žmona dirba čia, o mergaitės eina į darželį ir mokyklą, 6 ir 9 metų. Jo alga neatskaičius mokesčių 2000 Eur., nuoma Vilniuje 600 Eur. Žmona gauna minimumą. Ji turi teises, automobilis vienas. Jis ant padangos per prievartą nieko nesodinęs. Jis pasielgęs neapgalvotai ir neatsakingai, tikrai taip daugiau nedarysiantis (2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 6 min. 10 sek.--- 21 min. 37 sek..). Jam atstovą pasamdė darbdavys. Gavęs administracinį nurodymą, susidūręs pirmą kartą su tokiu dalyku, galvojęs, kad kažkas pasikeis, išaiškės policijos posėdyje, ir tas laikas praėjo. Jis nesutikęs dėl teisių atėmimo. Baudą sumokėjęs balandžio 2 d. (2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 32 min. 56 sek.--- 35 min. 57 sek..)
Administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P. atstovas advokatas N. S. teismo posėdyje skundą palaikė, bei paaiškino, kad jo atstovaujamam, neturinčiam teisinių žinių, yra sudėtingiau vertinti faktines aplinkybes ir išreikšti teisinį vertinimą. Tas buvo padaryta skunde nurodant pagrindus ir motyvus, dėl ko kreipęsi į teismą dėl specialiosios teisės vairuoti nepaskyrimo. Atstovaujamasis nurodė, kad jis netempė asmens, o kiti duomenys to nenurodo, yra tik paties asmens prisipažinimas. Jis atliko veiką, tačiau jos nustatymo metu jos nebuvo. Jeigu žmogus būtų nedoras ir nesąžiningas, negerbiantis įstatymo, to nebūtų pripažinęs. Jis sustabdytas iš karto pripažino. Filmuotoj medžiagoje jis pripažino ir labai gailėjosi, kad kvailystę padarė. Jį charakterizuojanti medžiaga yra tai, kad jis nevengia, neišsisukinėja, nepriešpastato save visuomenei, kad visi kiti kalti, jis ne. Retas atvejis, kai žmogus sako, kad daręs pažeidimą, nors sustabdytas jo nedarant, geresnės charakteristikos dėl jo nuoširdumo nėra. Atitinkamai paskyrus proporcingai bausmę, ją įvertinus už šiurkštų pažeidimą, net teismas jeigu tos aplinkybės priskirtinos kvalifikacijos prasme prie chuliganiškų, kiekvieną kartą individualiai atsižvelgiant galima tą nuobaudą vertinti, ją paskirti tokiu tikslu, kad būtų pasiekti tikslai, asmuo nebūtų tik nubaustas, bet ir ateityje būtų tikimasi, kad jis nedarys tokių nusižengimų. Jis remiasi skunde nurodyta 2017 m. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Nusižengimo padariniai kaip ir šiuo atveju nėra kilę. Jis dirba gamybinėje įmonėje Vilniuje, išlaiko du mažamečius vaikus, todėl neatsiejamai jam reikalinga teisė vairuoti. Tai yra šeimos pragyvenimo šaltinis. Jis nežino kaip spręstų šią darbinę problemą. Jis su šeima niekaip negali keltis į Vilnių, nepasiruošęs, nežino kaip susirasti darbą šioje vietovėje. Jis už advokato paslaugas nemoka, tai yra išskirtinis darbdavio dėmesys. Teisingumo samprata neturi būti formali, jie prašantys gailestingumo. Turi būti veikos pavojingumas, pasekmės, asmenybė, pažeidimų istorija. Teismas vertindamas individualiai turi teisę netaikyti teisės vairuoti atėmimo. Atstovaujamasis dėl administracinio nurodymo nesutiko, nes kilo klausimas dėl teisinių pasekmių. Pačioje pradžioje nebuvo galimybės išsiaiškinti visas aplinkybes, neturint vaizdo įrašo, nes jis visų aplinkybių dorai nepaaiškino. Tada jis paprašęs vaizdo įrašo, kai jį gavęs, tada paaiškinęs jam, jis pripažino ir gailėjosi, nieko nevengė atsakomybės. Jie diskutavę ir kreipęsi dėl švelnesnės bausmės negu sankcijoje. Tyrimas atsakė jie turėtų, bet negali, tada prašęs medžiagos per Policijos departamentą, kas užtruko, ir terminas nurodymo buvo praleistas. Kaip davę paaiškinimus, tai tik tada buvo gavęs medžiagą. (2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 21 min. 38 sek.--- 32 min. 53 sek..)
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skundžia tik administracinio poveikio priemonės skyrimą, tačiau teismas privalo patikrinti viso nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį baudžiamas asmuo už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016).
Nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 9 ir 14 punktus. 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis vairuodamas automobilį dėl chuliganiškų paskatų be aiškaus tikslo ir motyvo, nesilaikydamas visų būtinųjų atsargumo priemonių prie automobilio buvo prisikabinęs traktoriaus padangą, kurią tempė keliu, ant padangos sėdėjo kitas asmuo, tokiais veiksmais keldamas pavojų eismo saugumui bei kitiems dalyviams. Teismo vertinimu vairuotojo veiksmai šiuo atveju Kelių eismo taisyklių požiūriu buvo visiškai nepateisinami, jie net nėra aptarti kelių eismo taisyklėse, automobilis bei kelias nebuvo naudojami pagal jų paskirtį, o pramogai, ignoruojant, kad jis skirtas visuomenei susisiekti. Savo veiksmus jis atliko ne kokiame miško ar lauko keliuke, o rajoniniame kelyje, einančiame iš Vilkaviškio į Gižus ne per vieną gretimą kaimą, kas rodo, jog bet kuriuo metu šiuo keliu galėjo pravažiuoti automobilis. Veiksmai atlikti tamsiu paros metu, neapšviestame kelyje, kuris eina per mišką, dėl ko matomumas yra prastesnis, kas daro jo veiksmus dar pavojingesniais. Teismo vertinimu toks elgesys neabejotinai kėlė grėsmę ne tik traukiamam asmeniui ant padangos, bet ir kitiems eismo dalyviams, kurie galėjo atvažiuoti keliu. Tokiais savo veiksmais vairuotojas, dalyvaudamas viešajame eisme, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekė atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo asmeninius interesus, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Pabrėžtina, kad vairuotojas veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmai buvo sąmoningi, apgalvoti, tai nebuvo atsitiktinis veiksmas, iššauktas tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, kaip būna dėl kitų eismo dalyvių galimai nepriimtino elgesio. Atsižvelgiant į paminėta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukimo asmens padaryta veika buvo pagrįstai kvalifikuota kaip chuliganiškas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
ANK 420 straipsnio 2 dalis numato baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo skirta minimali 450 Eurų bauda, jis dirbantis, gaunantis apie 2000 Eur neatskaičius mokesčių atlyginimą, todėl laikytina, kad bauda tikrai nėra per griežta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodė, kad jam skirta administracinio poveikio priemonė – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, jam tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bei jam šios administracinio poveikio priemonė neskirti ar sumažinti terminą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, dėl ko ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis turi būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai aiškiai būtų pažeisti kiti iš Konstitucijos išplaukiantys principai – proporcingumo ir teisingumo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių išimtinių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų eismo ir kitų asmenų saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Už jo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą sankcijoje numatyta gana griežta nuobauda. Taip pat už šio administracinio nusižengimo padarymą ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų skyrimas, kas tik pabrėžia nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. ANK 27 straipsnyje nurodyta, kad administracinio poveikio priemonės skiriamos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to teismo vertinimu administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta tik už šiurkščiausius administracinius nusižengimus, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą, jos skyrimas yra privalomas, kas rodo, jog įstatymų leidėjas logiškai numatė, kad vien tik baudos paskyrimas neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, o tai galima pasiekti tik skyrus administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju teisės vairuoti atėmimą. Su tuo nėra pagrindo nesutikti, kadangi kaip matyti ir iš pareiškėjo veiksmų, pagal jo turtinę padėtį jam paskirta 450 Eurų bauda nėra didelė, jis ją jau nurodė sumokėjęs, jis jos neskundžia, o administracinio poveikio priemonė –teisės vairuoti atėmimas jam padarys daug didesnį poveikį, negu bauda, kitą kartą darydamas pažeidimą jis neabejotinai pagalvos apie jam gręsiančias pasekmes.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nurodo neva jo padarytos veikos mažesnį pavojingumą, kad buvo važiuojama mažu greičiu, tempimas vykdomas nuošaliame kelyje, vėlu paros metu, kai nėra eismo intensyvumo. Teismas su tuo kategoriškai nesutinka, kadangi jau vien tempimas ant padangos kito žmogaus automobilio keliu, sukelia tempiamam asmeniui pavojų nukristi nuo padangos ir sužeisti. Šie veiksmai buvo atlikti ne kokiame nuošaliame kelyje, o rajoniniame gana siaurame kelyje, einančiame iš Vilkaviškio į Gižus ne per vieną gretimą kaimą, kas didina tikimybę, jog bet kuriuo metu šiuo keliu galėjo pravažiuoti automobilis. Tai, kad veiksmai atlikti vėlu paros metu, nemažina jo pavojingumo, kadangi veiksmai atlikti tamsiu paros metu neapšviestame kelyje, kuris eina per mišką, dėl ko matomumas yra prastesnis. Teismo vertinimu toks elgesys neabejotinai kėlė grėsmę ne tik traukiamam asmeniui ant padangos, bet ir kitiems eismo dalyviams, kurie galėjo atvažiuoti keliu, bei