- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- AN2-277-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00693-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Vygaudas Molis
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo A. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. T. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 1100 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams. Išaiškinta, kad paskirta 1100 Eur bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
2. A. T. nubaustas už tai, kad jis, 2020 m. kovo 14 d., 23.49 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadaryti žalos kitiems asmenims, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, vairavo chuliganiškai, t. y. plovyklos teritorijoje tyčia važiavo dirbtinai slysdamas šonu, keletą kartų tyčia staiga sukosi aplink savo ašį be priežasties (t. y., kai nebuvo būtina dėl eismo saugumo), taip sukeldamas pavojų savo ir kitų asmenų saugumui. Nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į plovyklos konstrukcijas ir jas apgadino. Apie eismo įvykį niekam nepranešęs ir pažeisdamas KET reikalavimus, iš plovyklos pasitraukė. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė KET 4, 9, 127, 219.2, 222 punktų reikalavimus.
3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. atstovas advokatas Vygaudas Molis pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių. Neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodytus prašymus, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodoma, kad A. T., neseniai įgijęs vairuotojo pažymėjimą, (duomenys neskelbtini), 2020-03-14 23 vai. 49 min. esančios plovyklos teritorijoje gilino savo vairavimo praktikos įgūdžius. Tokia vieta ir toks laikas buvo pasirinktas dėl to, kad tokiu metu plovyklos teritorijoje nebuvo kitų eismo dalyvių, pašalinių asmenų. Todėl Apelianto vairavimas - slydimas šonu, sukimasis aplink savo ašį - buvo būdas pagilinti vairavimo praktikos įgūdžius.
3.2. Pažymima, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis - pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis vairavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad eismo saugumas - visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju apeliantas vairavo tuščioje plovimo aikštelėje, nakties metu, t. y. vietoje, kurioje nevyko eismas bei nebuvo kitų asmenų. Todėl spręstina, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 420 straipsnio 2 dalyje požymio - chuliganiško vairavimo. Atsižvelgiant į pateiktą eismo saugumo sąvoką, laikytina, kad grėsmės eismo saugumui nebuvo, nes aplink Apeliantą nebuvo kitų eismo dalyvių. Skundo autoriaus teigimu, laikytina, jog savo vairavimu, t. y. vairavimu tuščioje aikštelėje, kurioje nevyksta eismas, Apeliantas negalėjo sukelti pavojaus eismo saugumui ar sau ar kitiems žmonėms, todėl apelianto vairavimas nebuvo chuliganiškas.
3.3. Taip pat pažymima, kad A. T. veiksmai nebuvo iš chuliganiškų paskatų. Apeliantas vairavo siekdamas tobulinti savo vairavimo įgūdžius, taip pat tai darė nuošalioje vietoje, taip siekdamas išvengti galimo trukdymo kitiems eismo dalyviams. Spręstina, jog toks Apelianto elgesys niekaip negali būti laikomas chuliganiškomis paskatomis. Vadovaujantis teismų praktika veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų paprastai traktuojami veiksmai, kai nenustatoma konkrečių ir aiškių tikslų ar motyvų. Nagrinėjamu atveju, Apeliantas turėjo aiškų, tikslų, visuomenės moralės normoms neprieštaraujantį tikslą - gilinti vairavimo įgūdžius, todėl skundą pateikusio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo manymu laikytina, jog sutinkant su teismų praktika A. T. neveikė vedamas chuliganiškų paskatų. Todėl laikytina, kad A. T. nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Apeliantas vairavo nekeldamas pavojaus eismui, sau ar kitiems asmenims. Jo vairavimo tikslas buvo žinių gilinimas, pasirinkus tam saugią vietą, t. y. A. T. neveikė iš chuliganiškų paskatų.
3.4. Skunde ginčijamas ir eismo įvykio sukėlimas. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nekliudė plovyklos ir savo veiksmais nepadarė jokios žalos. A. T. savo paaiškinime nurodė, jog plovyklos nekliudė, nei ant savo automobilio, nei ant plovyklos žalos nepastebėjo. Todėl galima teigti, jog A. T. tikrai būtų pastebėjęs, jei būtų įvykęs susidūrimas, jo automobilis ar plovykla būtų patyrę žalą. Dėl to spręstina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesukėlė eismo įvykio, t. y. neapgadino jokio turto. Taip pat spręstina, kad byloje nėra duomenų įrodančių, kad A. T. kliudė plovyklą ir padarė turtinę žalą.
3.5. Skundą pateikusio atstovo manymu, siekiant tiksliai ištirti bylos aplinkybės, laikytina, kad reikalinga atlikti galimo eismo įvykio teismo ekspertizę, ištiriant A. T. vairuotą automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei savitarnos plovyklos koloną, esančią adresu (duomenys neskelbtini) nustatant ar A. T. vairuojamas automobilis galėjo sukelti plovyklos patirtus apgadinimus.
