Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas. Administracinio nusižengimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ANK 609 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Kaip matyti, 2017-05-04 administracinio nusižengimo protokolas jam, A. M., buvo surašytas iš esmės vien už tai, kad jis vairuodamas savo automobilį „Škoda Superb“ lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas KET 1 priedo 3 skyriaus reikalavimus, t. y. kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimus. Dėl šio pažeidimo, apelianto teigimu, jam nepagrįstai buvo inkriminuoti ir kiti (kompleksiniai) administraciniai teisės nusižengimai – posūkio signalo neįjungimas pradedant lenkimo manevrą ir automobilio lenkimas kertant ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją. KET 8 punkte įtvirtinta nuostata, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę prieš šviesoforo signalus, kelio ženklų ir kelio ženklinimus, taip pat prieš Taisyklių reikalavimus. Kadangi, A. M. nuomone, administracinio nusižengimo protokolas jam realiai galėjo būti surašytas ir jo pagrindu nutarimas priimtas tik dėl KET 8 punkto pažeidimo, kuris pasireiškia kelio ženklų pažeidimu, t. y. šiuo atveju KET 1 priedo 3 skyriaus kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ pažeidimu, darytina išvada, jog jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.

Be to, A. M. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jam administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta galiojant senajai ANK redakcijai, kuri numatė privalomą teisės vairuoti atėmimą už ištisinės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos kirtimą (ANK 420 straipsnio 1 dalis). 2017-09-26 buvo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymas (2017-09-26 Nr. (duomenys neskelbtini) TAR 2017-10-02, kodas 2017-15486), kuris įsigaliojo 2017-10-03. Po 2017-09-26 priimto įstatymo įsigaliojimo iš ANK 420 straipsnio 1 dalies buvo eliminuota veika „įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus“, už kurią jis ir buvo nubaustas pinigine bauda ir taikytas specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas. Po įstatymo įsigaliojimo ši konkreti veika buvo perkelta į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir nuobauda už šį nusižengimą šiuo metu yra tik bauda nuo 60 Eur iki 90 Eur, galint, tačiau nebeprivalant atimti specialiąją teisę nuo 1 iki 3 mėnesių. ANK 3 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Todėl, A. M. teigimu, šis įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant jo skundą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, netgi vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, jog jis, A. M., buvo nubaustas ne tik už KET 1 priedo 3 skyriuje numatyto kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ pažeidimą, bet ir už ištisinės linijos kirtimą, darytina išvada, jog jo veiksmai kirtus horizontaliąją kelio ženklinimo ištisinę liniją, kaip kompleksinis pažeidimas, šiuo atveju vis tiek turi būti perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dėl paskirtos nuobaudos neproporcingumo ir ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2 AT-7-4-2013, LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Apelianto nuomone, ANK numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl jam už ANK 417 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą turėtų būti paskirta administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, pradėdamas lenkimo manevrą neįjungė posūkio signalo ir automobilio lenkimą atliko draudžiamoje zonoje – kirto ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, taip padarydamas tris KET pažeidimus, ir teigia, jog važiuodamas iš Nidos link Smiltynės jis tikrai sustojo prie kelio ženklo „STOP“ ir automobilis prie šio kelio ženklo nejudėjo, be to, jam išvažiavus į Nidos-Smiltynės plentą, važiuojant maždaug 45 km/h greičiu, maždaug už 100 metrų, kelio 9-ame kilometre priešais jį važiavo šiukšlių surinkimo automobilis, kuris akivaizdžiai stabdė eismą, nes važiavo 15-20 km/h lėčiau nei leistinas greitis, todėl jis, privažiavęs prie šiukšlių surinkimo automobilio, siekdamas įsitinkinti, ar priešpriešinėje eismo juostoje nėra kliūties, kirto punktyrinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją (nedraudžiamoje zonoje) ir išvažiavo pusę automobilio korpuso ir matydamas, kad priešais atvažiuojančių automobilių nėra, įsitikinęs lenkimo manevro saugumu, aplenkė šiukšlių surinkimo automobilį ir grįžo į savo eismo juostą. A. M. nuomone, administracinio nusižengimo protokolas jam realiai galėjo būti surašytas ir jo pagrindu nutarimas priimtas tik dėl KET 8 punkto pažeidimo, kuris pasireiškia kelio ženklų pažeidimu, t. y. šiuo atveju KET 1 priedo 3 skyriaus kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ pažeidimu, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Apygardos teismas su šiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

A. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir Institucijos 2017 m. birželio 20 d. nutarimu jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017-04-24, 14:52 val., Neringos sav., krašto kelyje Smiltynė – Nida, 9 kilometre, vairuodamas automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė paeiliui kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus, t. y. nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, kai KET to reikalauja, prieš pradėdamas lenkimo manevrą neįjungė įspėjamojo posūkio signalo, kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ zonoje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kirsdamas ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto priemonių srautus. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė KET 8 ir 82.2 punktų reikalavimus.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą.

KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 1 priedo (Kelio ženklai) II skyriaus „Pirmumo kelio ženklai“ 3 punkte nurodytas „204 STOP“ ženklas draudžia važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. KET 3 priedo (Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos) I skyriaus ,,Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 papunktyje nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 82 numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu (KET 82.2. papunktis).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad A. M., vairuodamas 2017-04-24 automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kelio ženklo „STOP“ linijos nesustojo, sustojo tik už priešais jo vairuojamą automobilį ta pačia kryptimi važiavusį ir prie šio ženklo sustojusį atliekų surinkimo automobilį, o šiam pajudėjus, A. M. vairuojamas automobilis, priartėjęs prie kelio ženklo „STOP“ linijos nesustojo, o tik vos pristabdęs, bet visiškai nesustojęs, nuvažiuoja toliau ir nepraėjus vienai minutei kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ zonoje, neįjungęs įspėjamojo posūkio signalo, lenkia kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę (atliekas vežantį automobilį), kirsdamas ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto priemonių srautus, pažeisdamas KET 8 ir 82.2 punktų reikalavimus. Šis objektyvus ir abejonių nekeliantis įrodymus paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo argumentus, kad prie kelio ženklo „STOP“ liniją sustojo bei pavažiavęs apie 100 metrų lenkti priešais jį ta pačia eismo juosta važiavusią atliekas vežančią transporto priemonę pradėjo ir lenkimo manevrą baigė kirsdamas ne horizontaliąją, o punktyrinę kelio ženklinimo liniją. Pažymėtina, jog A. M. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, skirtingai nei nurodoma jo apeliaciniame skunde, pripažino, kad lenkdamas mažesniu nei leistinas greičiu važiavusį atliekas vežantį automobilį, kirto ištisinę ženklinimo liniją, o lenkimo manevrą baigė važiuodamas per punktyrinę ženklinimo liniją, be to, neginčijo, kad prieš lenkdamas minėtą automobilį, posūkio signalo neįjungė‚ ir tokie jo apylinkės teisme duoti parodymai, užfiksuoti skundžiamoje nutartyje, visiškai sutampa su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis. A. M. veiksmai – nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, prieš pradėdamas lenkimo manevrą neįjungė įspėjamojo posūkio signalo ir kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ zonoje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kirsdamas ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, kurie sekė vienas po kito, ir tokia jų visuma, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, didina veikos pavojingumą ir bet kuriuo atveju kelia didesnę grėsmę eismo saugumui nei pavienis KET pažeidimas, atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju A. M. veiksmus – paeiliui padarytus kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnį, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas nurodo, kad dėl jo padarytų KET pažeidimų jokia žala padaryta nebuvo, jis padėjo policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, paskirtą baudą sumokėjo, anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas ir, A. M. nuomone, šiuo atveju yra pagrindas taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti specialiosios teisės, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, tai yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucijos nutarimu A. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas paskirtas 3 mėnesių laikotarpiui. ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti A. M. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 5 dalyje , – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

A. M. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, A. M. vairuojamas automobilis sustojo prieš jį ta pačia kryptimi važiavusį ir prie šio ženklo sustojusį automobilį, o šiam pajudėjus, privažiavęs prie „STOP“ linijos, kuri, kaip matyti, buvo lygiame kelyje, taigi kur kas mažiau pavojingoje zonoje palyginti su sankryža, geležinkelio pervaža ir pan., stabtelėjo ir tik po to nuvažiavo. Taigi šis jo padarytas KET pažeidimas pagal savo rūšinį pavojingumą yra mažiau pavojingas. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, nors A. M. lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį atliekų surinkimo automobilį, kuris važiavo mažesniu nei leistinas greičiu, kirto ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, tačiau, kaip matyti, lenkimo manevras pradėtas prieš pat punktyrinę liniją, kur lenkimas leidžiamas, ir toks jo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė. Pažymėtina ir tai, kad A. M. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą buvo baudžiamas pirmą kartą, duomenų, kad jis anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET, byloje nėra. Tai rodo, kad A. M. nėra piktybinis KET pažeidėjas. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas jo padarytus KET pažeidimus vertina kaip atsitiktinio pobūdžio. Pažeidimui esant labai atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl A. M. padaryto nusižengimo neigiami padariniai nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Be to, nustatyta, kad A. M. teisė vairuoti būtina darbe. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones A. M. yra itin reikšminga, t. y. ji reikalinga darbe, tai yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. M. Institucijos nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus visa tai, nėra pagrindo taikyti A. M. specialiosios teisės atėmimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. birželio 20 d. nutarimą pakeisti.

A. M. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir panaikinti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. birželio 20 d. nutarimą dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.