sukelti grėsmingą avarinę situaciją. Tai, kad tokios pasekmės neatsirado, nemažina šios veikos pavojingumo, kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalis jokių realių pasekmių kilimo ir nenumato, jiems kilus, būtų taikoma kita atsakomybė. Teismo vertinimu, jeigu būtų automobilių intensyvus eismas, ir jis sutrikdytas, padaryti veiksmai galėtų būti vertinami ne kaip administracinis nusižengimas, o kaip įžūlūs veiksmai, kaip nusikaltimas, numatytas baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Be to pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o apgalvotas ir padarytas sąmoningai esant tiesioginiai tyčiai. Teismų praktikoje kaip chuliganiškas vairavimas vertinami ir veiksmai, atlikti tamsiu paros metu aikštelėje nesant kitiems automobiliams, eismo dalyviams ( Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. AN2-277-348/2020). Be to ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtis yra kvalifikuota, kadangi nusižengimas padaromas iš chuliganiškų paskatų, kurių nesant, veika būtų vertinama kaip paprastas KET pažeidimas pagal švelnesnę atsakomybę numatančius ANK straipsnius. Teismo vertinimu jau kvalifikuoto administracinio nusižengimo padarymas negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas, kadangi jau pats įstatymo leidėjas jį įvertino labiau pavojingu negu nekvalifikuotas KET pažeidimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo atsižvelgti į jo asmenybę, kad jis dirba, gerai charakterizuojamas, už KET pažeidimus baustas tik du kartus 2015 ir 2020 metais, jie nebuvo šiurkštūs, baudas sumokėjęs. Teismas nevertina šių aplinkybių kaip išimtinių, kadangi tai nėra jokios išimtinės, o įprastos aplinkybės, kurios yra būdingos daugumai pažeidėjų. Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę matyti, kad jis už KET taisyklių pažeidimus, kurie realiai kelia pavojų kitiems proceso dalyviams yra baustas 2016 m. balandžio 10 d. už naudojimąsi telefonu vairuojant; 2017 m. kovo 17 d. už posūkio signalo nerodymo išvažiuojant iš eismo ratu; 2017 m. rugsėjo 18 d. už greičio viršijimą. Nors administracinės nuobaudos nėra galiojančios, tačiau jos apibūdina asmenį kaip linkusį pažeisti KET reikalavimus. Be to jis baustas ir 2020 m. sausio 24 d.; 2020 m. gegužės 11 d. už KET taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn asmuo yra apie 30 metų amžiaus, turi žmoną, augina du vaikus, tačiau šiuo atveju tai nėra aplinkybė gerinanti jo padėtį, o bloginanti, kadangi jis turėtų būti jau susiformavusi asmenybė, pavyzdys vaikams ir kitiems, o jo poelgis visiškai neatitiko jo padėties, yra visiškai nepateisinamas ir antivisuomeninis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė atsižvelgti į transporto priemonės reikalingumą, nes dirba Vilniuje, į darbą kasdien važinėja, šeima gyvena Marijampolės rajone, gali prarasti darbą, nepasirūpinti šeima. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi pasiekti savo tikslus, t. y. turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sekant tokia skundo logika, net ir baudžiamosiose bylose negalėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi dėl jų asmuo ne tik netenka darbo, bet ir nukenčia jo visa šeima. Ir dėl padarytų administracinių nusižengimų padarymų yra nubaustas ir atleistas iš darbo ne vienas pareigūnas, teisėjas, prokuroras, nutrauktos jų ilgametės karjeros, ir ta aplinkybė, kad dėl teisių atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali prarasti darbą, teismo nėra vertinama kaip neatitinkanti proporcingumo ir teisingumo principų. Be to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis nėra jokia beviltiška, kadangi kaip nurodė jo žmona dirba, turi vairuotojo teises, o jam automobilis reikalingas tik nuvykimui į darbą, kaip nurodyta ir UAB ,,E. B.“ 2021 m. vasario 17 d. rašte. Jis uždirba pakankamai, kad galėtų išsinuomuoti būstą ar kambarį Vilniuje, arba jį jam gali išnuomuoti darbovietė, jeigu jis labai reikalingas darbovietei, tai leidžia ir jo pakankamos pajamos, kaip nurodė 2000 Eur neatskaičius mokesčių. Be to jis būstą nuomoja ir savo gyvenamojoje vietoje. Automobilis dažnai naudojamas nuvykti į darbą, tai nėra kažkas išskirtinio. Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbo, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinių nusižengimų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.
Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintas teismo nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad T. P. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, kadangi paskirta minimali, nors jis ir turėjo galiojančių administracinių nuobaudų bei buvo tik viena jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, ji adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra jokio pagrindo.
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundžiamą 2021 m. vasario 18 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK tyrėjo S. P. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-260-2021 palikti nepakeistu ir administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P. skundo netenkinti.
Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui bei išsiųsti (įteikti) T. P. ir jo atstovui advokatui N. S..
Nutartis per 7 kalendorines dienas dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.