3.6. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų ir apie įvykusį eismo įvykį ir administracinėn atsakomybėn atraukiamo asmens sukeltą žalą, todėl, remiantis tuo, A. T. išvykęs iš plovyklos teritorijos nepažeidė Kelių eismo taisyklių 219.2 ir 222 punktų reikalavimų ir jam negali būti inkriminuojamas ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas – pasitraukimas iš įvykio vietos. Skunde teigiama, kad A. T. plovimo aikštelėje išlipęs iš automobilio apžiūrėjo tiek savo automobilį, tiek plovyklos koloną. Iš tokio jo elgesio spręstina, kad net ir nustačius eismo įvykio egzistavimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui negalėtų būti inkriminuojamas ANK 426 straipsnio 2 dalis, nes jis nepastebėjo jokių automobilio ir kolonas apgadinimų. A. T. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, t. y. nėra būtinojo požymio inkriminuoti ANK 426 straipsnio 2 dalį.
3.7. Apelianto manymu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė ir Kelių eismo taisyklių 4, 9 bei 127 punktuose numatytų pažeidimų, todėl jam negali būti inkriminuojama ANK 417 straipsnio 7 dalis. Teigiama, kad A. T. atvykęs į plovyklos aikštelę eisme nedalyvavo, treniruodamasis su automobiliu laikėsi atsargumo priemonių ir negalėjo sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepadarė žalos plovyklai, greičio neviršijo.
3.8. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto apelianto prašymo netaikyti jam administracinės atsakomybės dėl nurodytų ANK pažeidimų, apeliantas teismo prašo neskirti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
3.9. Teigiama, kad remiantis ANK 32 straipsnio 2 dalimi bei ANK 566 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas, privalo laikytis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, t. y. spręstina, kad ANK pažeidėjui numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas yra teisėtas kai neprieštarauja išvardytiems principams. Laikytina, kad nagrinėtinu atveju administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, skyrimas nėra proporcingas A. T. atžvilgiu, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Skunde remiamasi teismų praktika taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teigiama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į: padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; kaltės formą ir rūšį; asmenybę; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; vairavimo stažą; ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; asmeninio pobūdžio aplinkybes; administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju susiklostęs faktinių aplinkybių kompleksas rodo, kad egzistuoja pagrindas remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės skyrimą A. T. panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.10. Skundą pateikusio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo manymu, aplinkybės, apibūdinančios A. T. asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti pritaikyta ir administracinio poveikio priemonė neskirta arba sušvelninta. Pažymima, kad A. T. yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus, t. y. A. T. baimė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pareigų įgyvendinimui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo policijos pareigūnams davė nuoseklius parodymus. Be to, darbovietėje jis vertinamas tik pozityviai, o tai patvirtina išimtinai teigiama charakteristika. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad A. T. asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
3.11. Skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalinga dėl darbo, kadangi jis teikia kurjerio paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis prie apeliacinio skundo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, netekęs teisės vairuoti A. T. netektų ir savo pagrindinio pajamų šaltinio. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti savo šeimos nariais, t. y. buitinėje, šeiminėje veikloje. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikloje nėra nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, o tai laikytina dar viena priežastimi jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pabrėžiama, kad apeliantas nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo. Todėl manoma, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad A. T. galimai padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis ir jam nebūdingas poelgis.
3.12. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus Tikslu pagrįsti, kad apeliacinio skundo tenkinimo atveju administracinė nuobauda pasiektų keliamus tikslus atkreipiamas dėmesys į ANK 22 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis. Teigiama, kad pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimta specialioji teisė, taip pat dėl to, kai be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė, anot skundą pateikusio atstovo, priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, kadangi apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, kurios atžvilgiu neprašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad A. T. dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Skunde remiamasi 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymu Nr. 2B- 86, kurio 19 punkte nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje ir privalo ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė, taip pat baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą. Taigi, A. T., baigęs papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.
3.13. Dalyje dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto pasisakyta, kad A. T. baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Pažymima, kad A. T. baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Teigiama, kad susiklostęs faktinių aplinkybių kompleksas rodo, kad egzistuoja pagrindas, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės skyrimą panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, aktuali teismų praktika rodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra taikoma ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra panaikinamas ar šios priemonės terminas yra sutrumpinamas ir asmenims, patrauktiems administracinėn atsakomybėn ir bylose dėl šiurkštesnių nusižengimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybės traukiamo asmens A. T. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. T. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iš ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos įvertinami įrodymai atskirai ir jų visetas.
