Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-27 nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-02-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-86235396-17 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad jis 2017-01-13 21.35 val. Antrojoje Melnragėje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios kelio dalies dangos būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn ir kairėn, taip keisdamas automobilio judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stovėjimo stabdį, spausdamas akceleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko visiško sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešė jaunaties mėnulį“, automobiliui apsisukant aplink savo ašį „piešė saulę“, padarydamas automobilį sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar sukelti avarinę situaciją. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį į visuomeninę tvarką, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio supratimu, pagalba ir pagarba. Tokiu būdu E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 86, 119 ir 127 punktų reikalavimus. E. P. pateikė skundą apylinkės teismui prašydamas 2017-02-13 nutarimą panaikinti ir bylą jam nutraukti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-27 nutarimu skundą tenkino. Teismas pripažino, kad skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2017-02-13 nutarimu E. P. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, nepagrįstai, nes neįrodyta, kad E. P. padarė administracinį nusižengimą, ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-02-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-86235396-17 panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną E. P. nutraukė (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-27 nutarimą ir priimti naują nutarimą byloje E. P. paskiriant 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Mano, kad teismas priimdamas nutarimą neteisingai vertino įrodymus, dėl ko ir buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą.Nurodo, kad E. P. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai yra chuliganiškai vairavo automobilį aikštelėje, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukdamas galinius automobilio ratus sukosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui.Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET III dalies „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 4 punktu, kuris įtvirtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, ir Kelių eismo taisyklių 9 punktu, kuriame yra įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialiosios dalies normos pažeidimą, t. y. E. P. atveju nurodyta, kad jis pažeidė KET 4, 9, 86, 119, 127 punktų reikalavimus.Apeliantas nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime išdėstytais argumentais, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog pažeidėjas kėlė pavojų saugumui, kad važiavo nesilaikydamas saugaus greičio, kad tyčia, sukdamas kairėn, dešinėn, nerodė posūkio signalo. Nesutinka ir su tuo, kad pareigūnai nepaneigė aplinkybių, tai yra E. P. parodymų, jog jam važiuojant aikštele „užmetė“ jo automobilio galą, todėl tai nebuvo specialus, chuliganiškas vairavimas. Pasak Institucijos, teismo posėdžio metu pareigūnas K. V. nurodė, kad aikštelėje buvo kitų automobilių, nes priešingu atveju nebūtų stabdę pažeidėjo automobilio. Iš pažeidėjo vairavimo būdo matė, kad vairuotojas naudojo rankinį stabdį ir didino greitį. Paaiškino, kad sumėtyti gali vieną kartą, bet ne kelis kartus ir, jei vairuotojas nepasirenka saugaus greičio ir neatsižvelgia į meteorologines sąlygas ir kelio dangą, automobilis slysta.Akcentuoja, kad E. P. vairuojamas automobilis, prasukant galinius automobilio ratus sukantis aplinkui, galėjo tapti nevaldomas, o tai sąlygotų sunkius padarinius. Kelių eismo taisyklių paskirtis – nustatyti eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas). Šiam tikslui ir yra nustatomos elgesio taisyklės, draudimai ir apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą, eismo įvykių prevenciją, saugią, patikimą aplinką, apsaugoti eismo dalyvių, aplinkinių sveikatą, turtą. Įstatymais reglamentuotas elgesys nesuteikia diskrecijos teisės rinktis, ar laikytis nustatytų reikalavimų ar ne, priešingu atveju Kelių eismo taisyklėmis siekiami tikslai – tvarka keliuose – nebūtų užtikrinti, eismas taptų chaotiškas ir pavojingas, būtų pažeista visuomenės teisė į saugų eismą ir aplinką. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklės galioja ne tik keliuose, bet ir automobilių statymo aikštelėse. Apelianto teigimu, tai, kad dėl E. P. padaryto pažeidimo nekilo padarinių, nepaneigia elgesio chuliganiškumo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių. Prasukant automobilio ratus automobilio sukimosi aplinkui manevras pats savaime sukelia pavojų vairuotojui ir kitiems asmenims. Atkreipia dėmesį, kad administracinio nurodymo surašymo metu 2017-01-13 E. P. su padarytu administraciniu teisės pažeidimu sutiko ir dėl jo gailėjosi. 2017-02-13, atvykęs į bylos nagrinėjimą, jis sutiko su padarytu nusižengimu, tačiau prašė jo administracinį nusižengimą kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes sankcijoje numatytas mažesnis specialiosios teisės atėmimo terminas.Nurodo, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio nusižengimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. P. atstovas advokatas R. Jakštas prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-27 nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylą E. P. nutraukė. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo.Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar E. P. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. P. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-02-13 nutarime nurodyta, kad E. P., vairuodamas automobilį ir darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms taip pat mano, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Nutarime nurodyta, kad E. P. vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios kelio dalies dangos būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn ir kairėn, taip keisdamas automobilio judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stovėjimo stabdį, spausdamas akceleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko visiško sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešė jaunaties mėnulį“, automobiliui apsisukant aplink savo ašį „piešė saulę“, padarydamas automobilį sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar sukelti avarinę situaciją. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių šį faktą patvirtinančių objektyvių duomenų nesurinkta ir į bylą nepateikta, nors apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad teismo posėdžio metu pareigūnas K. V. nurodė, kad aikštelėje buvo kitų automobilių, nes priešingu atveju nebūtų stabdę pažeidėjo automobilio, o iš pažeidėjo vairavimo būdo matė, kad vairuotojas naudojo rankinį stabdį ir didina greitį. Paaiškino, kad sumėtyti gali vieną kartą, bet ne kelis kartus ir, jei vairuotojas nepasirenka saugaus greičio ir neatsižvelgia į meteorologines sąlygas ir kelio dangą, automobilis slysta. Tačiau, apygardos teismo manymu, pareigūno parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų Institucija nepateikė. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad E. P. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpriešinant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Pagristai nurodė apylinkės teismas, kad nepaneigta E. P. versija, jog jam važiuojant aikštele „užmetė“ jo automobilio galą, todėl tai nebuvo specialus, chuliganiškas vairavimas. Be to, nenustatyta, jog buvo viršytas leistinas važiavimo greitis, nepateikti duomenys, kad aikštelėje tikrai buvo kitų automobilių, nepateiktas registratoriaus vaizdo įrašas, kai atsižvelgiant į įrašų saugojimo terminus, toks įrašas dar turėjo būti saugomas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti praėjus daugiau nei dviem mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, kad visos šios išvardytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pažeidimas nebuvo ištirtas išsamiai, policijos pareigūnai nesiekė įrodyti pažeidimo, kai būtent Institucija, surašiusi nutarimą, turėjo galimybę ir prievolę įrodyti pažeidimą. Šiuo atveju neabejotina, kad bylos medžiaga surinkta ir pateikta teismui aplaidžiai.Institucija, ginčydama administracinio nusižengimo bylos E. P. nutraukimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą nei, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. To, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog su pažeidimu sutinka ir gailisi, neužtenka konstatuoti, jog buvo padarytas nusižengimas. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl apylinkės teismas, tai įvertindamas teisingai, priėmė pagrįstą sprendimą – nutraukti E. P. administracinio nusižengimo bylą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-27 nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.