8. Tai reiškia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kaip byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastis, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmas mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2014, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
10. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti į save dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-72/2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
11. Nagrinėjamu atveju A. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas už tai, kad plovyklos teritorijoje tyčia važiavo dirbtinai slysdamas šonu, keletą kartų tyčia staiga sukosi aplink savo ašį be priežasties, kai tai nebuvo būtina dėl eismo saugumo, taip sukeldamas pavojų savo ir kitų asmenų saugumui. Savo paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. nurodė, kad buvo slidu, plikledis ir automobilis kelis kartus slystelėjo (b. l. 2). Tuo tarpu apeliaciniame skunde neneigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairavimas – slydimas šonu, sukimasis aplink savo ašį, buvo sąmoningas veiksmas. Tačiau teigiama, jog tai buvo daroma siekiant pagilinti vairavimo praktikos įgūdžius. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi chuliganiškai, nesilaikė pagarbos kitų eismo dalyvių saugumui, kaip pretekstą apeliaciniame skunde nurodydamas mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog transporto priemonę A. T. vairavo automobilių plovimo aikštelėje ir tamsiu paros metu, tai nesuteikia asmeniui teisės nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tuo labiau jas pažeidinėti. Šiuo konkrečiu atveju, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog tokiu elgesiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gilino savo vairavimo įgūdžius, nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vairavimo įgūdžių tobulinimas galimas tik tam skirtose, o ne asmens pasirinktose vietose. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog tai nebuvo vienkartis asmens elgesys, t. y. A. T. dirbtinį automobilio slydimą sukėlė ne vieną kartą (b. l. 20). Be to, toje pačio automobilių plovimo aikštelėje esant ir kitiems asmenims, taigi, tai rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai, kitų asmenų akivaizdoje, pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, pavojingais veiksmais, tenkindamas savo asmeninius interesus, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.
Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
12. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo tarpu ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nenumatyti ANK. Už šių dviejų administracinių nusižengimų padarymą A. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į plovyklos konstrukcijas ir jas apgadino. Apie eismo įvykį niekam nepranešė ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš plovyklos pasišalino.
13. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad jis 2020 m. kovo 14 d., 23.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog plovyklos nekliudė ir savo veiksmais žalos nepadarė. Pažymima ir tai, kad net ir nustačius, jog eismo įvykis iš tiesų buvo sukeltas, apelianto teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipęs iš savo vairuojamos transporto priemonės nei ant jos, nei ant automobilių plovyklos kolonos jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl jam negali būti inkriminuojama ir ANK 426 straipsnio 6 dalis. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, kadangi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje esantiems duomenimis. Be to, jog byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ plovyklos sugadinimo sąmata (b. l. 7), kurioje išdėstyta automobilių plovyklai padarytų apgadinimo remonto išlaidos, eismo įvykio sukėlimo faktą patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyr. patrulės surašytas transporto priemonės apžiūros protokolas (b. l. 14), kuriame užfiksuota, jog automobiliui nustatytų apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka apgadintą plovyklos įrangą. Be šių duomenų byloje yra pateiktas ir vaizdo įrašas (b.l.20). O būtent, iš vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, daryto 2020 m. kovo 14 d. 23:49:37 val. matyti, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. vairuojama transporto priemonė įvažiuoja į plovyklos teritoriją, be to, matyti ir tai, jog iki atsitrenkiant į plovyklos koloną ant jos jokių sugadinimų nematyti. Tuo tarpu 23:49:50 val. matyti, jog po kontakto su plovyklos kolona ir A. T. pasitraukimo, ant automobilių plovyklos kolonos matyti aiškūs įtrūkimai. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į šalimai plovykloje stovinčios moters reakciją, o būtent, po to, kai A. T. automobilis atsitrenkia į automobilių plovyklos koloną, ji išsigąsta, o A. T. sustojus, prieina ir apžiūrinėja transporto priemonę. Visos šios aplinkybės paneigia A. T. atstovo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog eismo įvykio nebuvo, dėl to nebuvo ir žalos. Pažymėtina ir tai, kad iš plovykloje esančios moters reakcijos spręstina, jog eismo įvykio sukėlimo faktas buvo aiškiai girdimas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu galėjo apgadinti IĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino. O kadangi A. T. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, pripažintina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. T. veikloje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties elementai.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
14. ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje, A. T. atžvilgiu taikė ANK 28 straipsnyje įtvirtintą administracinio nusižengimo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieniems) metams. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. atstovas taip pat nesutinka ir su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinio poveikio priemone. Tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės termino, kadangi skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, atsižvelgė tiek į administracinės atsakomybės, tiek ir administracinio poveikio priemonės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarytų administracinių nusižengimų nepripažino, nesigailėjo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai jis keičia savo poziciją dėl eismo įvykio ir jo aplinkybių, todėl akivaizdu, kad A. T. nėra nuoširdus.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nors ir nurodoma, kad A. T. teisės vairuoti reikalingos, kadangi jis teikia kurjerio paslaugas UAB „Labai skanu“, taigi jis netektų pragyvenimo šaltinio. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti savo šeimos nariais, tačiau pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbo, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu A. T., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinių nusižengimų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad A. T. priskiriamas pradedančiųjų vairuotojų kategorijai, teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo 2020 m. sausio 9 d. ir tai suponuoja pagrindą jam taikytinas administracinio poveikio priemones vertinti itin atidžiai, kadangi tik įgijęs teisę vairuoti transporto priemones A. T. sąmoningai šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
16. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad A. T. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.